Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui G. G., išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė O. B. ieškovės reikalavimus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas G. G., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b.l. 80-83, 85), į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. R. ir atsakovo G. G. dukra (b.l. 6), ji gyvena kartu su motina (b.l. 9). G. R. šeimą sudaro dukra E. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). E. G. lanko lopšelį-darželį „S.“ (b.l. 21). Ieškovė dirba UAB „S.“, gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 73-74) bei 15,20 Eur išmoką vaikui (b.l. 11). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12), transporto priemonių neturi (b.l. 13). Ieškovės šeimos pajamas sudaro apie 350 Eur gaunamas darbo užmokestis ir 15,20 Eur pašalpa vaikui, viso apie 365,20 Eur (b.l. 11, 73-74). Atsakovas, nedirba (b.l. 51), gyvena užsienyje – Švedijoje (b.l. 34).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko E. G. gyvenamosios vietos nekilo, dukra gyvena su motina, tėvas visiškai nesidomi dukra, ja nesirūpina, nelanko. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta, jis atsiliepime neginčija ieškovės reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog G. R. viena nuo 2015 metų balandžio mėnesio rūpinasi nepilnamete dukra, atsakovas visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvertinant atsakovo atsiliepime išreikštą sutikimą su ieškovės reikalavimu, darytina išvada, kad E. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. R. geriausiai atitiktų nepilnametės interesus. Todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, jo prisirišimą prie vieno iš tėvų – motinos, esant ieškovės atžvilgiu palankiai Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai bei vertinant tai, kad atsakovas faktiškai rūpintis vaiku bei jo prižiūrėti pastangų nerodo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina G. R. (CK 3.169 straipsnis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170-3.172 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato būtent skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta, jis į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nesutinka su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su E. G. nustatymo ieškovės namuose neribojant laiko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 metų atsakovas G. G. visiškai nesirūpina dukra E. G. ir su ja nebendrauja ir pats nepasiūlė jokios bendravimo tvarkos, t.y. kaip, kur, kaip dažnai pageidautų bendrauti su dukra. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tėvui ir dukrai išreiškus norą bendrauti, ji nesukels kliūčių jiems bendrauti ir kitoje vietoje, leistų dukrą nusivežti ir pas senelius, jei tik atsakovas nebūtų neblaivus, o toks jos pageidavimas ir yra dėl to, kad ji galėtų matyti, ar atsakovas su dukra elgiasi tinkamai ir tinkamai ją prižiūri bei galėtų matyti, ar atsakovas nebendrauja su dukra neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nenurodė aplinkybių, kokiu būdu bendrautų su dukra teismui nustačius konkrečią bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mažą vaiko amžių, į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, savo siūlymo dėl bendravimo tvarkos su dukra neteikė, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nustatytina atsakovo G. G. ir dukros E. G. bendravimo tvarka ieškovės G. R. gyvenamoje vietoje neribojant laiko.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tekinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.), o jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansinė padėtis būtų sunkesnė nei ieškovės, kuri gauna 400-500 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl gali ir privalo dirbti bei vykdyti savo kaip tėvo pareigas mažametei dukrai. Atsakovas nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kitų išlaikomų asmenų. Teismas preziumuoja, kad abiejų bylos šalių turtinė padėtis yra vienoda.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 200 Eur ir prašo iš atsakovo priteisti pusę šios sumos, t.y. 100 Eur. Nurodo, kad vaiko maitinimui reikia apie 70 Eur, aprangai, avalynei 30 Eur, sauskelnėms, higienos priemonėms 50 Eur, vaistams, vitaminams 30 Eur, vaiko ugdymo ir lavinimo priemonėms 20 Eur.

Atsakovo turtinė padėtis yra nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, todėl gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie darbą bei gaunamas pajamas, tačiau pažymėtina, kad atsakovas turi absoliučią tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir negali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas minimalizuoti pareigą teikti išlaikymą savo vaikui. Atsižvelgiant į E. G. amžių, poreikius (mergaitė lanko lopšelį-darželį, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės, sauskelnės) 100,00 Eur suma vaikui, skiriama kiekvieno iš tėvų, būtų optimali, tenkinant vaiko poreikius. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maitinimui, aprangai, avalynei, sauskelnėms, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl, teismo įsitikinimu, 100,00 Eur išlaikymo dydis vaikui nereikalauja papildomo įrodinėjimo tenkinti būtinuosius vaiko E. G. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir tėvų galimybėms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė išlaikymą dukrai priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2015-11-24), o atsakovas nurodė, kad išlaikymą turėtų mokėti tik nuo 2016 m. spalio mėnesio, nes ieškovė gavo 4000 Eur pašalpą. Pažymėtina, kad atsakovo teiginys, jog ieškovė gavo iš Didžiosios Britanijos 4000 Eur išmoką vaikui, kurios pusė, t.y. 2000 Eur priklauso atsakovui, yra nieko nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovas prie savo atsiliepimo nepridėjo visiškai jokių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, jog minėta pašalpa buvo skirta jam, o ne vaikui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad prašomu priteisti išlaikymą laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki šiol) teikė išlaikymą dukrai.

Todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-11-24) iki vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė prašė išlaikymą dukrai priteisti nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų bent kokiu būdu prisidėjęs prie dukros išlaikymo per šį laikotarpį. Atsakovo teiginys apie ieškovės gautą 4000 Eur vaiko išmoką iš Didžiosios Britanijos, kurios pusė priklauso jam, kaip jau minėta anksčiau, yra nieko nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo dukrai atsakovas neteikė nuo 2015 m. gegužės 1 d. Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatas, vertinant šalių turtinę padėtį už prašomą priteisti įsiskolinimo laikotarpį, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei apie aplinkybes, jog nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą dukrai, byloje nėra. Teismas nustatė, kad dviejų metų ir 8 mėnesių šalių dukros poreikius sudaro 200 Eur suma, iš kurios 100 Eur turėtų skirti atsakovas. Įsiskolinimo laikotarpiu E. G. buvo metai ir 6 mėnesiai, tad poreikiai tokio amžiaus vaiko iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų, taigi, darytina išvada, jog per praėjusius 6 mėnesius E. G. poreikių tenkinimo išlaidas sudarė ta pati teismo nustatyta 200 Eur suma. Duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį bei apie aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2015 metų gegužės 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, jis teikė išlaikymą dukrai, byloje nėra, atsakovas gavęs ieškinį ir susipažinęs su reikalavimais, reiškė niekuo nepagrįstus prieštaravimus, savo sunkios materialinės padėties neįrodinėjo bei nepateikė duomenų apie pašalpos, skirtos vaikui, tikslinę paskirtį, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 6 mėnesius, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės E. G. įstatyminė atstovė G. R., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje mokamas 95 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (18 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 36 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 93 straipsnis).

Šioje byloje ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2015 m. liepos 31 d. sprendimu (b.l. 14) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos 2016 m. gegužės 25 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 86) matyti, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 127,38 Eur. Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Pažymėtina, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 95,00 Eur žyminio mokesčio, 127,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,72 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: su nepilnamete dukra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovas G. G. gali bendrauti ieškovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje neribojant laiko.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2015 m. lapkričio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Spendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 600 Eur (šešis šimtus eurų) už 6 mėnesius už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 8,72 Eur (aštuonis eurus ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 127,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 38 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.