- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2-1529/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. S. skundą dėl patikrinimo akto pagrįstumo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4943-781/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja D. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu atsakovui UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, prašydama išreikalauti ir ištirti daugiabučio namo Vytauto g. 24, Varėnoje, buto Nr. 1 2012 m. kovo 15 d. temperatūrų patikrinimo aktus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės D. S. skundą, kurį teismas laikė ieškiniu, atsisakė priimti.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 15 ir 16 dalių teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad D. S. reikalavimui yra privaloma išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, privalo su skundu kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ir tik nesutikdama su jos sprendimu, su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (EĮ 34 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 15 ir 16 dalis; LR šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl teismas sprendė esant pagrindui ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas, priimdamas nutartį, nurodė netinkamą atsakovą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovas yra UAB „Varėnos šiluma“, nors ieškovė skunde atsakovu nurodė UAB „Varėnos komunalinis ūkis“. Patikrinimo aktas nepagrįstas, nes yra įtarimų, kad jis gali būti suklastotas. Todėl siekiant užtikrinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, būtina ištirti minėto akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės skundą, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovės D. S. reikalavimui yra privaloma išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą, pagal kurį Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Teismas pažymėjo, kad Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai bei sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (Energetikos įstatymo 15 ir 16 d.), todėl tik nesutikus su Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimu, ieškovė gali kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
Apeliantė atskiruoju skundu minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš tiesų nėra pagrindo nesutikti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog teismas skundžiamoje teismo nutartyje nurodė ne jos nurodytą atsakovą – vietoje UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ atsakovu nurodytas UAB „Varėnos šiluma“.
Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006).
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo perėjęs į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, o skundžiama teismo nutartis priimta skundo priėmimo stadijoje, taigi, ir netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu klausimas nebuvo sprendžiamas (teismas neinformavo ieškovės apie tai, kad skunde atsakovu nurodytas netinkamas subjektas, ieškovė taip pat nebuvo pareiškusi valios pakeisti skunde nurodytą atsakovą kitu). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva, neturėdamas ieškovės sutikimo, pakeisdamas ieškovės skunde nurodytą atsakovą kita bendrove, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkamu. Tačiau teismas sprendžia, kad šis pažeidimas pats savaime nelaikomas absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (žr. CPK 329 str. 2 d., 338 str.). Be to, pažymėtina, kad toks civilinio proceso teisės normų pažeidimas nelemia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo todėl, kad skundžiama nutartimi klausimas iš esmės išspręstas teisingai, t. y. bet kuriuo atveju ieškovė, paduodama tokio pobūdžio materialinį reikalavimą, privalo laikytis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl iš esmės pagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 328 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl nepasisako, kadangi ieškovės skundo priėmimo stadijoje 2014 m. birželio 21 d. skundas iš esmės nenagrinėjamas, t. y. jo pagrįstumas nevertinamas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sekančią dieną po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas ir nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apeliantės prašymas paaiškinti, kodėl ji negavo atskiro pranešimo apie 2014 m. rugsėjo 25 d. 16.00 val. įvyksiantį teismo posėdį.
Atsakydamas į šį apeliantės paklausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, CPK normos nenumato pareigos byloje dalyvaujančius asmenis informuoti apie įvyksiantį teismo posėdį atskirais pranešimais. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Todėl šiuo atveju D. S. atskirojo skundo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbus www.teismai.lt, pažeistos nebuvo CPK nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą.