- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 1-41-738/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01433-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiosios A. S. (buvusi A.) atstovams pagal įstatymą D. A. bei Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Simonai Dervinskaitei, Evelinai Sinkevičiūtei, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. 2012 metais, laikotarpiu nuo spalio 26 d. iki lapkričio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, mušdamas ir kitaip smurtaudamas: nenustatytu daiktu suduodamas nenustatytą skaičių smūgių mažametei A. A. į veido ir pilvo sritis, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žande, dešinės akies išoriniame kampe, dešiniame žande, dešiniame skruoste, kairiame petyje, kairiame sėdmenyje, pilve, kairiame klube, keliuose, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje pažandėje, kakle, pėdose, tokiu būdu padarė mažametei A. A., gim. (duomenys neskelbtini) nežymų sveikatos sutrikdymą.
2012 metais, laikotarpiu nuo spalio 26 d. iki lapkričio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, mušant ir kitaip smurtaujant, mažametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sukeliant jai fizinį skausmą bei mažametę nežymiai sužalojant, kas sąlygojo A. A. emocinės būsenos pokyčius – adaptacijos sutrikimą, kalbos išraiškos sutrikimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės A. A. sveikatą.
Kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad A. kartu gyveno apie metus. Jis nepamena kada, tačiau buvo penktadienis, kai jis kartu su A. buvo nuvykęs į sodą prie statybų. Jis neprižiūrėjo jos tinkamai, ji nukrito nuo laiptų. Mėlynės atsirado, kai ji nukrito
nuo laiptų. Ką susižalojo A. krisdama, nežino. Pirmadienį ji buvo nuvesta į darželį ir tada mergaitė buvo paimta. J. A. su savo artimaisiais nenorėjo bendrauti, jų tarpusavio santykiai buvo prasti. Vyko ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. D. A. norėjo, kad A. gyventų pas ją, tačiau to nenorėjo J.. Mergaitė buvo nuteikinėjama prieš jį ir J. A. A. buvo geras vaikas, tačiau jai grįžus iš močiutės, ji neklausydavo, neidavo miegoti, nevalgydavo. Jei neklausydavo, pastatydavo ją į kampą. Prieš mergaitę jis negalėjo kelti rankos, ji ne jo dukra. Jis nežino ar A. meluodavo, neprisimena. Mergaitė turėjo invalidumą, ją berdavo, būdavo užtinusios akys. Mergaitė pasakoja, kad ją skriaudė jis, mano, kad ją primokė močiutė. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 31-32) netikslūs, nėra įrašų dėl sodo.
Kiti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yea teisingi (t.3 b.l.35). 2012 metų birželio mėnesį jis su J. buvo išvykę dirbti į Angliją. J. dukrą paliko prižiūrėti savo mamai. Į Lietuvą jie grįžo 2012 m. rugpjūčio mėn. J. A. pasiėmė atgal iš mamos. Netrukus J. pradėjo dirbti parduotuvėje. T. S. taip pat dirbo. A. buvo vedama į darželį. Į kokį darželį A. buvo vedama, nežino, bet jis yra Eigulių mikrorajone. Kartais jis nuveždavo J. su A. iki darželio. J. visada A. pasiimdavo iš darželio, niekada jos nepalikdavo. T. S. neprisimena, ar J. 2012 rugsėjo mėnesį vedžiojo A. į darželį. A. buvo pasamdyta ir auklė (jos nepažįsta, vardo, pavardės nežino). A. viena namuose nebuvo - ją kartais prižiūrėdavo T. S. mama, pakaitomis jis arba J.. Būdavo, kad ją pasiimdavo močiutė. 2012 metų spalio mėnesį A. buvo susirgusi, lyg tai buvo peršalusi, todėl buvo namuose. Mergaitę, kaip minėjo, prižiūrėdavo pakaitomis. Kiek prisimena, visą spalio mėnesį A. buvo pas juos. T. S. negali pasakyti, kiek laiko A. sirgo, ar buvo kviečiami gydytojai, ar ji vežama pas šeimos gydytoją. Kodėl A. nebuvo vedama į darželį, T. S. nežino. A. labai gera mergaitė, rami, T. S. su ja sutaria gerai. T. S. ją pastatydavo į kampą už atsikalbinėjimus, už nėjimą miegoti, nevalgymą, už tai, kad pridarydavo į kelnes. Iš kur pas A. ant kūno tiek mėlynių, T. S. nežino. Ji dažnai krenta, gal nuo to ir yra mėlynės. Tačiau T. S. matė, kad A. ant kaktos buvo mėlynė, bet, kada ji ją įsitaisė, jis nežino. Daugiau sužalojimų ant A. veido nematė. T. S. nematė mėlynių ir ant jos pilvo. J. A. nenurenginėja, jos neprausia, todėl negali pasakyti ar ant jos kūno buvo kokios nors mėlynės bei sužalojimai, ar ne. Nuo ko sužalojimai galėjo atsirasti, T. S. nežino. Kodėl A. nurodo, kad jis ją mušė, nežino, tačiau jis jos nemušė. A. galėjo susižaloti tiek namie, tiek kieme žaisdama, parke. A. turi kažkokią alergiją, jos labai jautri oda.
Nukentėjusioji mažametė A. S. (buvusi A.) apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui mažametė nukentėjusioji A. A. nuosekliai papasakojo apie namuose patirtą smurtą. Ji nurodė, kad T. mušė per pilvą. Sudavė du kartus, jai skaudėjo, ji verkė. Dar T. stipriai rankomis tempė už abiejų žandų, irgi skaudėjo, ji verkė. Dar T. statė ją į kampą. Mamytė matė viską, bet ji sakė, kad viskas bus gerai. T. žnybė į dešinę ranką, aukščiau alkūnės ir sakė, kad nebus viskas gerai. T. nesakė, kodėl taip darė. T. į pilvą davė su ranka. Neatsimena ar ją anksčiau mušė. A. A. labai myli savo močiutę. Į ligoninę važiavo su policija, policijos ji nebijo. Dabar gyvena su močiute D.. Mamos vardas J.. Turi dar kitą močiutę M.. Močiutė M. jos neskriausdavo (t.1 b.l. 32-33).
Liudytoja D. A. parodė, kad J. A. yra jos dukra, kuri turi mažametę dukrą A. A.. Nuo 2011-10-11 J. susipažino su T.. Kiek vėliau J. su dukrele išsikraustė gyventi pas T.. 2012-10-11 D. A. buvo nuėjusi pasveikinti J.. Tuomet ant anūkės kūno jokių sužalojimo žymių nematė. 2012-11-05 D. A. matė J., vedančią A. į darželį (duomenys neskelbtini) ant A. veido kraujosruvas. Kai J. paklausė, kas sužalojo A., ji atsakė, kad A. sode nukrito nuo laiptų. Darželyje D. A. apžiūrėjo A. ir pamatė, kad ant jos pilvo, rankų, kojų, veido yra sumušimo žymės, o kai A. D. A. paklausė iš kur atsirado šios žymės, mergaitė paaiškino, kad ją namuose mušė mamos draugas T.. Apie įvykį D. A. pranešė darželio direktorei, Vaikų teisių apsaugos skyriui. A. greitosios pagalbos mašina išvežė su į 2-ją ligoninę, o po to pervežė į LSMUL Vaikų ligų skyrių, kur A. paguldė gydyti. Po to Vaikų teisių apsaugos specialistai J. laikinai apribojo teises į A.. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l.67-71), kurių metu nurodė, kad A. yra alergiška dulkėms, kai kuriems maisto produktams, jos kūną dažnai berdavo. A. buvo vežama apžiūrai į Šiaurės kliniką pas gydytoją P.. A. buvo skiriami vaistai nuo alergijos. 2012 rugsėjo mėnesį A. nebuvo vedama į darželį. D. A. nepastebėjo, kad A. oda būtų padidinto jautrumo ir mėlynės atsirastų greitai. 2012-10-22 dieną J. turėjo A. atvesti į darželį, tačiau paskambinusi į darželį D. A. sužinojo, kad A. neatvesta, o J., paskambinusi į darželį pranešė, kad A. susižalojo koją. 2012 11 05 pati A. nurodė, kad ją mušė T., kad jis jai su abiem rankom buvo suėmęs už abiejų žandų ir tampė, jai skaudėjo, jinai verkė. Paskui parodė, kad jis su kumščiu jai kelis kartus mušė į pilvą. Jai skaudėjo. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja D. A. (t.1 b.l.75-79) parodė, kad A. S., jos anūkė dabar gyvena su D. A. ir savo tėčiu, G. S., o J. gyvena su T. S.. Vaikų teisių apsaugos tarnyba inicijavo procesą ir nuo 2012-11-26 iki 2013 07-08 D. A. buvo anūkės A. laikinoji globėja, tačiau dabar mergaitės globėjas yra jos tėtis G. S.. 2012 11 05 D. A. pamatė, kad J. veda vaiką į darželį, todėl ji perbėgo į kitą gatvės pusę pasisveikinti su anūke. Pritūpusi pamatė, kad jos veidas nusėtas mėlynėmis. Dukra skirtingu laiku aiškino, kad A. nugriuvo nuo baro kėdės, po to, kad sode nugriuvo nuo laiptų, o kitiems sakė, kad parke nukrito. Nuvykusi tą pačią dieną į darželį, sužinojo, kad A. ne tik veidas, bet ir pilvas yra mėlynas. A. buvo nuvežta į 2-ąją ligoninę, kur specialistai ją apžiūrėjo, o paskui iškviesta greitoji pergabeno į Klinikas. Kadangi mergaitės pilvukas buvo labai išpūstas ir ji negalėjo nueiti į tualetą, tyrimams mergaitę pervežė į Klinikas. Įtarė, kad gali būti pažeisti vidaus organai. Mergaitė buvo sulysusi, pasakojo, kad mama jai iškepė blynų, o T. juos atėmė ir padavė svogūną. Ji negalėjo valgyti, vėmė, naktimis nemiegojo, isteriškai bijojo T.. Kai psichologas klausinėjo A., mergaitė aiškiai parodė, kaip T. ją mušė. Keršto motyvų D. A. T. S. neturi, paaiškino, kad duoda objektyvius parodymus. Tarp T. S. ir D. A. nėra buvę konfliktų ar kokių nors įsiskolinimų. D. A. nėra prašiusi jo paskolinti pinigų. D. A. neprašė skolintis, nes ji pati jiems supirkdavo maistą, nes J. skundėsi, kad jie neturi ko valgyti. Kad būtų žiauriai elgiamasi – neduodama valgyti ir panašiai – D. A. pasakojo A.. Buvo naudojamas ir psichologinis smurtas, t.y. gniuždymas - vaikas nori švelnumo, supratimo, o jos niekas nepalaikė, tai kaip vaiko gniuždymas. A. yra nustatyta negalia – dermatitas dėl alergijos. Liga nustatyta, kai mergaitei buvo metukai, nes ji buvo labai alergiška, reikėjo taikyti maistą. Kadangi tarp jos ir mergaitės yra labai artimas ryšys, D. A. su mergaite išvažiavo Olandiją, gyventi pas mergaitės tėvą G. S.. Jis dirba ir negali mergaitės pats prižiūrėti. Olandijoje gyvena su G. mama, kuri taip pat dirba, todėl su mergaite Olandijoje būna D. A..
