Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „UNOFLEKSAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „UNOFLEKSAS“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2741-413/2013 pagal pareiškėjo UAB „Noble Group“ pareiškimą dėl UAB „UNOFLEKSAS“ bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Pareiškėjas UAB „Noble Group“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „UNOFLEKSAS“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus UAB „Adsum“ paskyrimo.

Nurodė, kad UAB „UNOFLEKSAS“ pirko medieną iš UAB „Miško ūkis“, tačiau už prekes neatsiskaitė ir liko skolingas 12 068 Lt. 2013 m. vasario 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi visos reikalavimo teisės į UAB „UNIFLEKSAS“ skolą buvo perleistos naujajam kreditoriui UAB „Noble Group“. Pareiškėjo teigimu, UAB „UNIFLEKSAS“ skolingas naujajam kreditoriui UAB „Noble Group“ 12 068 Lt skolos, 827,74 Lt palūkanų, 1 210 Lt išieškojimo išlaidų. Atsakovas skolos nėra sumokėjęs ir nesiekia išspręsti susidariusio skolos apmokėjimo klausimo ikiteisminio ginčo tvarka. Atsakovas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neteisingai sprendė apie atsakovo nemokumą, nesiekė surinkti įrodymų ir nebuvo aktyvus. Apelianto teigimu, negalima iškelti įmonei bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu neįvertinus naujausių įmonės finansinių duomenų, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatais, parodantys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus ir galimybę toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atsisakė priimti įmonei siųstus procesinius dokumentus, nes iki šiol nėra jų gavęs. Teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas, nes netinkamai realizavo procesinių dokumentų įteikimo būdą. Apeliantas negavęs procesinių dokumentų negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, pagrįstumo bei teisėtumo ir apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo atsakovui

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai, t.y. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria nutarta įpareigoti atsakovo UAB „UNOFLEKSAS“ administracijos vadovą per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo pateikti duomenis, reikalingus bankroto bylos iškėlimo klausimui, ir atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui atsisakius juos priimti, prilyginami jų įteikimui.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas atsisakė priimti įmonei siųstus procesinius dokumentus, nes iki šiol nėra jų gavęs. Apelianto teigimu, teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas, nes netinkamai realizavo procesinių dokumentų įteikimo būdą. Apelianto įsitikinimu, UAB „UNOFLEKSAS“ negavęs procesinių dokumentų negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Pažymėtina, kad nustatant įmonės, dėl kurios bankroto bylos iškėlimo yra priimtas ieškinys, mokumą, teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų gauti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai. Taigi, visų pirma, teismas turi imtis priemonių, kad atsakovui būtų įteiktas pranešimas, kuriame būtų išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą (CPK 142 str.) ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.

Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui atsisakius priimti jam siųstus teismo procesinius dokumentus, toks jų atsisakymas prilyginimas teismo procesinių dokumentų įteikimui, ir nėra pagrindo abejoti pašto pateiktais duomenimis apie ieškovo atsisakymą priimti teismo procesinius dokumentus ar procesinio dokumento tinkamu įteikimu (CPK 123 str.).

CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovo administracijos vadovą per 14 dienų nuo šios teismo nutarties įteikimo dienos pateikti šiuos rašytinius įrodymus: įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už 2012 metus ir 2013 metų tris ketvirčius; debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; duomenis apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus; įmonės turto sąrašą, uždarosios akcinės bendrovės „UNOFLEKSAS“ vardu turimo nekilnojamojo turto, transporto priemonių sąrašą; įrodymus apie įmonės savininkui asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar kitą turtą; atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui proceso įstatymo nustatyta tvarka 2013 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųsta minėtos nutarties kopija UAB „UNOFLEKSAS“ buveinės adresu – Čyčkų k., Vilkaviškio r.sav. AB „Lietuvos paštas“ 2013 m. lapkričio 29 d. pranešime ant voko (b.l. 48) nurodyta, kad atsakovas atsisakė priimti jam siųstą korespondenciją. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį adresato atsisakymas priimti teismo procesinius dokumentus yra prilyginamas jo įteikimui. Įvertinant, kad UAB „UNOFLEKSAS“ atsisakė priimti Kauno apygardos teismo siųstus dokumentus, laikytina, kad minėti procesiniai dokumentai UAB „UNOFLEKSAS“ yra įteikti tinkamai. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atsisakė priimti įmonei siųstus procesinius dokumentus bei nesuteikė galimybės atsakovui pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą laikėsi išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir tinkamai informavo atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka bei reikalavimo teisių perėmimą.

