- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-474-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00849-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Vaidas Patalavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vaido Patalavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nuteistojo R. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 81/04-338 atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 11 metų.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, tai yra 2020 m. gegužės 7 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 3 mėnesiai 11 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 81/04-338 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas.
5. Nuteistojo gynėjas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje faktiškai atkartojo Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes. Be to, teismas nurodė, kad nuteistąjį paleidus lygtinai gali būti neįgyvendinta jam skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra, o nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pasak gynėjo, šie teismo motyvai yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir nepagrįsti. Be to, teismas nutartyje pasisakė ne apie R. B., o apie P. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Pasak gynėjo, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, buvo skatintas net 17 kartų, įgijo suvirintojo, apdailininko statybininko, staliaus kvalifikacijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 35 balai (rizika žema). Be to, jis iki bausmės atlikimo gyveno Olandijoje, Lietuvoje turi trijų kambarių butą, kuriame gyvena buvusios sutuoktinės mama. R. B. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Jis turi abu tėvus, jaunesnįjį brolį, seserį, su artimaisiais santykiai yra šilti, turi draugę, su kuria planuoja išėjęs į laisvę susituokti. Nuteistasis turi apie 10 metų legalaus darbo stažo, laisvėje jam niekada netrūko finansų, pataisos įstaigoje nedirba dėl galimybių įsidarbinti nebuvimo, bus priimtas dirbti pilnu etatu UAB „B G. L.“ pamainos operatoriumi, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, todėl jo rizika nėra susijusi su išsilavinimu, mokymusi ir galimybe įsidarbinti.
5.3. Be to, jis pataisos įstaigoje nebuvo pastebėtas vartojęs narkotines medžiagas ar disponavęs jomis, duomenų apie alkoholio vartojimą Marijampolės pataisos namuose taip pat nėra. Nuteistojo asmens byloje nėra užfiksuota atvejų, susijusių su smurtu pavartojus alkoholio, bausmės atlikimo metu nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimų užfiksuota nebuvo. Teismas, svarstydamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas, kad pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nėra, kadangi nuteistasis pasitaisė, stengiasi elgtis nepriekaištingai.
5.4. Pažymima, kad įstatymas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos su konkrečiu likusios neatliktos bausmės dydžiu ir padarytos veikos pobūdžiu nesieja, todėl teismas šioms aplinkybėms nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus žymiai mažesnę bausmės dalį nei paskirta bausmė. Šiuo atveju R. B. atliko beveik 7 metus laisvės atėmimo. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė S. K. nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, ir yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema ir nuo ankstesniojo vertinimo (2019 m. rugsėjo 26 d.) jis sumažėjo 4 balais, tačiau, įvertinus tai, kad ji vis dar išlieka artima vidutinei, o nuteistojo neatlikta bausmės dalis vis dar pakankamai didelė, taip pat atsižvelgiant į nuteistajam būdingą nusikaltimų modelį bei ankstesnius jo teistumus, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pakartotinio R. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė ne apie R. B., o apie P. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta 2020 m. gegužės 4 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 81/04-310 ir įvertinęs joje nurodytą būtent R. B. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių, kuris analogiškai atsispindi ir skundžiamoje nutartyje, sprendžia, kad akivaizdus rašymo apsirikimas, kurį akcentuoja gynėjas skunde, nors ir vertintinas kritiškai, tačiau savaime nesąlygoja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.
11. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – jis nebuvo baustas drausmine tvarka, 17 kartų skatintas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir įgijo tris specialybes, padėsiančias jam užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį ateityje. Be to, jis palaiko artimus socialinius ryšius, yra charakterizuojamas kaip ramaus būdo ir motyvuotas elgesio pokyčiams asmuo. Visa tai neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keičiamas teigiama linkme, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra tokia akivaizdi, jog įtikintų, kad ateityje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka dėl dviejų nusikaltimų (apysunkio ir labais sunkaus) padarymo. Šias veikas jis įvykdė būdamas du kartus teistas, be kita ko, ir dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistajam anksčiau buvo skirta švelnesnės rūšies bausmė – bauda, taip pat taikyta probacija, lygtinai paleidžiant jį iš pataisos įstaigos. Nors duomenų, kad ankstesniojo probacijos taikymo laikotarpiu nuteistasis būtų nesilaikęs skirtų pareigų ar poveikio priemonių, nėra, tačiau vėlesnis nusikalstamų veikų darymas, išliekant būdingam teisei priešingo elgesio modeliui ir didėjant veiksmų pavojingumui, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių aplinkybių visumą nuteistojo pažangos pataisos proceso metu kontekste, teisės taikymo klaidos nepadarė ir šias aplinkybes įvertino tinkamai.
13. Kaip minėta, nuteistojo atlikta bausmės dalis tesudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tad tokioje situacijoje, kai probacijos taikymo klausimas sprendžiamas anksčiau bendrojo BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyto termino (su intensyvia priežiūra), asmens pažanga turi nekelti jokių abejonių, kad galimo lygtinio paleidimo atveju jis laikytis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistajam net ir atlikus pakankamai reikšmingą bausmės dalį, vis dar išlieka artimas kriminogeniniams veiksnys – netinkamas draugų ratas. Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis aktyviai lankė socialinės reabilitacijos programas, netinkamo jo elgesio struktūruotoje aplinkoje apraiškų nestebima, tačiau vis tik šiame kontekste pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nėra linkęs reikšti savo nuomonės. Be to, nors R. B. nuteistas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos, jis pokalbio su socialinio tyrimo išvados rengėjais metu nepripažįsta, kad iš nusikalstamų veikų gavo pajamų. Taigi, galimai nuteistojo nekritiškas požiūris į turtinės naudos iš nusikalstamų veikų gavimą kelia pagrįstų abejonių pakankama jo pažanga pataisos proceso metu.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu (septynerius metus) darbo veiklos nevykdė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. B. nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, tačiau jis dėjo pastangas dalyvaudamas „Žalioji oazė“ programoje. Vis tik, paties nuteistojo teigimu, jis ir iki nuteisimo vykdė darbo veiklą, tačiau akivaizdu, kad vien iš jos gaunamos pajamos neužtikrino teisei neprieštaraujančio jo elgesio, todėl būtina tolesnio pataisos proceso metu skatinti nuteistojo pozityvų užimtumą, užtikrinant, jog net ir susidūrus su galimais finansiniais sunkumais probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien nuteistojo pateikta pažyma apie galimą jo įdarbinimą UAB „B G. L.“ neužtikrina, kad nuteistasis iš tikrųjų šioje bendrovėje įsidarbins lygtinio paleidimo atveju.
15. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nors ir matomos nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu, tačiau jos vis dar nėra pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos naikinti nuteistojo gynėjo skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vaido Patalavičiaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.