Liudytojas G. S. (jis išvykęs gyventi į užsienį, todėl jo parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka), ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad jis yra A. S. (buvusios A.) tėvas. Dabar jie gyvena kartu. Sužinojęs viską, kas čia vyksta, grįžo iš užsienio. Sužinojo, kad J. apribotos motinystės teisės, o vaiką globoja močiutė. Buvo įtariama, kad prieš vaiką panaudotas smurtas. J. to nepripažino, tačiau vaikui buvo taikoma laikina globa, kad vaiko nepalikti toje vietoje, kur buvo smurtaujama. G. S. dabar tvarkosi dokumentus - nori, kad vaikas gyventų su juo. Su vaiku apie šiuos įvykius nenorėjo kalbėti, bet mergaitė papasakojo. Jis jos neklausinėjo, nes nenori, kad ji prisimintų, tačiau matosi, kad yra mergaitės reakcijos, pvz., Olandijoje mergaitė bendravo su mama per „Skype“. Kadangi J. užsidėjusi savo nuotrauką su T., A. pamačiusi šią nuotrauką bijo eiti prie kompiuterio kalbėti. Atėnė pasakojo, kad T. žnybė jai į pilvą, į žandą, mušė. Apie įvykius jam pasakojo D., kai jis sugrįžo iš užsienio. D. – jo dukros močiutė. Tačiau apie įvykius sužinojo ir iš savo mažametės dukters. D. jam pasakojo, kad, kai vaikas buvo vedamas į darželį, ji pamatė ant vaiko žandų mėlynes. Iki to laiko ji buvo nemačiusi vaiko pusantro mėnesio. G. S. nori atstovauti vaiko interesus. Mergaitei padaryta moralinė žala, nes ji neramiai miega, viskas pasikeitę. Ji išsigąsta. Jei vaikas deda cukrų ir netyčia išpila, ji jau laukia kas bus. Vaikui padaryta moralinė žala. Vaikas patyrė traumą, išgyveno nesmagų laiką. G. S. pastebėjo pokyčius dukros elgesyje. Su dukra iki birželio mėnesio buvo nebendravęs apie metus laiko. G. S. buvo išvykęs dirbti į Angliją. G. S. tėvystė pripažinta 2013 m. birželio mėnesį. Tuos metus nebuvo įforminta tėvystė, nes buvo toks susitarimas. Mergaitė nebuvo registruota, kaip G. S. dukra. Dabar, kai norėjo įforminti, J. nelabai norėjo. Tėvystės įforminimo poreikis kilo iš šios bylos. Bet jis vaiku visada rūpinosi. T. S. J. gyvenime atsirado per kažkurį gimtadienį. A. jau buvo. Teko girdėti iš D. A., kad T. S. smurtavo prieš J.. Jis gyvena ir dirba užsienyje. Paskutinį kartą G. S. vaiką matė prieš metus. Neilgam buvo grįžęs atostogų. Matė, pas D. A.. Jis iš karto neįformino tėvystės, nes jie taip nutarė. J. vaiko neaugina, nes G. S. nuo birželio gyvena su vaiku, o per tą laiką J. į darželį buvo atėjusi vos du kartus, o į namus - vieną. Kai G. S. grįžo, ji nebandė su juo susisiekti, kad pamatytų vaiką, nors G. S. jai parašė žinutę, kad jie grįžę. Nuo liepos 25 d. iki rugsėjo 19 d. buvo su dukra Olandijoje. Kartu buvo ir D. A.. Jis gyvena kartu su mama I. V., D. A. ir dukra. G. S. mama dirba. Mergaitė bijo, jei D. išeina, mergaitė verkia, kad ji neišeitų (t.1 b.l. 82-85).
Liudytoja J. A. parodė, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji yra A. A. mama. A. A. šiuo metu gyvena užsienyje su tėvu. Su T. S. ji susipažino 2011 m. Pas T. S. persikėlė gyventi ji su dukra A.. T. S. santykiai su jos dukra A. buvo geri. Jis prisidėjo prie auklėjimo ir išlaikymo. Abu ją prižiūrėjo. Kai dukra neidavo į darželį, jis ją prižiūrėdavo. Tai būdavo dažniausiai ryte iki 13 val. Mergaitę prižiūrėti padėdavo ir D. D., T. motina. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad A. buvo nukritusi nuo baro kėdės. Bute, kuriame gyvena, virtuvėje, yra aukštos baro kėdės. Kėdės yra apie 120 cm aukščio. Tuo metu jai buvo 3 metukai. Ant kėdžių dukra pati užlipdavo. Ant kėdės yra palipimai. Mergaitė valgydavo sėdėdama ant baro kėdės. Nuo kėdės nukrito valgydama. Ji atsislinko su kėde, kėdė susvyravo ir ji nukrito. Mergaitė nukrito šonu ant grindų su kėde. Kitą dieną atsirado mėlynės – ant kairios šlaunies, ant pilvo prie šonkaulių, ant kairės rankos arčiau alkūnės išorinėje pusėje, viena buvo prie peties. Dėl mėlynių niekur nesikreipė. Mėlynes tepė tepalais. Po kritimo ji apžiūrėjo vaiką ir nematė jokių rimtų sužalojimų. Tą pačią savaitę T. mergaitę vežėsi į sodą, ten mergaitė nukrito nuo laiptų. Laiptai buvo mediniai. Buvo vienas laiptukas ir padarytas iš lentų nuolydis. Mergaitė nuo tų laiptų nukrito. Nuo kritimo nuo kėdės buvo praėjusios gal 3 ar 4 dienos. Pas mergaitę atsirado daugiau mėlynių. Buvo ant dešinio kelio nubrozdinimas, buvo pamėlynavimas prie dešinės akies. Buvo du kritimai iš eilės, todėl sunku pasakyti kokios mėlynės atsirado po kurio nukritimo. Pas medikus nesikreipė. Mėlynės atsirado ne nuo smurto. Kartu su T. gyvena 3 metus, sutaria gerai. Šiuo metu ji su T. gyvena kartu. Vaiką prižiūrėdavo kartu, nes abu dirbo, todėl keitėsi. Mergaitė su ja buvo atvira, santykiai buvo geri. Po kritimų mergaitė nėjo į darželį, ji buvo namuose. Mergaitė buvo slaugoma namuose. Iki kritimų ji nėjo į darželį apie 2,5 savaites, nes sirgo, o po kritimų apie 10 dienų. Kai nuvedė į darželį, buvo dar mėlynių. Ryte mergaitę nuvedė į darželį ir apie 16 val. jai paskambino darželio direktorė ir pasakė, kad yra iškviesta VTAT ir vaikas vežamas į antrą ligoninę. Tą pačią dieną skambino į ligoninę, norėdama aplankyti mergaitę ir medikai pasakė, kad mergaitė išvežta į Kauno klinikas. Mergaitę aplankyti nuvyko kitą dieną. Kai nuvyko į klinikas, tai pamatė, kad mergaitė šokinėja ant lovos, mergaitė buvo linksma. Kai susiskambino su mama, pasakė, kad vaikui yra lūžęs dubens kaulas, buvo primeluota įvairių lūžių, įvairių skausmų. O atvažiavusi ji pamatė, kad vaikas šokinėja ant lovos ir jokių lūžių nėra. Vėliau su ja važiavo ir D. D., T. S. mama. T. tėvai kalbėjosi su gydytoja. Mergaitė buvo mokoma, kad esame blogi, kad T. blogas. A. D. globoje buvo nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Mergaitė šiuo metu yra Olandijoje. Su mergaite bendrauja dažniausiai internetu ar telefonu. A. alergija serga nuo gimimo. Jai augant alergija aštrėjo. Kol ji buvo kūdikis ji buvo alergiška ir maistui. Iš pradžių ji buvo irzli. Būdavo kai jai ką suvalgius išberdavo, ji kasydavosi. Mergaitė pasiduoda kitų žmonių įtakai. Mergaitę klinikose lankė tris kartus. Ji stengėsi bendrauti su dukra, o dukra jai nebuvo grąžinta, nes ji gyveno su T.. T. nesmurtavo. Liudytoja J. A. patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1b.l. 115-117) yra teisingi. Jų metu liudytoja parodė, kad T. S. prieš dvi savaites iki 2012 11 05, buvo sudavęs A. per sėdmenis, dėl to, kad ji neklausė, išdykavo. A. nelankė darželio nuo 2012 09 24, nes buvo peršalusi, sirgo, buvo akies uždegimas. Ji tuo laiku lankėsi pas gydytoją A. P.. Dukrai pasveikus 2012 11 05 A. ji nuvedė į darželį. Vakare sužinojusi, kad A. išvežta į ligoninę. Ji nežino iš kur A. kūne atsirado kraujosruvos, jos niekas nemušė, mano, kad tai alergijos požymiai.
