Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei susipažino su nuteistojo asmens byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 d. ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 25 d. Į bausimės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 20 iki 2013 m. liepos 22 d. t.y. 2 dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. T. kasacinį skundą. Bausmės vykdymo pradžia 2014 m. birželio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga 2022 m. birželio 23 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2018 m. birželio 25 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. lapkričio 23 dienai – 4 metai 6 mėnesiai 30 dienų.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 59-195 nutarta taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo teismui iki 20122 m. birželio 23 d. nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nutarime nurodyta, kad Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nustatė, kad nuteistasis A. T. pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Asmuo ankščiau teistas vieną kartą (2003 m. lapkričio 28 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį), amžius pirmo nusikaltimo padarymo metu 26 metai. Kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygos nebuvo pažeistos. Asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Kaltę pripažįsta iš dalies. Nutarime nurodoma, kad A. T. socialiai neatsiskyręs, tačiau pastarojo teigimu, šiuo metu neturi draugų, su niekuo nebendrauja, išskyrus Vilniaus pusiaukelės namų nuteistuosius ir bendradarbius, su kuriais bendrauja darbo reikalais. Nuteistasis stokoja pozityvaus socialinio rato. Asmuo teigia, kad narkotikų nėra vartojęs, išreiškia neigiamą požiūrį narkotikų vartojimo ir vartotojų atžvilgiu. Nuteistojo teigimu, alkoholio vartojimo problemų neturėjo, iki šio laisvės atėmimo alkoholį vartodavo vidutiniškai kas savaitgalį, siekdamas atsipalaiduoti. Tačiau pastebėtina, kad visi nusikaltimai, kurių metu asmuo panaudojo smurtą, yra įvykdyti A. T. esant apsvaigus nuo alkoholio. Pasak asmens, apsvaigimo nuo alkoholio būsena turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Asmuo aktyviai dalyvavo priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų tematikos programose. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis A. T. geba adekvačiai palaikyti pokalbį ir akių kontaktą, išklausyti ir priimti kitokią nuomonę, tinkamai reaguoja į pastabas. Pasižymi kategoriška, tvirta nuomone, linkęs pernelyg pabrėžti savo asmeninį patyrimą ir paskutinius įvykius, kiek stokoja lankstumo. Iškilus konfliktinei situacijai yra linkęs pirmiausiai kalbėtis ir ieškoti sprendimo, tačiau nepavykus taikiai išspręsti konflikto bei susidūrus su provokacijomis, gali pasielgti impulsyviai bei agresyviai. Pasak A. T., su paskutinio nusikaltimo nukentėjusiuoju konfliktavo dar gerokai anksčiau iki nusikaltimo įvykdymo, dėl nesantaikos ir patiriamų grasinimų buvo kreipęsis į policiją; teigia, kad nusikaltimo įvykdymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakciją į puolimą. Tuo tarpu, ankstesnių nusikaltimų metu agresiją naudojo iš pykčio ant žmonos (dėl neištikimybės). Pasak nuteistojo, nei vieno iš šių atvejų metu jis nebuvo praradęs savitvardos. Asmuo supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie paskutinį nusikaltimą teigia, kad dėl visko kaltas nukentėjusysis, kuris, jo teigimu, pats save specialiai sužalojo su nusikaltimo įrankiu. Spręsdamas problemas sunkiai įveikia neigiamus emocinius išgyvenimus (pvz., pyktį) ir stresą, kas paskatina destruktyvų elgesį. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme. Planuoja ateitį ir turi išsikėlęs konkrečius tikslus, susijusius su grįžimu į ankstesnę darbovietę (turi dokumentą, liudijantį apie priėmimą į darbą). Taip pat asmuo neneigia, kad jo santykis su nukentėjusiu asmeniu (kaimynu) yra konfliktiškas ir grįžus į ankstesnę gyvenamąją vietą gali kilti sunkumų. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis ketina pakeisti savo gyvenamąją vietą. Nutarime nurodyta, kad iš esmės A. T. palankiai vertina įstatymus ir tvarką, supranta poreikį laikytis įstatymų ir nenusikalsti; diskriminacinių nuostatų neišreiškia; priežiūrą ir apribojimus priima. Anksčiau turėjo dvi nuobaudas, kurios šiuo metu nebegalioja. A. T. stengiasi laikytis nustatyto režimo bei palaikyti taikius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Už gerą elgesį yra tris kartus skatintas. Išreiškia aukštą motyvaciją būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Komisija nurodo, kad nuteistasis A. T. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2014 m. liepos 25 d. iš Šiaulių TI. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dirbti. Nuo 2014 m. liepos 30 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. sausio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. T. pažeidė nustatyto režimo reikalavimus 2 kartus: 2014 m. spalio 16 d. uždraustu laiku užėjo į biblioteką – baustas nebuvo (pravestas pokalbis); 2015 m. lapkričio 10 d. už draudžiamų daiktų (kortų) laikymą jam buvo skirtas papeikimas. Už gerą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, renginiuose ir savanoriškai atliekant gerbūvio darbus Pusiaukelės namų poskyryje ir už jo teritorijos ribų skatintas 4 kartus: 2015 m. sausio 15 d. bei 2015 m. spalio 8 d. skirtos padėkos, 2017 m. sausio 31 d. perkeltas į lengvąją grupę; 2017 m. spalio 18 d. jam skirta padėka (bausmę atliekant Pusiaukelės namų poskyryje). Nuo 2017 m. balandžio 28 d. A. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje (Vilniaus pusiaukelės namuose). Periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota. Darbdavio UAB „Corpus A“ išduotoje charakteristikoje nuteistasis A. T. vertinamas teigiamai. Iš trumpalaikių išvykų į namus grįžo laiku, informacijos apie pažeidimus negauta. Nuteistasis dalyvauja visose veiklose ir renginiuose, numatytuose Individualiame socialinės reabilitacijos ir Intensyviuose nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose. Nuteistasis aktyviai ir savanoriškai dalyvavo atliekant gerbūvio darbus: valė Pusiaukelės namų langus, patalpas, tvarkė Pusiaukelės namų ir UAB „Futbolo stadionas“ aplinką. Bausmės atlikimo metu dalyvavo iki-reabilitacinėje programoje „Įžanginėje grupėje“; nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. aktyviai dalyvavo „Streso ir emocijų valdymo“ programoje; nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 8 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Taip pat nurodyta, kad nuo 2017 m. birželio 13 d. iki šiol kartą per mėnesį nuteistasis dalyvauja socialinių įgūdžių grupėje, tačiau rezultatai šiuo metu nėra pilnai pasiekti, nes užsiėmimai tik įpusėjo (susitikimai tebevyksta). Komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis sąžiningai atlieka patikėtas užduotis, prisiima atsakomybę už savo veiksmus; stiprėja asmens socialinio (verbalinio ir neverbalinio) bendravimo įgūdis, nuteistasis geba kultūringai pagal etiketo taisykles dalyvauti visuomeniniame gyvenime (vyko į muziejų, dalyvavo susitikimuose su rašytoja). Taip pat A. T. dalyvavo grupės užsiėmime „Pasirengimas darbo paieškai“, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose: pilietiniame projekte „Dovana Lietuvai“ - A. T. žaidė futbolą su Vaikų socialinės globos namų globotiniais), žaidė pareigūnų ir nuteistųjų tinklinio varžybose, dalyvavo įvairiuose susitikimuose su rašytojais, Seimo nariais, AA draugijos