Apeliantas, atskirajame skunde ginčydamas tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą, nepateikė reikšmingų įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis neatsisakė priimti teismo procesinių dokumentų arba pasirašyti apie jo gavimą (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).

CK 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (CK 2.49 str. 4 d.). Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatą, visi procesiniai dokumentai juridiniams asmenims įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas, nes netinkamai realizavo procesinių dokumentų įteikimo būdą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. apie ieškovo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskelbė specialiame internetiniame tinklapyje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), todėl šalis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, turi teisę atskirajame skunde nurodyti atsikirtimus ir argumentus, kuriuos būtų išsakiusi pirmosios instancijos teismui, ir su atskiruoju skundu pateikti duomenis, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacijos galimybe pasinaudojo, atskirajame skunde išdėstė aplinkybes ar argumentus, kuriuos jo manymu, turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą, tačiau neteikė jokių naujų atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantui buvo sudarytos galimybės pateikti atsikirtimus į reiškiamus reikalavimus, bylos nagrinėjimui būtinus duomenis ir įrodymus, todėl atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimo nėra ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovo nemokumo

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas UAB „UNOFLEKSAS“ neatsiskaito su kreditoriais ir nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių, nekilnojamojo turto neturi, 2012 metų duomenimis didžiąją dalį viso bendrovės turto sudarė trumpalaikis turtas, beveik visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo trumpalaikiai, kurie viršijo į balansą įrašyto įmonės turto vertę, sprendė, jog yra pagrindas UAB „UNOFLEKSAS“ kelti bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie atsakovo nemokumą, nesiekė surinkti aktualiausių įrodymų ir nebuvo aktyvus. Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad teismas netinkamai nustatė atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir turimo turto vertę.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.), o taip pat privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas aiškinant ar taikant civilinio proceso normas, jeigu byla iš esmės išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.). Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, atsakovas UAB „UNOFLEKSAS“, savo skunde reikalaudamas panaikinti šią teismo nutartį ir teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, neteisingai vertino/nevertino byloje surinktus įrodymus, etc., privalo pateikti jo dispozicijoje esančius įrodymus, apibūdinančius būtent šios bylos nagrinėjamu laikotarpiu susiklosčiusią bendrovės realią turtinę padėtį, taip pat leidžiančius sutikti su apelianto teiginiais ir paneigiančius skundžiamos teismo nutarties motyvus (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, atskirajame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės nemokumą, nepateikė nė vieno įrodymo, t.y. atsakovo finansinių duomenų ar kitos informacijos (sutarčių, įmonės debitorinius bei kreditorinius reikalavimus patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, etc.), patvirtinančių, kad atsakovas yra mokus. Apeliantas nėra pateikęs naujausių finansinių ataskaitų už 2013 metus. Pažymėtina, kad pateikdamas teismui atskirąjį skundą apeliantas jokių duomenų ar dokumentų, paneigiančių nutarties motyvus dėl atsakovo nemokumo, nepateikė.

Kaip žinoma, Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais dokumentais, paskutinio atsakovo Juridinių asmenų registrui pateikto balanso (2012 metų) duomenimis, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo nemokumą. Atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. sudarytame balanse ir pelno nuostolio ataskaitoje už 2012 metus nurodyta, kad atsakovo turtas iš viso yra 118 979 Lt, iš kurio ilgalaikis materialus turtas - 30 061 Lt, trumpalaikis turtas yra 88 918 Lt, iš jų atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 54 354 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 34 308 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 256 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 178 319 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 176 165 Lt. Atsakovas 2012 metais patyrė 52 356 Lt nuostolį. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, VMI duomenimis, atsakovas nemoka mokesčių, mokestinė nepriemoka yra 4 706,72 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui yra iškeltos bylos dėl skolos priteisimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neįrodė, jog jis šiuo metu turi pakankamai turto savo įsipareigojimams padengti, jog vykdo veiklą ir gauna pakankamai pajamų, atsisakė priimti teismo siųstą korespondenciją oficialiu atsakovo registruotu buveinės adresu, nepateikė teismui bylos išnagrinėjimui reikalingų duomenų, nebuvo aktyvus teisminio proceso dalyvis, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas yra nemokus.

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.