Liudytoja S. A. parodė, kad J. A. yra jos sesuo, A. S.- sesers dukra. Apie tai, kad A. yra mušama, ji sužinojo iš D. ir D. A.. Iš jų pasakojimo sužinojo, kad nelankiusi kurį laiką darželio, Atėnė buvo atvesta į darželį su sumušimo žymėmis. Darželio darbuotojos apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui, mergaitė buvo pristatyta į ligoninę. Lankant ligoninėje, A. pasakojo, kad ją mušė T.. Jos kojytės buvo pakrypusios, pilvas išpūstas. A. motina J. A. pareiškimo dėl dukros sumušimo nerašė, ji tvirtino, kad A. susižalojo nukritusi nuo laiptų. Šiuo metu A. šiuo metu gyvena su savo tėvu, G. S., Olandijoje. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 96-97) A. buvo labai alergiška maistui, todėl dažnai būdavo išberta. S. A. nepastebėjo, kad A. būtų padidinto jautrumo odos, kad greitai atsirastų mėlynės. A. dažnai būdavo išberta, bet nuo to mėlynių nebūdavo. Mergaitė buvo irzli, nerami, rėkdavo naktimis. Maždaug prieš du metus J. A. susipažino su T. S.. Kai A. buvo apie 2 – 2,5 m., J. išėjo gyventi pas T. J. A. sakė, kad T. S. prisideda prie A. auklėjimo, apie taikomas bausmes nieko nepasakojo, taip pat, kad mergaitė būtų skriaudžiama ar mušama, taip pat neminėjo. Bendravo su Atėne, tačiau apie tai, kad ji būtų skriaudžiama, įtarimų nebuvo ir ji pati apie tai nieko nepasakojo. S. A. žinojo, kad A. buvo vedama į savaitinį vaikų darželį, kad J. A. , ją palikdavo miegoti darželyje. Žinojo, kad mergaitė kurį laiką nebuvo vedama į darželį, kad ją prižiūrėdavo T.. 2012 metų rugsėjo – spalio mėnesį ji A. nematė ir su ja nebendravo. Kiek žino A. tuo metu buvo susirgusi, nebuvo vedama į darželį, todėl mergaitės net S. A. mama negalėjo pamatyti. S. A. pati važiavo į ligoninę pas A., matė, ant veido ir kūno begyjančias mėlynes, matėsi, kad vaikas traumuotas, ligotas. Jos pilvukas buvo akivaizdžiai išpūstas. A. tuo metu sunkiai vaikščiojo, daktarai įtarė dubens lūžį. A. aiškiai papasakojo, kad T. ją mušė, nedavė valgyti, neleido eiti į tualetą. Iš to, kiek ant A. buvo nustatyta padarytų kūno sužalojimų, patvirtina, kad mergaitė buvo sumušta. Su J. A. jai teko bendrauti, tačiau ji ta tema vengė kalbėti. J. A. prašė, kad S. A. liudytų T. naudai, tačiau ji tai daryti atsisakė. A. jautėsi saugesnė, prašydavo, kad negrąžintų jos J.. Matėsi, kad A. buvo psichologiškai traumuota. Jai teko dalyvauti Vaikų teisių apsaugos skyriuje, kuomet buvo sprendžiama A. globos skyrimo klausimas. J. savo kaltės nematė, gynė T. apie tai, kad A. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas neigė. J. A. apie A. sužalojimo aplinkybes pasakojo, kad A. nuo kėdės nukrito susižalojo veidą, atsitrenkė į durų rankeną ir pan. A. globos skyrimo svarstymo metu S. A. nurodė, kad yra kategoriškai prieš, kad vaikas augtų su mama, todėl, kad vaikas negali augti tokioje aplinkoje, kad net augdama su mama nėra saugi. Dabar A. perduota tėvo G. S. globai, auga kartu su juo.
Liudytoja D. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad vaikų darželyje-lopšelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, dirba auklėtoja 7 metus,. D. J. dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 17 val. 15 min. Kartu su ja dirba pasikeisdamos dvi auklėtojos - A. G. ir V. M.. D. J. grupėje yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ji darželį pradėjo lankyti nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Atėnę į darželį atvedė jos mama, J. A.. Pirmą dieną atvedus A., mama ją paliko visai savaitei. D. J. tai labai nustebino, bet A. mama patikino, kad mergaitė pripratus, nes prieš tai ji lankė kitą darželį, tačiau kokį, D. J. nežino. A. darželyje buvo paliekama dažnai. Ją atvesdavo pirmadienį ir pasiimdavo penktadienį. Aplankyti mergaitės neateidavo. A. pasiimdavo mama arba močiutė. 2012 metų gegužės ar birželio mėnesį A. atvesdavo močiutė, kadangi jos mama buvo išvykusi į Angliją. Paskutinius mėnesius A. į darželį buvo vedama retai, rugsėjo mėnesį buvo atvedę tik vieną dieną ir paskui atvedė lapkričio 5 dieną. A. rugsėjo, spalio mėnesiais nebuvo vedama, nes jos mama nurodė, kad A. serga. Paskui A. turėjo atvesti spalio 29 dieną, tačiau jos mama pranešė, kad A. užsigavo kojytę ir atves po savaitės. 2012-11-05 apie 9.20 val. J. A. atvedė A. į darželį, D. J. ją priėmė. Ji pastebėjo, kad A. paakiai buvo pajuodę, o ant skruostų matėsi mėlynės. D. J. pasiteiravo kas nutiko, J. A. pasakė, kad ji vaikščiodama parke nukrito. Mamai išėjus, D. J. nusivedė A. į grupę ir jos pasiteiravo, kaip jinai šitaip nukrito. Atėnė D. J. atsakė „nekritau aš, mane T. taip“ ir parodė su ranka, kaip jai su pirštais buvo sugriebta už veido ir kaip jai su kumščiu sudavė į pilvo sritį. D. J. klausė jos, kas tas T., tačiau A. atsakė tik, kad T.. Vėliau jau iš D. A. sužinojo, kad jis J. A. draugas. Pakėlus mergaitės drabužėlius pamatė ant jos pilvo gelsvas kraujosrūvas. A. taip pat parodė vieną koją, kurią neprisimena, sakė, kad jai skauda. D. J. apžiūrėjo jos koją, tačiau sužalojimų jos rodytoje vietoje nepastebėjo. Liudytojai atrodė, kad A. buvo atvesta į darželį išsekusi ir alkana, kadangi jos paakiai buvo pajuodę ir ji labai daug valgė. Apie 14 val. atėjusi D. A., A. močiutė, pasakė, kai A. buvo vedama į darželį, ant mergaitės matė sužalojimus. D. A. kreipėsi į darželio direktorę, į Vaikų teisių apsaugos specialistus. Apie 16 val. liudytoja matė atvykusią A. mama, J. A., vaikų teisių specialistę bei A. močiutę. Liudytoja matė kaip D. A. aprengė A.. Kai A. buvo aunami batai, ji skundėsi, kad jai skauda kojytę. Vėliau D. A. su vaikų teisių apsaugos specialiste ją išsivežė. Per visą laikotarpį, kiek A. lankė darželį, ankščiau jokių sužalojimų ant kūno nepastebėjo. A. rami, gera mergaitė, savarankiška, draugiška, bendraujanti. A. mama labai jauna, tačiau D. J. susidarė nuomonę, kad ji mažai rūpinasi savo dukra, palikdavo savaitei mergaitę, neateidavo, jos lankyti. Prisimena, kai A.buvo palikta savaitei, buvo susirgusi, telefonu buvo skambinama J. A., tačiau su ja susisiekti nepavyko. Kodėl iškart nebuvo pranešta policijai ar Vaikų teisių apsaugos specialistams, D. J. nežino, ji buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti (1t.,b.l. 88-89).