nariais. Nutarime nurodyta, kad motyvacinio pokalbio metu nuteistasis A. T. buvo skatinamas lankyti AA grupę, tačiau nuteistasis mano, kad šiuo metu yra atsparus aplinkai ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę ketina keisti gyvenamąją vietą. Nuo 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus pataisos namuose A. T. dirbo ūkio skyriaus tvarkytoju, pavestą darbą atliko gerai. Nuo 2015 m. balandžio 9 d. geranoriškai ir neatlygintinai atliko gerbūvio darbus, nešiojo maistą į kamerų tipo patalpas, drausmės grupę. Perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namų poskyrį tęsti laisvės atėmimo bausmę, jis įsidarbino Pusiaukelės namų poskyrio specialistų pasiūlytoje įmonėje UAB „Vildeta“ pagalbiniu darbininku (2017 m. gegužės 4 d. Sutartis Nr. 1339) ir dirbdamas šioje įmonėje susirado darbą kitoje įmonėj, nuo 2017 m. birželio 29 d. dirba UAB „Corpus A“, spec. valymo darbų operatoriumi (2017 m. birželio 28 d. Sutartis Nr. 12003 ir jos pakeitimas Nr. l ). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, 2015-2016 metais mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje - įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją (2016 m. birželio 27 d. Profesinio mokymo diplomas K Nr. 049973). Iki patekdamas į laisvės atėmimo vietą A. T. dirbo siuvėju: siuvo čiužinius ir reklamines palapines. Nutarime taip pat nurodyta, kad Vilniaus pataisos namai buvo gavę vykdomųjų raštų tik dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo, kurį nuteistasis mokėjo. Teismo nuosprendžiu yra priteistas ieškinys dėl neturtinės žalos - 5792,40 eurų, bei valstybinei ligonių kasai 936,64 eurų, šių ieškinių nuteistasis nemoka, nes pirmumo teisė, anot nuteistojo, yra lėšų skyrimas vaikų išlaikymui. Pasak A. T., trumpalaikių išvykų metu materialiai paremia (nuperka maisto ir kitų kasdienių motinai tuo metu reikalingų daiktų ir priemonių) turinčią negalią motiną. A. T. perkėlus į Vilniaus pusiaukelės namus, ir jam pradėjus dirbti pagal darbo sutartį „Corpus A“, pagal įmonėje gautus vykdomuosius raštus 2017 m. liepos-spalio mėn. iš nuteistojo darbo užmokesčio išskaičiuotos lėšos vaikų išlaikymui - 441,00 eurai (nuteistasis pateikė įmonės, kurioje dirba, dvi pažymas). Socialiniai ryšiai palaikomi su mama telefonu ir trumpalaikių išvykų į namus (Pusiaukelės namuose nuteistajam buvo suteiktos 5 trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus) metu. Pusiaukelės namų specialistė kalbėjosi telefonu su nuteistojo neįgalia mama, kuri sakė, jog sūnaus pagalba jai labai svarbi. Pasak nuteistojo, jis bendrauja su aštuonmečiu sūnumi iš antros santuokos - bendrauja telefonu, o išvykų į namus metu susitinka su juo Panevėžio mieste (susitikimus suderina su buvusia žmona iš antros santuokos); pagal poreikį yra sūnui nupirkęs drabužių ir avalynės. 2017 m. rugpjūčio mėn. per socialinį tinklą Facebook A. T. užmezgė ryšį su šešiolikmete dukra iš pirmos santuokos, tačiau Lietuvos civilinio kodekso 3, 180 straipsnio 2 dalimi jam neterminuotai apribota tėvo valdžia, todėl dėl rūpintojos skundo Vilniaus pataisos namams ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriui dėl A. T. bendravimo su dukra, nuteistasis šiuo metu nebendrauja su dukra. Iki laisvės atėmimo bausmės dienos gyveno su motina (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi ten pat. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2017 m. rugsėjo 15 d. gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus raštas Nr. 8-7808, kuriame nurodoma, kad A. T. gali būti taikoma intensyvi priežiūra adresu (duomenys neskelbtini).

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 34 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 10 balų, dinaminiai -24 balų.

