Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-628-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
1A-764-628-2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04755-13
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
J. V.

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-628/2014

Teisėjas A. Tumelionytė Teisminio proceso Nr.1-12-1-04755-13

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Kazlauskienės sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei D. D., nuteistojo J. V. gynėjui advokatui Simui A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. (3 nusikalstamos vekos):

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (E. G. epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirta bausmė sumažinta 1/3, J. V. paskiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (A. U. epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė sumažinta 1/3, J. V. paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal LR BK 182 str. 1 d. (E. B. epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta bausmė sumažinta 1/3, J. V. paskiriant 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant J. V. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskiriant J. V. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant posėdžių salėje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. liepos 24 d.

Į Bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta ir įskaityta 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu.

Iš J. V. priteista 4000 (keturių tūkstančių) litų suma E. G. padarytos žalos atlyginimui, 2690, 56 (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimties litų ir penkiasdešimt šešių centų) suma A. U. padarytos žalos atlyginimui ir 3000 (trijų tūkstančių) litų suma E. B. padarytos žalos atlyginimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu, savo ir kito asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 201 3m. gruodžio 23 d., apie 13.50 val., kitam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai E. G. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pokalbio metu melagingai pranešus apie autoįvykį, kurio neva kaltininkas yra nukentėjusiosios anūkas, to paties pokalbio metu pranešė, kad už atsakomybės išvengimą reikalingi pinigai, tai yra 20 000 litų, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, o pastarajai sutikus žalos atlyginimui sumokėti 4 000 litų, kitas asmuo mobilaus ryšio telefonu nurodė jam, tai yra J. V., konkretų adresą, kur turįs nuvykti ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Po ko, J. V. tą pačią dieną, tai yra 2013 m. gruodžio 23 d., apie 14.55 val., nuėjo pas E. G. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš E. G. pinigus – 4 000 litų, neva dėl jos anūko atsakomybės už padarytą autoįvykį išvengimo, tokiu būdu su kitu asmeniu, savo ir kito asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios E. G. pinigus 4 000 litų.

Be to, jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 m. sausio 12 d., apie 16.29 val., kitam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai A. U. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pokalbio metu melagingai pristačius policijos pareigūnu bei pranešus apie autoįvykį, neva anūkas sužalojo merginą, po ko to paties pokalbio metu, kitam asmeniui pristačius A. U. anūku ir pranešus, kad sužalotos merginos operacijai reikalingi pinigai, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, o pastarajai sutikus operacijos atlyginimui sumokėti pinigus, kitas asmuo mobilaus ryšio telefonu jam, tai yra J. V., nurodė konkretų adresą, kur turįs nuvykti ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Po ko, J. V. tą pačią dieną, tai yra 2014 m. sausio 12 d., apie 16.45 val., nuėjo pas A. U. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš A. U. pinigus – 2 000 litų ir 200 eurų neva dėl jos proanūkio sužalotos mergaitės operacijos, tokiu būdu su kitais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios A. U. pinigus 2000 litų ir 200 eurų, kas sudaro 690,56 litų sumą.

Be to, jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu, savo ir kito asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 m. sausio 24 d., apie 21.00 val., kitam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai E. B. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pokalbio metu melagingai pristačius policijos pareigūnu A. M. bei pranešus apie avariją, neva nukentėjusiosios proanūkis Martynas avarijos metu susižeidė pats ir sužalojo mergaitę, taip pat to paties pokalbio metu pranešus, kad už atsakomybės išvengimą reikalingi pinigai, tai yra 10 000 Lt, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, o pastarajai sutikus žalos atlyginimui sumokėti 3 000 Lt, kitas asmuo mobilaus ryšio telefonu J. V., nurodė konkretų adresą, kur turįs nuvykti ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Po ko J. V. tą pačią dieną nuėjo pas E. B. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš E. B. 3 000 Lt neva kaip už nukentėjusiosios proanūkio atsakomybės išvengimą, tokiu būdu su kitu asmeniu, savo ir kito asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiosios E. B. pinigus 3000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendį, paskiriant švelnesnę bausmę.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino kai kurias bylos aplinkybes, neatsižvelgė į apelianto sąžiningų ir nuoširdžių parodymų bei nuoširdaus nuteistojo prisipažinimo visumą. Neįvertino ir nuteistojo jauno amžiaus.

Teismo posėdyje J. V. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamų veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę.

LR BK 182 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad J. V. padarė tris nusikalstamas veikas pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad J. V. praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 129-134), baustas administracine tvarka (b. l. 127-128), nusikaltimai – sukčiavimai padaryti vienas po kito, t. y. sistemingai, veikiant su bendrininku.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo atžvilgiu pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, skyrė apeliantui subendrintą galutinę laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad J. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Tuo tarpu vertinant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pastarajam bausmę, neįvertino jo nuoširdaus gailėjimosi ir nuoseklių, sąžiningų bei nuoširdžių parodymų davimo, pažymėtina, kad šios aplinkybės yra įvertintos ir į jas atsižvelgta konstatuojant jau minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog kaltininko prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme tokiu atveju, kai kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, sutampančius su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurios pripažintos įrodytomis. Šių duomenų pagrindu konstatuotina, jog į aplinkybes, kurias savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, jau buvo atsižvelgta, švelninti J. V. paskirtą bausmę dar kartą atsižvelgiant į jau įvertintas aplinkybes, nėra pagrindo.

Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtų bausmių švelninimo pažymėtina, kad J. V., nors yra pakankamai jauno amžiaus, nusikalto ne pirmą kartą. Darytina išvada, jog asmuo nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, nesiekia pasitaisyti. Būtina pabrėžti ir tą aplinkybę, kad J. V. neatlygino nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos.

Nustatytų faktinių aplinkybių plotmėje spręstina, kad nuteistajam J. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Jolanta ČepukėnienėDaiva Kazlauskienė