Liudytoja A. G. parodė, kad Vaikų darželyje(duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, dirba vyr. auklėtoja. 2011-11-10 jų darželį pradėjo lankyti A. A., gim. (duomenys neskelbtini) Ji yra A. auklėtoja nuo pat pradžių, kai ši pradėjo lankyti darželį. Grupėje jos dirba dviese su auklėtoja V. M., jos viena kitą keičia, dirba slenkančiu grafiku. Dar grupėje dirba auklytė D. J., kuri dirba kiekvieną dieną. A. pradžioje vedė į darželį jos mama J. A.. Po to vesdavo mergaitės močiutė. A. darželį lankė iki 2012 metų gegužės mėnesio. Gegužės mėnesį, buvo gal dvi dienas. Motina nurodė, kad mergaitė serga. 2012 metų birželio, liepos mėnesius A.nebuvo atvesta į darželį, o rugpjūčio mėnesį darželis nedirbo. Kiek ji žino, A. rugpjūčio mėnesį vedė į kitą lopšelį-darželį, į (duomenys neskelbtini) esantį netoli jų, tikslaus adreso nežino. 2012 metų rugsėjo mėnesį A. buvo atvedę tik vieną dieną. Spalio mėnesį taip pat nevedė, nurodė, kad serga. 2012-11-05 apie 9.20 val. D. J. priėmė mamos atvestą A.. Liudytoja tuo metu buvo salėje su kitais vaikais, kadangi vyko muzikos užsiėmimas. Jam pasibaigus ji pamatė, kad yra atėjusi A., ant jos veido buvo mėlynės. A. paklausė, kas jai nutiko, o ji atsakė, kad ją mušė T.. A. G. paklausus, kas tas T., mergaitė pasakė, „nu, T., tu nežinai“. Liudytoja suprato, kad T. yra A. mamos J. draugas. Pamačiusios mėlynes ant veido, su D. J. apžiūrėjo ir A. kūnelį. Pakėlusios drabužius pamatė ant A. pilvo mėlynes. Mėlynės buvo jau pradėjusios geltonuoti. A. paklausė, iš kur pas ją mėlynės, ji atsakė, kad T. ją mušė, parodė, kad jai jis griebė už veido ir į pilvą sudavė. A.sakė, kad ją mušė su ranka. Jos teiravosi už ką ją mušė, ji atsakė, kad nežino. Apie 12 val. pavalgius pietus, vaikai buvo paguldyti miegoti. Mergaitę guldant, jos pilnai neišrenginėjo ir jos neapžiūrinėjo. Apie 14 val. pas juos į darželį atėjo A. močiutė, jos vardo, pavardės nežino. Ji pasakė, kad ji matė, kai J. vedė A. į darželį, kad A. yra galimai sumušta. Liudytoja nukreipė močiutę pas direktorę. Apie 16.30 val. atvyko vaikų teisių specialistė, buvo iškviesta A. mama, taip pat buvo močiutė. A. G. girdėjusi kaip vaikų teisių specialistė pasakė, kad A.bus vežama į klinikas ir kad jinai galės mergaitę lankyti, tačiau negalės mergaitės pasiimti. Pati mergaitė labai gera, rami, paklusni, bendraujanti. Anksčiau ant A. kūno mėlynių, sumušimo žymių ji nepastebėjo. A. mama yra jauna, nėra labai rūpestinga, dažnai palikdavo A. naktinėje grupėje miegoti, būdavo, kad pirmadienį atveda į darželį ir pasiima tik penktadienį. Netgi neateidavo aplankyti trečiadienį, kuomet yra lankymo diena. Apie bendravimą su A. mažai ką gali pasakyti, kadangi ji tik ją atvesdavo ir pasiimdavo. A. G. pastebėjo, kad močiutė labiau rūpinasi A. nei mama. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1b.l. 86-87).
Liudytoja N. R. parodė, kad D. A. yra jos giminaitė, žinojo, kad D. turi dvi dukras ir du anūkus. 2012 metų pavasarį, tikslesnės datos neprisimena, pas N. R. į namus atėjusi D. A. pasakė, kad jos dukra J. išvažiavo į Angliją, kad jai paliko prižiūrėti anūkę A.. D. A. pati dirba ir N. R. prašė, kad ši jai padėtų A. vedžioti į darželį. A. tuo metu lankė vaikų darželį (duomenys neskelbtini) Kadangi N. R. darbas yra namuose, tai ji sutiko D. A. padėti. A. tuo metu buvo trijų metukų. Kadangi D. A. pradėdavo dirbti anksti nuo 6 val. ryto, tai ji atvesdavo N. R. A., kurią ji nuvesdavo į darželį, vakare ją pasiimdavo, o vėliau iš jos pasiimdavo D. A.. Kuomet N. R. pirmą kartą nuėjo pasiimti A., auklėtoja pasiteiravo, ar tai ta mergaitė, kuri dažnai nakvoja darželyje, kadangi darželis yra savaitinis. Maždaug po savaitės laiko vedžiojimų N. R. paprašė, kad D. A. parašytų į darželį dėl laikinų A. atostogų ir mergaitę dienos metu paliktų jai prižiūrėti. N. R. A. prižiūrėjo maždaug mėnesį laiko. Pas D. A. namuose visada tvarkinga. Ji niekada nepastebėjo, kad D. A. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais ar būtų neblaivi. A. turi savo atskirą kambarį, žaislų. Pati A. meili, bendraujanti, šneki, imli, paklusni, drausminga, savarankiška, judri. A. yra alergiška, tam tikriems maisto produktams, pvz., šokoladui, taip pat dulkėms. Dėl alergijos A. nustatytas neįgalumas. N. R. prisimena, kad vaistai nuo kosulio A. buvo sukėlę alergiją - išbėrė veidą, buvo atsiradę rausvų dėmių, bet patepus specialiu tepaliuku jos tą pačią dieną pranykdavo. Dėmės buvo tik rausvos spalvos. Kaip mažas vaikas A. krisdavo, užsigaudavo, tačiau nepastebėjo, kad pas ją būtų padidintas odos jautrumas dėl ko greitai atsirastų mėlynės. Kuomet A. būdavo palikta N. R. prižiūrėti, ji ją perrenginėdavo, tačiau ant jos kūno mėlynių ar kitų sužalojimų nebuvo. A. santykiai su močiute labai šilti, A. ją net vadino mama D., apie ją daug kalbėjo. Apie mamą J.A. A. mažai kalbėdavo. Kiek N. R. žino, J. A. į Angliją buvo išvažiavusi porai mėnesių 2012 metų vasarą, tiksliai neprisimena kada. J. grįžus A. labai pasikeitė, ji tapo uždaresnė, baikšti. N. R. žinojo, kad J. A. gyvena su vaikinu, vardu T., tačiau jo nepažįsta. A. jai sakydavo, kad ją T. į kampą statė, tempė už ausies, ant jos rėkė, davė per užpakalį. Kuo mušė, A. nesakė. Apie tai, kad mama ją bartų ar skriaustų, A. nėra sakiusi. A. pas N. R. buvo atvedama iki rugsėjo mėnesio, tačiau jau labai retai. Jokių sužalojimų ar mėlynių ant A. kūno N. R. nematė. 2012 metų rudenį, galimai lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, jai paskambino verkdama D. A., kuri pasakojo, kad ilgai, apie mėnesį nebuvo mačiusi A., o kuomet nuėjo aplankyti A. į darželį, ji buvo visa su mėlynėmis. Ji sakė, kad mergaitę išvežė į ligoninę, kur šalia A. būna D. A. mama. Po ligoninės, maždaug 2012 metų gruodžio mėnesį, pas N. R. į svečius buvo atėjusi D. A. su A.. A. pradėjo pasakoti, kad ji gulėjo ligoninėje, kad T. ją mušė, ant savęs rodė, kaip jis jai su abiem rankomis tampė už žandų, už ausų. A. pasakojo, kad T. liepė jai daryti špagatą, o kai ji nepadarė, su ranka spaudė žemyn per galvą, po ko jai labai skaudėjo kojas. Rodė, kad jai žnybė ar spaudė už rankos. Su kumščiu rodydama sakė, kaip T. jai į pilvą sudavė. N. R. A. pasiteiravo, dėl ko ją mušė, gal negera buvo, A. pasakė, kad nežino dėl ko. A. sakė, kad jai labai skaudėjo. A. vis pabrėždavo, kad T.nemyli, jis negeras, jis ją mušė. Liudytoja taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l. 90-91), kurie tapatūs duotiems teisme.
