Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1723-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
1-1723-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43860-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
Ž. T.
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1723-836/2020Proceso Nr. 1-01-1-43860-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorei Stasei Svetickienei,kaltinamajam Ž. T., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nedalyvaujant nukentėjusiajam D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini)., Jonavos r. sav., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 2016-11-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį - 6 mėn. viešųjų darbų; 2017-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į arešto bausmę, bausmę atlikęs;

2) 2017-07-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį - 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2018-06-08;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. T. , 2019 m. spalio 11 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r. sav., antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam D. D. į galvą ir į kitas kūno vietas - tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą po kairia akimi - tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. D. sveikatą.

Kaltinamasis Ž. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 11 d., vakare, apie 20-21 val., paskambino nukentėjusiajam D. D. ir paprašė parūkyti. D. D. pradėjo rėkauti, todėl jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, ir laiptinės aikštelėje sudavė jam smūgius, į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė tiksliai smūgių negali pasakyti. Labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Su teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, advokato išlaidas už teisinę pagalbą taip pat sutinka sumokėti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ( BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2019 m. spalio 11 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - koridorius (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), Jonavos r., prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 18).

Nukentėjusiojo D. D. parodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 11 d. jis buvo pas savo motinos brolį S. G., adresu Jonavos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. jam į telefoną paskambino Ž. T. ir pradėjo jį įžeidinėti. Jis pokalbį nutraukė ir nekreipė dėmesio, dėl kokių priežasčių Ž. T. jį užsipuolė, nežino. Netrukus pro neužrakintas buto duris atėjo Ž. T. ir išvedęs jį į koridorių sumušė į įvairias kūno vietas. Dėl to, jis jautė fizinį skausmą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nežino. Nežino ar S. G. spėjo pamatyti kas jį išsivedė iš buto ir vėliau sumušė. S. G. iškvietė greitąją pagalbą. Po įvykio jį išvežė į Kauno klinikas, kur po apžiūros nustatė krūtinkaulio lūžį. Tą vakarą jis (D. D.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ž. T. jis pretenzijų neturi, jie su Ž. T. dėl šio įvykio viską išsiaiškino, pastarasis jo atsiprašė, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 32, 35).

Liudytojo S. G. parodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 11 d. vakare pas jį į namus atėjo sūnėnas D. D. ir jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. D. kažkas skambino į mobilųjį telefoną, tačiau jis neklausė kas skambino ir neatsimena ką D. kalbėjo telefonu. Vėliau jis nuėjo miegoti, D. liko virtuvėje. Gulėdamas lovoje girdėjo, kaip kažkas atėjo, tačiau jis iš lovos neatsikėlė ir nėjo pažiūrėti, kadangi pamanė, kad pas D. atėjo kokie jo draugai. Išgirdęs triukšmą nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Buto durys buvo praviros. Išėjęs į laiptinę prie savo buto durų pamatė gulintį sūnėną D.. D. sakė, kad jį sumušė ir jam skauda. Jis (S. G.) telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Detalizuoti, ką kalbėjo su greitosios pagalbos operatore, neatsimena, nes buvo išgėręs. Netrukus atvyko greitojo pagalba ir D. išsivežė. Kitą dieną jis klausė D. kas nutiko, tačiau jo sūnėnas į kalbas nesileido ir nieko konkrečiai nepasakojo, tik pasakė, kad jį sumušė laiptinėje prie buto durų (1 t., b. l. 63-66, 67-70).

Specialisto išvadoje Nr. G 2856/2019 (02) nurodyta, kad D. D. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva po kairia akimi. Krūtinkaulio lūžis įtartas, tačiau rekomenduotu radiologiniu tyrimu po 3 dienų nepatvirtintas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairio paakio sritį. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į kairio paakio sritį, tiek šia sritimi pačiam atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 46).

Specialisto išvadoje Nr. pG 963/2020 (02) nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 2856/2019 (02) D. D. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-10-11. Tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose D. D. krūtinės srityje objektyvių sužalojimų, galinčių patvirtinti krūtinės sumušimo diagnozę (kraujosruvų, nubrozdinimų, žaizdų, lūžių) nekonstatuota. Krūtinės sumušimo diagnozė nustatyta remiantis subjektyviais duomenimis. D. D. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas) (1 t., b. l. 51).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas Greitosios med. pagalbos garso įrašas pavadinimu „20191011210047_ 605766.mp3", kuriame užfiksuotas 2019-10-11 pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sumušė žmogų, atsistoti negali, akis pramušta, sužalotas veidas ir krūtinė (1 t., b. l. 109-111).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja šeimyniniai ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs (1 t., b. l. 143–148), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 181), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t., b. l. 187), nedirba (1 t., b. l. 141, 2 t., b. l. 138). Nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą vidutinio dydžio arešto bausmę. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, kritiškai įvertino savo elgesį, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusysis nurodė, jog pretenzijų neturi, griežtos bausmės nesiekia, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės ir skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti visiškai ar iš dalies paskirtos arešto bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo Ž. T. padarytą žalą už nukentėjusiajam D. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų – 91,81 Eur, todėl prašoma šią sumą priteisti iš kaltinamojo (1 tomas b. l. 74-75). Kaltinamasis Ž. T. su civiliniu ieškiniu sutiko. Ši turtinė žala atsirado dėl jo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis PSDF biudžetui, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Kiti procesiniai klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. 2020 m. liepos 20 d. teismo nutartimi šios paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą (1 t., 122, 125-126, 2 tomas, b. l. 140-141). 2020 m. liepos 30 d. Ž. T. nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesių laikui, skaičiuojant terminą nuo 2020 m. liepos 28 d. (2 t., b. l. 151).

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. T. suėmime išbūtą laiką – nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (2 t., b. l. 145 antra pusė).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną palikti saugoti byloje. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 10,69 Eur), priteisti iš kaltinamojo, valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo Ž. T. priteistina 112,00 eurų antrinės teisinė pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma 2020-07-30 Nr. (12.33) PT-2789), kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 153)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 45 parų (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į Ž. T. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš Ž. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 91,81 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 81 ct) PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Iš nuteistojo Ž. T. priteisti 10,69 Eur (dešimt eurų 69 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš Ž. T. 112,00 eurų (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė