- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-673-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01887-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Vilkritis“
- Atsakovas
- UAB ,,Saukupa“
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas
- Kategorijos
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vilkritis“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilkritis“ ieškinį atsakovei UAB ,,Saukupa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB „DFDS LISCO“ ir akcinė draudimo bendrovė BTA, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 83 937,57 Lt nuostolių atlyginimui, 2 518 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Ieškinyje nurodė, kad vykdydamas krovinio pervežimo paslaugas ir gabendamas ieškovės krovinį, pagal 2010-10-06 pasirašytą Krovinio pervežimo užsakymą, jį pakrovė į atsakovės vilkiką. Krovinys buvo transportuojamas keltu „Lisco Gloria“ maršrutu Kylis – Klaipėda, kuriame naktį iš 2010-10-08 į 2010-10-09 kilo gaisras ir kurio metu žuvo ieškovei priklausantis krovinys. Ieškovė patyrė 83 937,57 Lt nuostolį, kurį sudaro krovinio vertė ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė įrodymų apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir žalos, nepateikė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė, žinodama, kad gabenant krovinį laivu jis yra nedraustas, nes negalioja draudimo sutartis pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvenciją (CMR), nepasirūpino krovinio draudimu ar nesudarė sąlygų pačiai ieškovei pasirūpinti krovinio saugumu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nėra nustatyta kroviniu disponavusios atsakovės kaltės dėl gaisro kilimo. Todėl vežėjas negali atsakyti už krovinio praradimą, nesant duomenų, kad žala atsirado dėl jo kaltės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė krovinį gabeno nepažeisdama CMR Konvencijos 2 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilkritis“ prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.280 str. 1 d. nuostata, jog būtent vežėjui tenka įrodinėjimo pareiga, kad krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.270 str. 1 d. ir 3 d., kad būtent vežėjas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi atlyginti žalą, jei būtent vežėjas neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimo jėgos, kurios pagal CK 6.212 str. negalėjo numatyti. CMR konvencijos 17 str. nustato vežėjo kaltės prezumpciją ir vežėjas turi įrodinėti, kad ieškovės krovinys prarastas dėl ieškovės kaltės. Atsakovas to neįrodė, kadangi nebuvo jokios ieškovės kaltės. Be to, atsakovė galėjo išvengti krovinio gabenimo jūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės UAB ,,Saukupa“ įgaliotas atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės AB ,,Saukupa“ atstovas advokatas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,DFDS Seaways“ (buvęs pavadinimas „DFDS LISCO) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2010-10-06 ieškovė su atsakove pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą. Krovinys turėjo būti pargabentas iš Belgijos į Rygą. Atsakovės vilkikas su ieškovės kroviniu dalį maršruto buvo transportuojamas keltu „Lisco Gloria“ maršrutu Kylis – Klaipėda. 2010-10-08 ir 2010-10-09 laive „Lisco Gloria“ kilo gaisras, dėl ko ieškovė patyrė žalą.
Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, joje reglamentuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos. Tiems tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams, kurie yra konkrečiai reglamentuoti CMR konvencijoje, taikytinos būtent CMR konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 „Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)“). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl žalos ieškovui atlyginimo, pagrįstai taikė Konvencijos nuostatas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta vežėjo kaltės prezumpcija, o atsakovė neįrodė, jog krovinys buvo prarastas dėl ieškovės kaltės. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių užkirsti kelio. Byloje nustatyta, kad ieškovės krovinys buvo prarastas atliekant tarptautinį gabenimą, jo vežimo jūra metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto nuostatos taikomos kartu su šios konvencijos 2 straipsnio 1 punkte numatytomis taisyklėmis, pagal kurias kai dėl krovinio praradimo nėra kelių transporto vežėjo kaltės, jo atsakomybė nustatoma pagal nuostatas, kurios taikomos kitų transporto rūšių vežėjams. Taigi, atsakovės atsakomybė vertintina pagal jūros vežėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Ieškovės krovinys buvo prarastas vežant jį ne keliu, o jūros transportu ir dėl krovinio praradimo kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas, nes žalą lėmė įvykis, pervežant kelių transporto priemonę su kroviniu jūros transportu. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovė galėjo išvengti krovinio gabenimo jūra. Pažymėtina, kad krovinys buvo prarastas ne dėl gabenimo jūra, o dėl gabenimo jūra kelte „Lisco Gloria“ 2010-10-08 ir 2010-10-09 kilusio gaisro, t.y. aplinkybės, kurios atsakovė negalėjo nei numatyti, nei išvengti. Ne dėl atsakovės kaltės kilęs gaisras kelte „Lisco Gloria“ vertintinas kaip aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo išvengti ir pasekmėms dėl šių aplinkybių užkirsti kelio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, o ieškovė neįrodė jūrų vežėjo kaltės dėl kilusio gaisro. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta vežėjo kaltė dėl gaisro kilimo.
Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalies, kurios atsiradusius nuostolius kildina iš atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės. Šalis siejo sutartiniai tarptautinio krovinių vežimo teisiniai santykiai, todėl atsakovės atsakomybė kyla pagal jūros vežėjo atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius reglamentavo CMR konvencija, todėl vežėjo, kuris 2010-10-06 sutartimi prisiėmė pareigą pargabenti krovinį iš Belgijos, atsakomybė yra ne deliktinė, o sutartinė.
Pažymėtina tai, kad laivo „Lisco Gloria“ savininkas kompanija R. M. Shipping Limited, Limasolis, Kipras, AB „DFDS LISCO“ kaip laivo „Lisco Gloria“ frachtuotojas bei laivo operatorius DFDS A/S, Kopenhaga, pasinaudodami 1976 m. Konvencijos nuostatomis, leidžiančiomis laivo savininkams ir gelbėtojams riboti savo atsakomybę dėl turto praradimo ar žalos jam, įvykusio laive arba tiesiogiai susijusio su laivo eksploatacija, 2010 m. gruodžio 13 d. sudarė ribojimo fondą Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme ir visi asmenys, turintys reikalavimų laivo savininkui, frachtuotojui, ar operatoriui dėl 2010-10-08 ir 2010-10-09 laive „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, buvo kviečiami juos pareikšti Kopenhagos jūrų ir komercijos teisme iki 2011-03-11. Atsakovė yra pateikusi prašymą Kopenhagos jūrų ir komercijos teismui dėl 2 978 910,60 Lt žalos, patirtos 2010-10-08 ar 2010-10-09 gaisro laive „Lisco Gloria“ metu, atlyginimo, tame tarpe ir dėl 83 937,57 Lt žalos atlyginimo ieškovei UAB „Vilkritis“ už prarastą krovinį.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės prašymu priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė UAB „Saukupa“ advokatui Mindaugui Šimkūnui sumokėjo 1 206 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 3 d.).
.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Vilkritis“ atsakovei UAB ,,Saukupa“ priteisti 1 206 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.