Liudytoja M. O. D. parodė, kad J. A. yra jos anūkė, jos dukters, D. A. dukra. D. turi dvi dukras, J. yra jaunesnioji dukra. Apie tai, kad J. turi dukrą A., M.O. D. sužinojusi tik 2009 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje. A. tuo metu buvo jau penki mėnesiai. A. tėvas G., jo pavardės nežino, rūpinosi A.. G. vėliau išvažiavo į Angliją. Iš pradžių siuntė A. pinigus, žadėjo įsikūręs pasiimti ir J. su mergaite, vėliau J. su juo susipyko ir jų santykiai nutrūko. Justina mergaitę dažnai palikdavo M.O. D. prižiūrėti, pati kažkur dingdavo ir kelias dienas nesirodydavo, į skambučius neatsiliepdavo. A. pagrinde rūpinosi M.O. D. su D. A.. J. A. mažai rūpinosi dukra, netgi meluodavo draugams sakydama, kad A. yra jos sesuo. A. yra alergiška - jai yra dermatitas, dėl ko nustatytas neįgalumas. Dėl to A. reikalinga atitinkama priežiūra. A.nėra padidinto jautrumo. M.O. D. nepastebėjo, kad mergaitei greitai atsirastų mėlynės. Nuo metukų laiko A. pradėjo lankyti vaikų darželį (duomenys neskelbtini) Vėliau J. pervedė A. į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) kuris yra savaitinis. Liudytoja, sužinojusi, kad A. buvo paliekama darželyje net savaitę laiko, pirmadienį atvesdavo, penktadienį paimdavo, M.O. D. pati kartais nueidavo į darželį aplankyti A., tačiau A. pasiimti negalėdavo, nes J.nebuvo jos įrašiusi, kad ji galėtų pasiimti. Apie J. draugą T. M.O. D. sužinojo iš D., kuomet ji jai pasakė, kad J. susirinko daiktus ir išsikėlė pas jį gyventi. A. iš pradžių liko gyventi pas D. A.. J. A. su T. S. buvo išvažiavę į Angliją, A. buvo palikę prižiūrėti D.. Būdama Anglijoje J. A. skundėsi, kad T. ją muša. Anglijoje jie prabuvo apie 2 mėnesius. Po grįžimo J. A. toliau gyveno pas T., pasiėmė kartu ir A.. M.O. D. yra pastebėjusi ant A. užpakaliuko mėlynę, bet į tai per daug nekreipė dėmesio, kadangi mažas veikas, eina, krenta, užsigauna. Dar vieną kartą yra pastebėjusi mėlynę ant A. žanduko, tada jos pasiteiravo kaip ji užsigavo, ji pasakė, kad tai paslaptis ir nieko nepasakojo. Rimtesnių sumušimo ar sužalojimų žymių M.O. D. nepastebėjusi. A. pasakojo, kad J. su T.išvažiavo, o ji buvo palikta viena, valgyti norėjo. A. elgesys labai pasikeitė, kai jinai pradėjo gyventi su J. ir T., ji tapo rami, baikšti, nuo M.O. D. nė per žingsnį nesitraukdavo, anksčiau buvo judrus, aktyvus, linksmas vaikas. A. M.O. D. paskutinį kartą matė 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kuomet ji A. atvedė pas D. į namus, tada J. pasiėmė A.. M.O. D. prisimena, kad A. labai verkė ir prašėsi, kad jos neatiduotų J.. 2012 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, M.O. D. telefonu D. A. pasakė, kad A. yra sumušta. M.O. D. iškart nuvažiavo į darželį, ji matė ant A. veido mėlynes. Atėjusi J. A. norėjo pasiimti A., bet jai neleido. J. A. sakė, kad A. nukrito nuo kėdės. Paskui atvažiavo vaikų teisių specialistė, kuri pasakė, kad J. mergaitės paimti negalės, kad mergaitė bus vežama į ligoninę. A. pamačiusi J., rėkė, kad jos neatiduotų J.. Kartu su vaikų teisių specialiste, M.O. D. su D. A., A. nuvežė į antrąją ligoninę. Gydytoja apžiūrinėdama A., jos paklausė iš kur pas ją tos mėlynės, A. atsakė, kad tai T.. M.O. D. suprato, kad A. kalba apie J. draugą T.. Apžiūrint A., M.O. D. matė, kad pas A. ant kojų, rankų, pilvo, petuko, kaklo, žandų yra mėlynės. A. buvo išsipūtęs pilvukas, kadangi ligoninėje nebuvo echoskopo aparato, tai A. buvo pervežta į Kauno klinikas. Sekantį rytą į klinikas atvažiavo J. A., kuri reiškė pretenzijas, kodėl be jos žinios mergaitė buvo pervežta iš 2-os ligoninės į klinikas. Gydytojai jai paaiškino, kad mergaitė buvo pervežta dėl ligos. J. buvo atėjusi dar kitą rytą, tačiau tuo metu buvo atliekami A. tyrimai ir ji nesulaukė. A. klinikose prabuvo 1,5 savaitės. J. daugiau nebuvo pasirodžiusi. Pati A. pasakojo, kad ją T. mušė, ant savęs rodė, kaip jis jai suėmęs su abiejų rankų pirštais už žandų žnaibė, paskui su kumščiais rodė, kaip jai buvo suduota į pilvuką, taip pat parodė, kad su ranka jai buvo trenkta į rankytę. A. sakė, kad jai skaudėjo, jinai verkė. A. taip pat nurodė, kad T. jai liepė daryti „špagatą“, o kai ji nepadarydavo, tai jis jai už pečių spausdavo žemyn, todėl A. skaudėjo kojas ir buvo patempti kojų raumenys. A. pasakojo, kad ja mušė T.. M.O. D. teiravosi A. ar mama jos nemušė, ji patvirtino, kad nemušė. Anksčiau A. nėra M.O. D. sakiusi, kad ją yra mušęs ar skriaudęs T.. J. draugo T. liudytoja nemačiusi ir su juo nebendravusi. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 93-94).
Liudytoja V. S. (išvykusi gyventi į užsienį, todėl jos parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad ji dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2012-11-05 apie 15.30 val. į skyrių kreipėsi D. A., kuri informavo, kad tos pačios dienos ryte, ji matė dukrą J. A., vedančią į lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, anūkę A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjus pasisveikinti, D. A. ant A. veidelio pastebėjo dideles mėlynes (kraujosruvas). Pasiteiravus dukters kas nutiko, J. teigė, kad A. nukrito ir užsigavo. D. A. pasirodė įtartinos žymės ant anūkės veidelio, todėl ji po pietų nuvyko į darželį pas anūkę. D. A. teigimu, A. grupės auklėtoja patvirtino, kad ant mergaitės kūnelio yra daugiau kraujosruvų, kurios pastebimos ne tik veide, bet yra matomos ir kitose kūno vietose, daugiausia pilvo srityje. D. A. nurodė, kad A. papasakojo, kad ją nuskriaudė mamos J. A. draugas T., kuris žnaibė bei sudavė į pilvuką. Bendraujant su D. A., ši buvo sukrėsta, šokiruota, susijaudinusi, verkė. Reaguodama į D. A. pranešimą ir atsižvelgdama į tai, kad artėja darbo pabaiga, V. S. skubiai telefonu susisiekė su lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) administracija ir žodiniu susitarimu įpareigojo mažametės negrąžinti motinai J. A.. Taip pat V. S. informavo, kad VTAS darbuotoja atvyks į darželį. Apie 16val. V. S. kartu su D. A. skubiai nuvyko į darželį (duomenys neskelbtini) Nuvykus į darželį, administracijoje rado direktorės pavaduotoją, jau buvo atvykusi A. motina J. A. bei A. A. prosenelė (jos pavardės neprisimena). J. A. darželio direktorės pavaduotojai rašė pasiaiškinimą dėl atsiradusių kraujosruvų ant dukters veidelio. V. S. nurodė, kad yra iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, informavo vaiko motiną J. A., kad A. bus paimta iš darželio ir nuvežta į Kauno klinikinę ligoninę išsamiam ištyrimui bei gydymui dėl pastebėtų kraujosruvų veido srityje ir kitose kūno vietose. J. A. patvirtinto raštu, kad jai žinomos vaiko paėmimo aplinkybės. J. A. buvo informuota, kad neprivalo rašyti darželio administracijai paaiškinimo dėl sužalotos dukters, kadangi tai išsiaiškins policija, atlikdama ikiteisminį tyrimą. Paėmusi iš darželio A., V. S. kartu su D. A. nuvežė mergaitę į Kauno klinikinę ligoninę stebėjimui, ištyrimui, o esant reikalui ir gydymui. V. S. matė ant A. veidelio kraujosruvas, ligoninėje apžiūros metu matė, kad ant A. A. pilvuko taip pat buvo kraujosruvos. A. skundėsi, kad skauda jai pilvuką. Mergaitės pasiteiravus, iš kur pas ją mėlynės, ji sakė, kad T. jai taip padarė. Apie sužalojimų aplinkybes V. S. A. neklausinėjo. A. buvo irzli, matyti, kad ji tik močiutės priežiūroje jautėsi saugi, rami. Matėsi kad tarp A. ir jos močiutės D. A. yra ryšys. Vaiko priėmimo procesas į gydymo įstaigą užsitęsė iki 17 val. 30 min. A. buvo palikta artimų giminaičių priežiūroje, jautėsi saugi ir rami. D. A. patikino, kad ji pasirūpins mergaite, nepaliks jos vienos nakčiai. 2012-11-06 ryte VTAS į kabinetą įėjusi J. A. pradėjo V. S. priekaištauti, kad ši ją apgavo, klausė kodėl jos vaikas buvo nuvežtas į kitą gydymo įstaigą, kodėl ji apie tai nebuvo informuota, kodėl A. pervežta į LSMUL Kauno klinikas, kur dirba jos prosenelė. VTAS vedėjo pavaduotoja N. V. paaiškino J. A., kad tik prasidėjusi darbo diena, yra ankstus rytas, vakarykštės dienos mergaitės paėmimo ir paguldymo į gydymo įstaigą procedūra užsitęsė ir VTAS nėra gavęs pranešimo apie vaiko perkėlimą iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pažadėjo informuoti motiną, kai gaus informaciją iš gydymo įstaigų. Tą pačią dieną iš VšĮ „Kauno klinikinės ligoninės“ buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad A. A. įtarus pilvo organų vidinius sužalojimus, ji buvo nukreipta į LSMUL Kauno klinikas skubiai chirurgo konsultacijai. 2012-11-06 VTAS apie įvykį pranešė Kauno apylinkės prokuratūrai. 2012-11-06 į VTAS atvykusi mergaitės senelė D. A. prašė skyriaus darbuotojų paskirti ją anūkės laikinąja globėja, jei bus skyriuje svarstomas klausimas dėl vaiko negrąžinimo motinai (kol vyks ikiteisminis tyrimas ir išaiškės mergaitės sužalojimo priežastys). 