Atsižvelgus į nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką, - 34 balų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, į tai, kad asmuo 4 kartus skatintas, vienas jų – perkėlimas iš paprastosios į lengvąją grupę, užimtumą pataisos namuose - dirba, moka įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo, turimą darbinę patirtį laisvėje, aukštą motyvaciją darbui, išlikusius socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą bei sutikimą su intensyvia priežiūra, komisija daro išvadą, jog nuteistojo A. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Komisijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. T. paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metų laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus devyniems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad A. T. formaliai atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą kriterijus: ½ jam paskirtos 8 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2018 m. birželio 25 d., todėl iki galimo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą liko mažiau nei devyni mėnesiai, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra žema, sudaro 34 balus (2017 m. rugsėjo 25 d. OASys peržiūrėtas, pakartotinio teistumo rizika įvertinta žema (buvo vidutinė), o dinaminiai veiksniai sumažėjo 7 balais (buvo 31 balas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, charakterizuojamas iš dalies teigiamai. Tačiau vien formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taip pat turi būti įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. T. bausmę Vilnius pataisos namuose atlieka nuo 2014 m. liepos 25 d., nuo 2014 m. liepos 30 d. bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. sausio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2017 m. vasario 23 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2017 m. balandžio 28 d. nuteistasis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės poskyryje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. T. 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 2 kartus buvo baustas: 2014 m. liepos 31 d. jam skirta 15 parų KTP, 2014 m. spalio 16 d. apsiribota pokalbiu, 2015 m. lapkričio 10 d. jam skirtas papeikimas, šiuo metu nuobaudos negaliojančios. Bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, būdamas pataisos namuose nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, susitikimuose, renginiuose, iki šiol dalyvauja socialinių įgūdžių grupės užsiėmimuose, kurie tik įpusėjo. Įstaigoje atlieka nemokamus gerbūvio darbus, prisideda prie aplinkos tvarkymo, dirbo Pataisos įstaigoje, šiuo metu įsidarbino bendrovėje „Corpus A“. Periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į drabą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota, iš trumpalaikių išvykų į namus grįžo laiku, informacijos apie pažeidimus negauta. Tačiau teismo vertinimu, visa tai tik rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, ir šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Be to, pažymėtina ir tai, kad komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo A. T. nebuvo vieninga, vienas iš komisijos narių siūlė lygtinio paleidimo netaikyti, nes nuteistasis 2 kartus yra pažeidęs režimo reikalavimus, todėl būtina atkreipti dėmesį į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. T. taip pat vertintinos ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Šiuo atveju, A. T. nuteistas ir atlieka bausmę už pasikėsinimą nužudyti, t.y. tyčinio, labai sunkaus nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padarymą. Kaip matyti iš A. T. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kaltės proceso metu nepripažino, skundė nuosprendį aukštesnėms instancijoms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pasak nuteistojo, su nukentėjusiuoju konfliktavo dar gerokai anksčiau iki nusikaltimo įvykdymo, dėl nesantaikos ir patiriamų grasinimų buvo kreipęsis į policiją, ir nusikaltimo įvykdymo metu agresyvų elgesį naudojo kaip gynybinę reakciją į puolimą, kaltina nukentėjusįjį, linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes, tačiau anksčiau jis taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, sveikatos sutrikdymus. Nuteistasis pats pripažįsta, kad jo santykiai su nukentėjusiu kaimynu yra konfliktiški, ir grįžus gyventi į ankstesnę gyvenamąją vietą, gali kilti sunkumų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis menkai supranta savo pykčio ir agresyvaus elgesio pavojingumo lygį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dėl A. T. padarytos nusikalstamos veikos, teismo nuosprendžiu priteistos sumos tiek teritorinei ligonių kasai, tiek neturtinė žala nukentėjusiam asmeniui. Nors teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pataisos namai neturi vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš nuteistojo A. T., nuteistasis dirba bei gauna darbo užmokestį, iš kurio daromi išskaitymai vaikų išlaikymui, tačiau nuteistasis nuosprendžiu priteistų ieškinių nemoka, nes anot nuteistojo, pirmumo teisė yra vaikų išlaikymui. T.y. byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos, nors turėjo realią galimybę pradėti atlyginti priteistas žalas.

Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo mastymą, nukentėjusiojo asmens teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, bei neatlygintų pakankamai didelių jo nusikalstamomis veikomis padarytų žalų, be tai, kad nuteistasis dar nėra pilnai baigęs socialinių įgūdžių mokymų, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardinti bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistąjį A. T. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-195.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 59-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.