- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-260-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros skundą dėl 2013 m. vasario 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-09-07 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 str. 2 d., t. y. dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Panevėžio apygardos prokuratūros su 2012-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi duomenų patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui persiųstą A. K. 2011-11-15 pareiškimą.
Šalies argumentai
A. K. 2011-11-15 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą Latvijos Respublikos piliečio J. S. atžvilgiu, kadangi J. S., būdamas „(duomenys neskelbtini).“ akcininku, fermos Z/S „(duomenys neskelbtini)“savininku, SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia, apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (1070950,80 Lt) ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė D.Markauskienė 2011-11-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. K. 2011-11-15 pareiškime nurodytų faktų ir Latvijos Respublikos piliečio J. S. veiksmų, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo numatyto BK 182 str. 2 d., požymių, o Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas D.Jatužis 2012-06-13 nutartimi prokurorės D.Markauskienės 2011-11-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikino.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D.Maldeikienė 2012-12-10 nutarimu ikiteismini tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str., BK 4 str., motyvuodama tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d. požymių.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A.Gramba 2013-01-16 nutarimu atsisakė patenkinti prokuratūroje gautą A. K. skundą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atnaujinimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D.Maldeikienės 2012-12-10 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paliko galioti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2013-02-22 nutartimi jį patenkino ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A.Grambos 2013-01-16 nutarimą, kuriuo vyriausiasis prokuroras atsisakė patenkinti A. K. skundą dėl 2012-12-10 prokurorės D. Maldeikienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atnaujino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, padarė išvadą, kad A. K. skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad galimas kaltininkas J. S. įvykdė nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kad jis, sudarydamas sandorius naudojo apgaulę, kelia abejonių bei reikalauja papildomo tyrimo. Teismo nuomone, nors už svetimo turto pasisavinimą bei sukčiavimą Panevėžio apygardos teismo 2012-05-31 nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau pinigai buvo sumokėti J. S. priklausančioms įmonėms Latvijoje už parduodamos technikos pirkimą, taip pat pati technika liko J. S., todėl galimai dėl nusikalstamos veikos finansinės naudos gavo išimtinai tiktai J. S., o tai parodo, jog yra tikimybė, kad J. S. galimai buvo A. K. bendrininkas, darant nusikalstamas veikas, arba J. S. galimai pasinaudojo pareiškėjo pasitikėjimu, dėl ko bendrovės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, patyrė turtinės žalos. Todėl galima J. S. nusikalstama veika buvo padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pagal teritorinį teismingumą šią galimai nusikalstamą veiką turėtų tirti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, todėl priėmė sprendimą A. K. skundą tenkinti ir prokurorų nutarimus panaikinti.
Šalies argumentai
2013-03-01 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras A.Gramba pateikė skundą, kuriuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A.Grambos 2013-01-16 nutarimą bei prokurorės D.Maldeikienės 2012-12-10 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Skunde nurodoma, jog priimdamas tokį procesinį sprendimą Panevėžio miesto apylinkės teismas nepakankamai įsigilino ir neišsiaiškino baudžiamosios bylos esmės, o būtent, kad ikiteisminis tyrimas byloje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariate Latvijos Respublikos piliečio J. S. atžvilgiu pagal BK 189 str. 2 d., neturėjo būti pradėtas, kadangi A. K. su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą J. S. atžvilgiu pagal BK 182 str. 2 d. į Panevėžio apygardos prokuratūrą kreipėsi tuomet, kada Panevėžio apygardos teisme vyko baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas, kurioje A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu, kas duoda pagrindą teigti, kad ir A. K. pareiškimas dėl galimai nusikalstamų J. S. veiksmų turėjo būti pateiktas ne prokurorui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi A. K. 2011-11-15 pareiškime yra duomenys būtent apie nusikalstamą (-as) veiką (-as), kurią (-ias) padarė pats A. K., bet ne vienas, o galimai su J. S.. Taip pat nurodoma ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-05-31 nuosprendyje, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., 184 str. 2 d., 184 str. 2 d., 184 str. 2 d, 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., nėra pasisakyta ir nurodyta, kad nusikalstamas veikas A. K. būtų padaręs, veikdamas bendrininkų grupėje, t.y. bendrininkaudamas su J. S. ar kitu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką padariusį asmenį ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Tuo tarpu spręsti asmens kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimą yra išimtinė teismo prerogatyva. Tai teismas padaro priimdamas nuosprendį, kurį privalo pagrįsti tik išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.).
Išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros skundą bei A. K. pateiktą paaiškinimą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip teisingai pastebi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, A. K. skunde nurodytos aplinkybės kelia abejonių, reikalauja papildomo tyrimo bei neleidžia daryti neginčijamą išvadą dėl atlikto ikiteisminio tyrimo išsamumo bei pakankamumo. Kaip matyti iš A. K. parodymų bei bylos medžiagos, J. S. galimai buvo 3 bendrovių - Z/S „(duomenys neskelbtini)“, SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o pastaroji įmonė buvo net įkurta paties J. S. bei jam priklausė 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Be to, A. K. tiek pateiktame pareiškime, tiek apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu Panevėžio apygardos teisme, vieningai teigė, jog veikė pasitikėdamas bei būdamas apgautas J. S., kuris ne tik žinojo apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neinformavo jo žemės ūkio objektų priklausomybę kitiems asmenims bet ir į pateikiamas sąskaitas įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas suklaidinti (4 b.l.). Pastebėtina dar ir tai, kad A. K. taip pat nuosekliai tvirtino, jog būtent J. S. ėmėsi iniciatyvos dėl technikos pardavimo iš jam priklausančių įmonių į Lietuvoje sukurtą įmonę, bei technikos užstatymo bankuose. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nors už svetimo turto pasisavinimą bei sukčiavimą Panevėžio apygardos teismo 2012-05-31 nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau pati žemės ūkio technika liko J. S., kadangi pats A. K., kaip nuosprendyje pažymėjimo bylą nagrinėjęs teismas, neteisėtai perleido šią techniką J. S. (tyrimo medžiaga 107 l.). Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į tai, jog Z/S „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2009 bei 2010 metais buvo pradėti nemokumo procesai (tyrimo medžiaga 67 l.), kelia pagrįstų abejonių, ar J. S. negavo neteisėtu būdu finansinės naudos, juo labiau, kad žemės ūkio technika J. S. galimai buvo perduota tretiesiems asmenims gaunant už tai pinigines lėšas.
Be to, pabrėžtina tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. yra nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgiant į šią normą, skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas pagal A. K. pareiškimą negali būti tęsiamas dėl to, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu, teismas nepasisakė dėl kokių nors J. S. nusikalstamų veiksmų, yra atmetami, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina ir pačių prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi Panevėžio apygardos teismo priimtas 2012-05-31 nuosprendis A. K. atžvilgiu, šiuo atveju nėra ir negali būti priežastimi, draudžiančia toliau vykdyti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. pateiktą pareiškimą, ar užkertančia kelią patiems prokurorams ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius galimai įvykdytą nusikalstamą veiką atlikti tyrimo veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko ją naikinti ar keisti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1p., 2 d.,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.