2012-11-08 VTAS gauta informacija iš LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos apie mažametės A. A. savijautą. Mergaitė buvo stacionarizuota dėl įtariamos ūmios chirurginės pilvo organų patologijos, po patirto fizinio smurto šeimoje. Mergaitę nuo 2012-11-05 ligoninėje slaugė senelė D. A. ir prosenelė M. D.. Socialinės darbuotojos A. B. teigimu, tarp A. ir ją slaugančių artimųjų pastebėtas geras ryšys ir priežiūra. Mergaitės mama J. A. į ligoninę buvo atvykusi tik du kartus ir tai, labai trumpam. Pirmojo apsilankymo metu prižadėjo atvežti mergaitės būtiniausius daiktus, antrojo apsilankymo metu nesulaukė mergaitės grįžtančios iš tyrimo. Daugiau ligoninėje aplankyti dukters nebuvo. Medikų teigimu, mergaitė skundėsi pykinimu, vėmė, naktimis miegojo neramiai, buvo verkimo ir klykimo epizodai, nenuraminama be medikamentų. Dienos metu stebima ryški nuotaikų kaita. Mergaitė šlubavo bei skundėsi kojų skausmais. Medikai atkreipė VTAS dėmesį, kad tikslinga pasidomėti J. A. šeimos socialine padėtimi ir į galimą vaiko nepriežiūros ir smurto atvejį. 2012-11-08 VTAS raštu Nr. 19-8-386 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėją A. B. dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) veiksmų. 2012-11-13 15 val. VTAS buvo suorganizuota J. A. šeimos atvejo peržiūra. Peržiūroje dalyvavo J. A., jos sesuo S. A., mama D. A., močiutė M. D., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja N. V., socialinių paslaugų centro darbuotoja A. S. ir pati V. S.. Peržiūros metu J. A. buvo priešiška, neigė smurtą, sakė, kad ji jos darbo metu mergaitę prižiūrėjo jos draugas T.. A. neleido į darželį, nes mergaitė sirgo. Artimieji nurodė, kad mergaitės neleido dėl to, kad neturėjo pinigų. Mergaitė nuo 8 val. iki 17 val. būdavo T. priežiūroje. J. A. sakė, kad T. yra griežtas A. auklėjime, tačiau fizinių bausmių nenaudojo. Ji akcentavo, kad mergaitė dažnai blogai elgėsi, todėl būdavo drausminama. Iš kur pas mergaitę atsirado mėlynės, J. A. paaiškinti negalėjo. Pasimatė, kad J. A. santykiai su artimaisiais yra labai priešiški, konfliktiški. VTAS, susipažinęs su artimųjų išsakytais argumentais, atsižvelgę į byloje turimą informaciją, į tai, kad J. A. negalėjo paaiškinti vaiko sužalojimo priežasčių, buvo linkusi teisinti savo sugyventinio T. veiksmus bei jo taikomas bausmes mažametės A. atžvilgiu, į tai, kad J. A. ir toliau lieka gyventi jai įprastoje aplinkoje, priėmė sprendimus nustatyti mažametei A. laikinąją globą nuo 2012-11-13, globėja skirti D. A.. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos aprašu, patvirtintu 2011-02-18 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-91, nustatė J. A. socialinių paslaugų poreikį. Atsižvelgę į 2012-11-13 Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios šeimos Atvejo peržiūros nutarimus, nuo 2012-11-20 VTAS priėmė sprendimą J. A. skirti socialinės priežiūros paslaugas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-30 įsakymu Nr. A-4500 J. A. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. J. A. yra nustatytas socialinių paslaugų poreikis, J. A. šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir A. A. laikinosios globos priežiūra. 2013-03-26 buvo organizuota pakartotinė A. A. globos peržiūra. Socialinio darbo metu pastebėta, kad J. A. reiškia pageidavimą savarankiškai auginti dukrą pozityviais savo jausmais, o ne konkrečiais veiksmais, retai lanko dukrą, palaiko sugyventinį, nerodo iniciatyvos bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Socialiniai darbuotojai padarė prielaida, kad J. A. nėra pajėgi užtikrinti dukros saugumo ir nėra pakankamai motyvuota susigrąžinti A. į šeimą. Priimti sprendimai tęsti laikinąją globą A. A.. VTAS skundų negavo (t.1 b.l. 99-100).
Liudytoja A. L. parodė, kad ji 23 metus dirba vaikų darželyje – lopšelyje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, direktore. A. A. pas juos darželį pradėjo lankyti nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. A. A. buvo „Pelėdžiukų“ grupėje. Šios grupės buvo dvi auklėtojos A. G. ir V. M., taip pat auklėtojos padėjėja D. J.. A. A. buvo vedama į darželį iki 2011 metų vasaros. Paskui nebuvo vedama. A. A. mama J. A. nurodydavo, kad vaiko nevedimo priežastis yra liga arba asmeniniai reikalai. Rugsėjo mėnesį A. A. buvo atvesta į darželį gal vieną kartą ir vėl jos nevedė. Buvo skambinama J. A., tačiau telefonu ji neatsiliepdavo. Tiesiogiai su vaikais ir jų tėvais bendrauja auklėtojos. A. L. bendrauja tik su tėvais, esant tam tikriems klausimams susijusiais su darželiu, t.y. priėmimu, pašalinimu ir pan. Kiek A. L. žino iš auklėtojų, A. A. į darželį buvo vedama retai, ją atvesdavo mama arba močiutė. Buvo, problemų dėl mokėjimų už darželį. 2013-11-05 A. L. apie 12- 12.30 val. A. L. atsitiktinai išgirdo D. J. kalbant su kitomis darbuotojomis, kad atėjo mergaitė su mėlynėmis veide. Tada A. L. pradėjo domėtis , kas atsitiko. D. J. pasakė, kad į darželį atvedė mama mergaitę ant kurios veido buvo mėlynė. Mergaitės mama paaiškino, kad mergaitė pati užsigavo. A. L. nuėjo pas A. A., matė, kad ant jos veidelio buvo kelios kraujosruvos, atrodė lyg būtų pirštais sužnybta. A. L. A. A. paklausė kas atsitiko, ji paminėjo „T.“. Kas tas T. A. L. nesuprato. Apie 13 val. atėjusi auklėtoja A. G. A. L. pasakė, kad guldant vaikus miegoti pastebėjo, kad ant A. A. kūno yra daugiau mėlynių. Tada A. L. su auklėtoja ėjo apžiūrėti mergaitės. Tuo metu pas juos į darželį atėjo ir A. A. močiutė, jos vardo ir pavardės nežino. Pakėlus mergaitės marškinėlius pilvo srityje A. L. matė, kad taip pat yra mėlynės, pasirodė lyg būtų sužnaibyta, likę nuo pirštų antspaudai. Mergaitė minėjo, kad tai padarė „T.“. Tada iš mergaitės močiutės sužinojo, kad mergaitės minimas T. yra jos mamos draugas. A. A. močiutė norėjo pasiimti A., tačiau jos negalėjo jai atiduoti, kadangi J. A. mama J. A. buvo nurodžiusi prašyme, kad mergaitę gali paimti tik ji. Todėl A. L. A. A. močiutei patarė važiuoti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. A. L. pradėjo ruošti pranešimą vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu. Tuo metu atvažiavo dar ir A. A. promočiutė, kuri pradėjo rėkti, verkti, reikėjo ją raminti. A. L. paskambino A. mamai J. A. ir jai pranešė, kad močiutė nori paimti vaiką ir jos paklausė, iš kur pas vaiką mėlynės. J. A. pasakė, kad tuoj atvažiuos ir viską paaiškins. Atvykusi J. A. pradėjo šaukti, kad jie vaikų nemuša. Tada atvyko iš vaikų teisių specialistė V. S. su A. A. močiute. Kas toliau vyko A. L. nežino, nes buvo iškviesta į kitą grupę, liko pavaduotoja R. J.. Vaiko teisių apsaugos specialistė išsivežė mergaitę. Buvo išsiųstas pranešimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Per visus A. L. darbo metus toks atvejis, t.y. galimas smurtas prieš vaiką, buvo pirmas kartas (1t.,b.l. 102-103).
Liudytoja A. P. parodė, kad A. A. ligonio kortelė teismui buvo išsiųsta 2013-05-03, todėl gali paaiškinti ką prisimena. Mergaitė gimusi normaliai. Metų bėgyje išryškėjo atopinis dermatitas. Tai pasireiškė pabėrimu, niežėjimu, pleiskanojimu. Kadangi niežti gali kasytis. Buvo siųsta alergologui. Vėliau buvo nustatytas dalinis neįgalumas. Šeimos gydytojas tam neįtakoja, tai sprendė alergologai. Paūmėjimai būdavo epizodiniai. Kada gaudavo gydymą – tepalus, būdavo pagerėjimas. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2 b.l. 121-122). 2012-11-26 paskutinį kartą mergaitė buvo apžiūrėta ir viskas buvo tvarkoje. Dermatitas pasireiškia paraudimu, nukasimu. vaikas kasosi, nes niežti. Vaikas jaučia diskomfortą. Vaistus skiria alergologas. Pilnapadystę nustatė ortopedai 2012-09-28. Vaikams būna išrašomi ortopediniai padeliai. Alergologas prieš gydymą pažymi žmogeliukuose kur pažeista oda prieš gydymą ir po gydymo. Tada sprendžia ar reikalinga skirti neįgalumą. pas ją mergaitę atvesdavo mama, močiutė, prosenelė. Mergaitės mama rūpinosi dukra. 2012 09 20 buvo išduota pažyma, kad A. A. darželį lankyti gali. 2012 09 27 nurodyta ligonio kortelėje, kad prieš dvi dienas sukarščiavo iki 40 laipsnių temperatūra, paraudo akytės, atsirado pūlingos išskyros, buvo nukreipta okulisto konsultacijai. 2012 10 26 kreipėsi pasveikusi, ją apžiūrint jokių sužalojimo žymių ar kraujosruvų nesimatė, buvo išduota pažyma darželiui. Nuo dermatito esančių paraudimų odelė lieka be jokių pakitimų, sužalojimai neatsiranda. A. A. nustatyti sužalojimai 2012 11 07 specialisto išvadoje, nebūdingi jai nustatyto dermatito požymiams, nuo dermatito neatsiranda kraujosruvos. A. A. nustatyti sužalojimai nesusiję su jai nustatytomis ligomis ir jų gydymu.
