- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-120/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. (K. M. ankstesnė pavardė N.) bei jo gynėjų advokatų Ingridos Botyrienės ir Arūno Marcinkevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. balandžio 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), padarymu.
K. M. kaltinamas tuo, kad dirbdamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Č. M. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais A. L. ir A. R. , tyčia nužudė dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo Vilniaus muitinės inspektorių A. M. , Vilniaus muitinės inspektorių S. O. , Vilniaus muitinės inspektorių R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Budėtojų dalies vyresnįjį policininką A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininką J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją M. B. , t.y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti Vilniaus muitinės inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Č. M. 1991 m. liepos 30 d., apie 21-23 val., TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, adresu: (duomenys neskelbtini), parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus - A. L. , A. R. , K. M. , ir įsakė jiems nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus. K. M. , sutikdamas vykdyti šį įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo, susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.
Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. L. ir A. R. užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. M. Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. K. ir J. J. tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu — 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „VAZ 2101“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusį J. J. bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. J. ir A. K. pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė. Tuo pačiu metu A. L. ir A. R. grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Š. , A. M. , R. R. , A. J. , M. B. , S. O. pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė. Sulaikytus Lietuvos Respublikos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. J. , K. M. kartu su A. L. ir A. R. bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. M. kartu su A. L. ir A. R. veikdami bendrai Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM), tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į Medininkų muitinės poste dirbančių - A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kūno vietas ir:
A. M. padarė galvos kiauryminę šautinę žaizdą su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminę šautinę žaizdą su minkštųjų audinių pažeidimais, pilvo kiauryminę šautinę žaizdą, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje, kairiosios šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą, nubrozdinimą dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniosios plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, nubrozdinimą dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, komplikacijas - masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko A. M. 1991-07-31 mirė;S. O. padarė šautinį kiaurinį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje, liestinį šautinį galvos sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestinį kaukolės skliauto pažeidimą, dešinės plaštakos šautinį kiaurinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimą, nuo ko S. O. 1991-07-31 mirė;R. R. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinį šautinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu, nuo ko R. R. 1991-08-02 mirė;A. K. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimą, nuo ko A. K. 1991-07-31 mirė;J. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais, kiauryminę šautinę krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius, akliną šautinę pilvo žaizdą, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kiauryminę šautinę kairiosios šlaunies žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį, linijinį nubrozdinimą kaktos kairiojoje dalyje, momeninės pakaušio srities muštinę žaizdą, komplikacijas -masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko J. J. 1991-07-31 mirė;A. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės kaulų lūžimu, daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu, nuo ko A. J. 1991-07-31 mirė;M. B. padarė du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukolės skliauto ir pamato dešinės pusės priekinės daubos lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir smegenų kamiene, dešinio dilbio šautinį kiauryminį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulų lūžimais, kairiojo žasto šautinį kiauryminį sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lūžimu, nuo ko M. B. 1991-07-31 mirė;
- T. Š. padarė šautinį kulkinį kiauryminį pavojingą gyvybei galvos sužalojimą, lydimą šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio - skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio - skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo, kraujosruvą kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinį lūžimą vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu, paviršinę muštinę plėštinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, stiprų dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimą, lydimą poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos, t.y. sunkų kūno sužalojimą, tačiau T. Š. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba.
Tokiu būdu K. M. , veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. kaltinamas tyčia nužudęs A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. .
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2007 m. spalio 11 d. nutarimu paskelbta jo paieška, 2007 m. spalio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. K. M. 2007 m. lapkričio 28 d. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, K. M. 2007 m. lapkričio 30 d. Rygos miesto Centrinio apygardos teismo sprendimu paskirtas suėmimas iki 80 parų. 2008 m. sausio 28 d. K. M. perduotas Lietuvos Respublikai. 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas. 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas 30 dienų. 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas K. M. tęsiamas iki šiol.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m.balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, K. M. iki sulaikymo dirbo ir gyveno Latvijos Respublikoje, jis yra užsienio valstybės pilietis, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja jokie socialiniai ryšiai, K. M. anksčiau yra du kartus teistas Latvijos Respublikoje, turi ryšių užsienyje, tame tarpe Rusijoje, kur slapstosi kiti K. M. inkriminuojamo nusikaltimo bendrininkai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Šalies argumentai
Kaltinamasis K. M. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis skunde nurodo, jog skundžiamos nutarties turinys niekuo nesiskiria nuo ankstesnių nutarčių, kuriomis jam buvo tęsiamas suėmimo terminas, turinio, teismas ir šioje nutartyje remiasi duomenimis, kurie buvo gauti dar ikiteisminio tyrimo metu, nekreipdamas jokio dėmesio į duomenis, kurie buvo gauti ir patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. K. M. teigimu, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme patikrinti duomenys tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai paneigia, jog jis yra kaip nors susijęs su jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, taip pat patvirtina, kad nėra įstatyme numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Kaltinamasis tvirtina, jog nėra niekaip susijęs nei su Lietuvos muitinės pareigūnų nužudymu Medininkų pasienio kontrolės poste, nei su pasikėsinimu į T. Š. gyvybę 1991 m. liepos 31 d.
Kaltinamojo K. M. gynėjai skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir K. M. nedelsiant paleisti iš suėmimo, nurodo, kad skundžiama nutartis priimta remiantis išskirtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nepaisant beveik dvejus metus trukusio teisminio bylos nagrinėjimo metu gautų rezultatų, pilnai patvirtinančių pagrindo, laikyti K. M. suimtą, absoliutų nebuvimą. Gynėjų teigimu, išnagrinėjus bylą teisme, tapo akivaizdu ir neginčytina, kad K. M. nepadarė ir nėra niekaip prisidėjęs prie nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas.
Kaltinamojo gynėjai pažymi, kad nusikaltimas, kuris buvo įvykdytas 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės poste, kurio padarymu nepagrįstai kaltinamas K. M. , turi būti kvalifikuojamas pagal atitinkamą tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnį, o ne pagal 2003 m. įsigaliojusio naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, kadangi šis straipsnis laiko atžvilgiu atgal negalioja. Tai reiškia, kad Generalinės prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas neatitinka elementariausių jam keliamų reikalavimų. Anot kaltinamojo gynėjų, remiantis senojo Lietuvos Respublikos BK 49 str. bei susiformavusia teismine praktika, K. M. inkriminuojamam nusikaltimui taikomas dešimties metų senaties terminas, kuris suėjo ir pasibaigė daugiau nei prieš devynerius metus. Dėl šios priežasties teismas privalo K. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas, imperatyviai nurodančias, kad pradėtas baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas.
Skunde nurodoma, kad, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, buvo privalomai būtina atsižvelgti į tą faktinę aplinkybę, jog K. M. 1991 m. liepos 30 – 31 d. nebuvo Medininkuose, nes jis nebuvo išvykęs iš Vilniaus OMON bazės. Tai patvirtina įsiteisėjusi 2003 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas alibi, jog K. M. , tuo laiku turėjęs pavardę Nikulin, negalėjo vienu ir tuo pačiu metu būti dviejose vietose. Šis faktas taip pat puikiai žinomas abiejų instancijų teismams. Juo labiau, nuo 2010 m. balandžio 26 d. K. M. laikomas suimtas absoliučiai neteisėtai, nes suėmimo terminas pratęstas, praleidus įstatymo numatytą suėmimo pratęsimo termino datą, be to, suėmimo terminas neteisėtai pratęstas dėl ligos nedalyvaujant vienam iš kolegijos narių – teisėjui V. L. .
Šalies argumentai
K. M. gynėjų teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl privalomo teismo nutarčių turinio, skundžiamoje nutartyje teismas privalėjo pažodžiui tiksliai išdėstyti visus suimto kaltinamojo ir jo gynėjų prašymuose nutraukti neteisėtą kalinimą išdėstytus argumentus tokia pat apimtimi, kaip ir prokurorų. Tačiau, nepaisant daugkartinių gynybos pastebėjimų dėl nuolatinio šių reikalavimų nesilaikymo, apygardos teismo nutartyse bei skundžiamoje nutartyje suimto kaltinamojo ir gynėjų argumentų bei motyvuoto jų paneigimo nėra. Anot gynėjų, teismas, tęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminus, neturėjo teisės remtis argumentais, nenurodančiais ir neatskleidžiančiais teismui duomenų bei įrodymų apie kaltinamojo dalyvavimą nagrinėjamame nusikaltime, teismas neturėjo teisės remtis vien formaliu liudytojų pavardžių ir byloje esančių dokumentų pavadinimų išvardijimu, jis privalėjo nuodugniai bei išsamiai patikrinti kiekvieno prokuroro įvardinto duomens – įrodymo turinį ir reikšmingumą, taip pat privalėjo nutartyje nurodyti, kokia konkrečia informacija, atskleidžiant jos esmę, rėmėsi ir remiasi, darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti suėmimo terminą.
Kaltinamojo gynėjai nurodo, kad visi faktiniai bylos duomenys argumentuotai pilnai paneigia tai, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką arba buvo kaip nors prisidėjęs prie jos padarymo bet kuria forma ar būdu, tokių duomenų ir įrodymų šioje byloje niekada nebuvo, nėra ir negali būti surinkta. Dėl šios priežasties byloje nėra ir niekada nebuvo reikiamų pagrindų ir privalomų sąlygų tęsti kaltinamajam K. M. suėmimo terminą, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie bet kokį kaltinamojo K. M. ketinimą bėgti ar slėptis nuo teismo. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. nuostatos įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kitokiu būdu trukdys procesui. Todėl, skundžiamos nutarties argumentas, jog gresiančios bausmės griežtumo pakanka konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo priimtuose sprendimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik bausmės griežtumą, privalo būti atsižvelgta į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių patvirtinti ne menamą, o realų slėpimosi pavojų.
Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo deramai įvertinti suimtojo K. M. sveikatos būklę.
Kaltinamojo gynėjų nuomone, kaltinamojo K. M. laikymas jau ketverius metus kalėjimo sąlygomis vien formaliais pagrindais rodo, kad K. M. nebuvo ir iki šiol nėra realiai užtikrintos net minimalios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos teisės, o tai iš esmės prieštarauja tiek šios konvencijos 5 ir 6 straipsnių, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundus atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjai prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo K. M. bei jo gynėjų skunduose, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo, kokių nors naujų argumentų nenurodyta, prašymai grindžiami iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiami ankstesni skundai dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis K. M. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Kaip ir ankstesniuose kaltinamojo bei jo gynėjų skunduose, taip ir skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria K. M. pratęstas suėmimo terminas dar trims mėnesiams, neigiama K. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodoma, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių K. M. kaltę, taip pat dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, baudžiamojo įstatymo galiojimo laike, senaties termino taikymo ir kitiems klausimams. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Senaties taikymo, įstatymo galiojimo laike, naujojo ir senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų taikymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami, šiuos klausimus išspręs bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys – įvykio vietos apžiūros, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktai, tardymo eksperimento protokolas, liudytojų, kuriems byloje taikomas anonimiškumas, liudytojų T. G. , P. V. , V. O. , A. S. , V. C. , A. B. , I. B. , A. S. , A. Z. , A. T. , M. Z. , G. C. , G. S. , M. R. , S. P. , S. Z. , A. K. , M. B. , S. P. , I. G. , V. M. , kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, nukentėjusiojo T. Š. parodymai, o taip pat kiti duomenys neabejotinai įrodo patį nusikaltimo faktą, t. y., kad 1991 m. liepos 31 d. toks nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. M. buvo padarytas. Tačiau, kaip ne kartą ankstesnėse nutartyse jau konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, byloje yra ir faktinių duomenų, leidžiančių K. M. kaltinti šio nusikaltimo padarymu. Kai kurių liudytojų parodymai bylos proceso metu kito, jų vertinimas gali būti nevienareikšmiškas, tačiau, išanalizavus viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme – surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo T. Š. , liudytojo T. G. , liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 11 ir Nr. 12, parodymus, byloje esančius dokumentus, darytina išvada, kad šių įrodymų visetas yra pakankamas K. M. kaltinti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia K. M. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti K. M. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė K. M. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jam gresia labai griežta bausmė. K. M. praeityje buvo du kartus teistas Latvijos Respublikoje, nors kaltinamasis iki suėmimo turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir darbą Latvijos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, su Lietuva K. M. nesieja jokie socialiniai ryšiai, priešingai – iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. M. palaiko nuolatinius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis. Rusija neišduoda kitų įtariamųjų šioje byloje, todėl ir K. M. , turėdamas ryšių Rusijoje, gali bandyti slėptis šioje valstybėje. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjų skunde, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas K. M. , sunkumo ir gresiančios bausmės griežtumo konstatavimu, bet atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, K. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
K. M. gynėjai skunde teigia, jog teismas, pratęsdamas K. M. suėmimo terminą, neatsižvelgė į pablogėjusią kaltinamojo sveikatos būklę. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo K. M. sveikatos būklė leidžia jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kaltinamojo gynėjai skunde kritikuoja skundžiamos nutarties turinį teigdami, jog teismas privalėjo pažodžiui tiksliai išdėstyti visus suimto kaltinamojo ir jo gynėjų prašymuose nutraukti neteisėtą kalinimą išdėstytus argumentus lygiai tokia pat apimtimi, kaip ir prokurorų. Reikalavimai nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turiniui yra nurodyti Lietuvos Respublikos BPK 125 str. 2 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 125 str. 2 d. nuostatų nepažeidė, priėmė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkančią nutartį, kurioje išdėstė tiek prokuroro, tiek kaltinamojo bei jo gynėjų pozicijas, todėl kaltinamojo gynėjams nėra pagrindo apeliuoti į proceso šalių nelygiateisiškumą.
Pratęsdamas kaltinamajam K. M. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nei gynėjų skunde minimos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Kaltinamojo K. M. bei jo gynėjų advokatų Ingridos Botyrienės ir Arūno Marcinkevičiaus skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.