2012-11-05 Dainavos PK gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės specialisto V. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2012-11-05 apie 18 val. 27 min. Dainavos PK buvo gautas Lietuvos sveikatos medicinos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyriaus pranešimas telefonu apie tai, kad greitoji medicinos pagalba į minėtą gydymo įstaigą pristatė mažametę A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, kuri medikams paaiškino, kad namuose ją sužalojo mamos draugas, vardu T.. Pirminė diagnozė: veido ir pilvo sumušimai (1t.,b.l.1).
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 11 06 pranešė Kauno miesto Dainavos PK (t.1 b.l. 2-3) apie galimą smurtą prieš mažametę A. A.. Pranešime nurodė, kad 2012 11 05, 15 val. skyriuje buvo gauta informacija, kad į Kauno lopšelį- darželį (duomenys neskelbtini) atvesta mažametė A. A., gim. (duomenys neskelbtini) su kraujosruvomis veide ir ant kūno. Tą pačią dieną mažametė A. A. buvo patalpinta stacionariniam gydymui Kauno klinikų Vaikų skyriuje. A. A. skundėsi skausmu skruostų ir pilvo srityse, teigė, kad ją nuskriaudė mamos draugas T..
Kauno lopšelis- darželis (duomenys neskelbtini) raštu informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių (t. 1 b.l. 4), kad 2012 11 05 ugdytinė A. A. buvo atvesta į ugdymo įstaigą su kraujosruvomis veide ir kūne. Analogiškas aplinkybes nurodė ir D. A. pranešime, adresuotame vaiko teisių apsaugos skyriui (t.1 b.l. 5).
Gimimo liudijimu AA Nr. 887278, išduotu 2013 06 18 (t.1 b.l. 35) nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Jos tėvas- G. S., motina- J. A..
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 11 26 įsakymu Nr. A-4415 A. A., gimusiai 2009 m. gegužės 14 d., gyvenusiai (duomenys neskelbtini) nuo 2012 11 13 buvo nustatyta laikinoji globa. Globėja paskirta D. A., globos vieta- (duomenys neskelbtini) Kaunas (t.1 b.l. 38).
Dokumentų pateikimo protokolu (t.1 b.l. 40) D. A. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 07 08 įsakymą Nr. A1-634, kuriuo administracijos direktoriaus 2012 11 26 įsakymas Nr. A-4415 pripažintas netekęs galios.
Dokumentų pateikimo protokolu (t,1 b.l. 42-43) pateikta Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos 17 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovo- G. S. prašymas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje nustatyta laikiną A. S. gyvenamoji vieta- su tėvu G. S..
Dokumentų pateikimo protokolu (t.1 b.l. 47- 56) G. S. pateikė 2013 06 14 susitarimą dėl tėvystės pripažinimo, kurį pasirašė G. S. ir J. A.. Susitarimas patvirtintas notaro.
Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro A. A. gimimo įrašas, kuriame tėvo duomenys nenurodyti bei 2013 06 18 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas, kuriame A. A. pavardė pakeista į S., įrašas papildytas duomenimis apie tėvą- G. S.. A. S. 2013 06 18 išduotas gimimo liudijimas su pakeistais duomenimis.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 07 09 vaiko grąžinimo tėvams aktu (t.2 b.l. 6) A. A. grąžinta tėvui- G. S..
A. S. pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pažymėjimu bei jo vertimu (t.4 b.l. 7-8) nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. nuo 2014 01 20 gyvena su tėvu G. S., mokosi ir bendrauja su močiute D. A..
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Vaikų ligų klinika raštu (t.1 b.l. 136) informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kad 2012 11 05 iš Kauno klinikinės ligoninės buvo stacionarizuota A. A. dėl įtariamos ūmios chirurginės pilvo organų patologijos, po patirto fizinio smurto šeimoje, kadangi Kauno klinikinėje ligoninėje nėra vaikų chirurgo. Mergaitė skundžiasi pykinimu, vemia, naktimis miega neramiai, būna verksmo ir klykimo epizodai, nenuraminama be medikamentų. Dienos metu stebima ryški nuotaikų kaita. Mergaitė šlubuoja ir skundžiasi kojų skausmais.
Teismo medicinos specialisto išvada Nr.G2927/12(02) A. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žande, dešinės akies išoriniame kampe, dešiniame žande, dešiniame skruoste, kairiajame petyje, kairiajame sėdmenyje, pilve, kairiajame klube, keliuose, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje pažandėje, kakle, pėdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trisdešimt trijų (33) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 3-12 parų laikotarpyje iki apžiūros (2012-11-07). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, kai kurie- smūgiuojant rankomis, spiriant kojomis. (t.2 b.l. 72-73).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.pG401/13(02), atlikus papildomą tyrimą, konstatuota, kad 2010 06 06 A. A. nustatytas neįgalumo lengvas lygis dėl atopinio pasikartojančio sunkios formos dermatito. Tai lėtinė pasikartojanti odos liga, pasireiškianti odos uždegimu, niežėjimu, bėrimais ir šiuo atveju su trauma jokių sąsajų neturi (t.2 b.l.76).
Ekspertė Marija Kolcovaitė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šioje baudžiamojoje byloje ji rašė dvi išvadas. Antrą išvadą rašė, kadangi gavo papildomus medicininius dokumentus. Antrą kartą buvo papildomas klausimas dėl mažametės nukentėjusiosios neįgalumo, kuris buvo nustatytas dėl pasikartojančio sunkios formos dermatito ir kuris su sužalojimais visiškai nesusijęs. Pirminę išvadą pradėjo rašyti 2012 m. lapkričio 07 d. po apžiūros Kauno klinikose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Vertinant sužalojimų išsidėstymą – nei kritimui iš savo ūgio aukščio, nei kritimui nuo laiptų nebūdingi ir sužalojimų priskaičiuota buvo labai daug. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kurių išskirstyti galimybės nėra. Tai galėjo būti padaryta kumščiu, ranka, koja, rankoje turint kažkokį daiktą. Sužalojimai kritimui nuo laiptų – nebūdingi. Imant visus sužalojimus jie buvo padaryti nuo 3 iki 12 parų iki apžiūros. Odos susirgimas ir sužalojimai tarpusavyje jokio ryšio neturi. Vaikas savęs taip sužaloti negalėjo. Išvadas tvirtina. Griūti tiek kartų ir susižaloti, neįmanoma. Kažkurie sužalojimai galėjo atsirasti nuo griuvimo, bet jų išskirti negalima. Sužalojimuose nėra atsispindinčio žalojančio įrankio, charakteristikos. Pagal savo morfologinį vaizdą, sužalojimai yra skirtingo laiko. Dėl žnybimo gali likti viena mėlynė, gali likti dvi. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Vaiko keliuose kraujosruvos galėjo atsirasti griūnant ant lygaus paviršiaus. Kaip pėdose galėjo atsirasti sužalojimai – negalėjo pasakyti. Pėda sužalota išorinėje pusėje, o ne pado pusėje. Apžiūrint vaiką jokių išbėrimų nebuvo. Nebuvo žymių būdingų nusikasimui. Apžiūrint mergaitę, ji pasakojo, nesispyriojo. Mergaitė bendravo geranoriškai. Mergaitė pasakojo, kad ją muša T., kad muša seniai, muša rankomis į veidą, pilvą, laiko suspaudęs už kaklo, o mama nieko nesako ir ji nežino dėl ko ją muša. Palatoje, kai apžiūrėjo mergaitę, dalyvavo mergaitės močiutė, dar viena moteris ir lyg policijos tyrėjas. Mergaitę apžiūrėjo ligoninės palatoje. Mergaitei niekas įtakos nedarė. Jei yra kažkokie įvykiai su vaikais, ji stengiasi apsiklausti neleisdama pašaliniams kištis. Mergaitė pasakojo pati, jai abejonių nesukėlė. Apžiūrint nepilnametį ji domisi apie jo atstovą, ji negali be atstovo apžiūrėti vaiką. Apžiūros metu jį įrašo akte.
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadoje (t 2. b.l. 114-117) konstatuota:
1) A. A. jos atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje;
2) A. A., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės. Atsižvelgiant į visa tai, o taip pat ir į situacines aplinkybes (įtariamasis yra fiziškai stipresnis, jos motinai reikšmingas asmuo), ji negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis;
3) ekspertizės metu A. A. pakartoja anksčiau duotų parodymų esmę, tačiau, atsižvelgiant į jos amžių, laiką, praėjusį nuo byloje nagrinėjamų įvykių (pusė metų), jos gebėjimas duoti išsamius, tikslius parodymus yra ribotas. Parodymų davimą apsunkina ir tai, jog panašių situacijų į byloje nagrinėjamus įvykius galėjo būti ir anksčiau, todėl skirtingus įvykius A. A. gali lengviau painioti tarpusavyje. Atsižvelgiant į visa tai, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama;
4) šiuo metu A. A. emocinėje būsenoje pokyčiai, sąlygoti byloje nagrinėjamų įvykių, nėra stebimi. A. A. 2012-11-05 – 11-15 gydyta LSMUL Kauno klinikos II vaikų skyriuje, nustatyta jai diagnozė: adaptacijos sutrikimas. Kalbos išraiškos sutrikimas. Blogo elgesio sindromai, fizinė prievarta (konsultuota vaikų psichiatro). Minėtas sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais – atliktais veiksmais A. A. atžvilgiu,- ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (remiantis LR SAM, LR Teisingumo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2003-05-23 Nr. V – 298/158/A1 – 86, Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių IV 7.1 punktu);
5) ekspertizės metu negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį A. A. duodamiems parodymams. Jos parodymai realistiški: jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, žodyną, gyvenimišką patirtį.
Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dėl A. A. nelankymo ikimokyklinės įstaigos“ 2012 11 06 aktu Nr. 2 nustatyta, kad A. A., lankanti lopšelį- darželį (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę „Pelėdžiukų“ grupę, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 20 d. nelankė ugdymo įstaigos dėl nepateisinamų priežasčių. Rugsėjo 21 d. A. A. buvo atvesta moters, kuri prisistatė mamos seserimi, gydytojo pažymos nepateikė. Nuo rugsėjo 22 d. iki lapkričio 5 d. A. A. ikimokyklinės įstaigos nelankė. Įstaigos darbuotojoms į telefono skambučius motina neatsiliepė. Atsiliepusi vieną kartą teigė, kad A. sunkiai serga ir ilgai nelankys ugdymo įstaigos. A. atvedė lapkričio 5 d. (t.3 b.l. 5).
Medicinine pažyma Nr. 1355, išduota 2012 09 25, kurioje nurodyta, kad A. A., gimusi (duomenys neskelbtini) negalėjo atvykti į ugdymo įstaigą vaikų l/d (duomenys neskelbtini)“ dėl ligos- Atopinio dermatito pablogėjimo laikotarpiu nuo 2012 09 25 iki 2012 10 26 (t.3 b.l.6).
Teismas kaltinamojo T. S. parodymus, kad jis mažametės A. A. nemušė, jos nesužalojo, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie jo parodymai paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Liudytojų A. L., D. J., V. S., N. R., A. G., S. A., M. O. D. bei D. A. parodymai apie mažametės A. S. (buvusi A.) sužalojimus bei jų padarymo aplinkybes, apie kurias sužinojo iš pačios Atėnės pasakojimo, sutampa su kitais ištirtais įrodymais, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.
Nukentėjusiosios A. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pirmos informacijos apie jos sužalojimą gavimo momento bei nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nustatyta, kad ją sužalojo T. S.. Mažametė nukentėjusioji detaliai nurodė sužalojimo jai padarymo būdą ir aplinkybes. T. S. tvirtino, kad sužalojimai A. A. kūne atsirado jai pačiai sode nukritus nuo laiptų. J. A., mažametės motina, tvirtino, kad A. susižalojo ir sode krisdama nuo laiptų, ir namuose, krisdama nuo baro kėdės. Tačiau šie jų parodymai paneigti kitais ištirtais įrodymais. Liudytoja J. A. taip pat teigė, kad A. nelankė darželio nuo 2012 09 24, nes buvo peršalusi, sirgo jai buvo akies uždegimas. Ji tuo laiku lankėsi pas gydytoją A. P.. Dukrai pasveikus 2012 11 05 A. ji nuvedė į darželį. Tačiau šie liudytojos parodymai prieštarauja gydytojos A. P. parodymams, kuri tvirtino, kad po ligos, jau pasveikusi, mažametė A. buvo apžiūrėta 2012 10 26, jai buvo išduota pažyma darželiui. Liudytoja A. P. patvirtino, kad A. A. gydytojo buvo apžiūrėta 2012 10 26, jokių sužalojimo žymių ar kraujosruvų nesimatė. Nuo dermatito esančių paraudimų odelė lieka be jokių pakitimų, sužalojimai neatsiranda. A. A. nustatyti sužalojimai 2012 11 07 specialisto išvadoje, nebūdingi jai nustatyto dermatito požymiams, nuo dermatito neatsiranda kraujosruvos. A. A. nustatyti sužalojimai nesusiję su jai nustatytomis ligomis ir jų gydymu. Teismo medicinos specialisto išvadose tiek pirminėje, tiek papildomoje A. A. konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose: kaktoje, kairiame žande, dešinės akies išoriniame kampe, dešiniame žande, dešiniame skruoste, kairiajame petyje, kairiajame sėdmenyje, pilve, kairiajame klube, keliuose, kairėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje pažandėje, kakle, pėdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trisdešimt trijų (33) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 3-12 parų laikotarpyje iki apžiūros (2012-11-07). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu, kai kurie- smūgiuojant rankomis, spiriant kojomis. Papildomo tyrimo metu specialisto konstatuota, kad A. A. nustatytas neįgalumo lengvas lygis dėl atopinio pasikartojančio sunkios formos dermatito, kad tai lėtinė pasikartojanti odos liga ir šiuo atveju su trauma jokių sąsajų neturi. Be to specialistė teisme paaiškino, kad pirminę išvadą ji pradėjo rašyti 2012 m. lapkričio 07 d. po apžiūros Kauno klinikose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Vertinant sužalojimų išsidėstymą – nei kritimui iš savo ūgio aukščio, nei kritimui nuo laiptų nebūdingi ir sužalojimų priskaičiuota buvo labai daug. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kurių išskirstyti galimybės nėra. Tai galėjo būti padaryta kumščiu, ranka, koja, rankoje turint kažkokį daiktą. Sužalojimai kritimui nuo laiptų – nebūdingi. Imant visus sužalojimus jie buvo padaryti nuo 3 iki 12 parų iki apžiūros. Vaikas savęs taip sužaloti negalėjo. Apžiūrint mergaitę, ji pasakojo, nesispyriojo, mergaitė bendravo geranoriškai. Ji pasakojo, kad ją muša T., kad muša seniai, muša rankomis į veidą, pilvą, laiko suspaudęs už kaklo, o mama nieko nesako ir ji nežino dėl ko ją muša. Mergaitei niekas įtakos nedarė. Be to Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad ekspertizės metu negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį A. A. duodamiems parodymams. Jos parodymai realistiški: jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, žodyną, gyvenimišką patirtį.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. S. tyčia padarė mažametei A. S. (buvusi A.) nežymų sveikatos sutrikdymą, trisdešimt trijų (33) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 3-12 parų laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad mažametės atžvilgiu buvo smurtauta ilgą laiko tarpą, teismas konstatuoja, kad T. S. šį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d.
Kaltinamojo T. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. teisingai.
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad A. A. jos atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės. A. A. pakartoja anksčiau duotų parodymų esmę, tačiau, atsižvelgiant į jos amžių, laiką, praėjusį nuo byloje nagrinėjamų įvykių, jos gebėjimas duoti išsamius, tikslius parodymus yra ribotas. A. A. 2012-11-05 – 11-15 gydyta LSMUL Kauno klinikos II vaikų skyriuje, jai nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimas. Kalbos išraiškos sutrikimas. Blogo elgesio sindromai, fizinė prievarta. Minėtas sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais – atliktais veiksmais A. A. atžvilgiu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertizės metu negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį A. A. duodamiems parodymams. Jos parodymai realistiški: jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, žodyną, gyvenimišką patirtį.
Kaltinamojo T. S. nusikalstamos veikos mažametės A. S. (buvusi A.) atžvilgiu kvalifikuotos kaip dvi skirtingos veikos. T. S. ilgą laiką naudojamos fizinės prievartos, smurto mažametės atžvilgiu pasekmė- adaptacijos, kalbos išraiškos sutrikimai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
Motyvuojamoji dalis
T. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis T. S. neteistas (t.3 b.l. 26), baustas administracine tvarka (t.3 b.l. 26), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (t.3 b.l. 27), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t.3 b.l. 24), UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neįrašytas (3t.,b.l.22), jis mažametės nukentėjusios atžvilgiu padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą, dirbantis, todėl teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tai yra LR BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 327,56 eurų (1131,0 Lt) ieškinį T. S. dėl lėšų išleistų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas A. A. (t.1 b.l. 61). Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD plokštelė, kurioje užfiksuota mažametės nukentėjusiosios A. S. (buvusios A.) apklausa (t.1 b.l.34), paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 138 str. 2 d. 1 p. ir nuteisti:
pagal BK 140 str. 3 d.- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 138 str. 2 d. 1 p.- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
T. S. atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T. S., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, nebendrauti su nukentėjusiąja A. S. (buvusi A.), dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš T. S. 327,56 eurų (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 56 cnt) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, lėšas išleistas nukentėjusiosios A. A. gydymui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- CD, kurioje užfiksuota mažametės nukentėjusiosios A. S. (buvusios A.) apklausa, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.