Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 357-93 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. N. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 7 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 28 d.

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Komisijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 357-93 atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas.

6. Aukštesnis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje ar Komisijos nutarime, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, už tai ne kartą gavo padėkas, vieną kartą buvo skatintas, įkalinimo įstaigoje drausmine tvarka nebuvo baustas, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2023 m. gegužės 9 d. jam leista ne darbo metu iki trijų parų parvykti į namus, pažeidimų šiuo atveju nenustatyta, po apsilankymų namie į bausmės atlikimo vietą sugrįžta laiku, su artimaisiais palaiko artimus socialinius ryšius, mokosi 11-oje klasėje, 2023 m. balandžio 17 d. jam duotas leidimas užsiimti individualia veikla. Be abejonės, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau vien tik šių duomenų išvadai, jog asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar nepakanka.

10. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam D. N. vis dar nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Tuo tarpu, kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šioje D. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami dinaminiai pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai, kuriuos, aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti ir privalo tai įgyvendinti vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

11. Konstatuojant šią išvadą visų pirma įvertintina su skundu pateiktu duomenis, kad paskutinis nuteistojo D. N. nusikaltimas įvykdytas iš anksto suplanavus ir veikiant bendrininkų grupėje. Ankstesni nuteistojo nusikaltimai įvykdyti taip pat veikiant bendrininkų grupėje. Teismui pateiktais duomenimis, pats nuteistasis teigia, jog vagystės Ispanijoje buvo įvykdytos irgi veikiant su bendrininkais ir iš anksto susitarus. Šiuo metu nuteistasis teigia suprantantis neigiamą savo draugų įtaką jo gyvenime ir planuoja ateityje atsirinkti su kuo bendrauti, nepasiduoti neigiamai įtakai. Nors pats nuteistasis teigia, jog su asmenimis, kurie buvo nusikaltimų bendrininkai, jis jau nebendrauja, tačiau šiuo metu visgi nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad išėjęs į laisvę šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis. Aukštesnio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja D. N. bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

12. Akivaizdu, kad praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, iš esmės negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia D. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Su skundui teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, kaip jau ir buvo minėta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturėjimas oficialios darbo patirties bei darbo įgūdžių, neturėjimas profesinės kvalifikacijos; grupės įtaka; negebėjimas tinkamai atpažinti problemas; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; empatijos stoka. Ką įvertinusi tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama.

13. Netenkinant nuteistojo atstovo skundo, įvertintini ir nuteistojo mąstymo pokyčiai. Nors aukštesnis teismas pripažįsta tam tikrus D. N. mąstymo pokyčius, atskleistus Socialinio tyrimo išvadoje, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu vis dar išryškėja nuteistojo polinkis rizikuoti, nepasimokymas iš ankstesnio patyrimo, polinkis minimalizuoti savo indėlį į nusikaltimą, pokalbio metu jis linkęs nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus, yra tik selektyviai atviras, jo problemų analizė paviršutiniška, kai kurie jo sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką, jo padaryto nusikaltimo pobūdis rodo, jog nuteistasis pasižymi empatijos stoka, pokalbio metu apie nusikaltimą jis kalba dalykiškai, nerodo jokios atgailos, būdingas kritiškumo trūkumas dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei. Jis vengė atlikti bausmę, todėl jo nuostatos į visuomenę kiek sutrikę ir kai kurie sprendimai bei veiksmai yra sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis. Įvertinus tai, kad D. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neabejotina, kad minėti nuteistojo mąstymą bei jo elgesį neigiamai vertintini ypatumai gali turėti lemiamos įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui laisvėje.

14. Aptartų duomenų visumoje vien tik tai, kad laisvėje nuteistasis turės gyvenamąją vietą, be to, jis yra santykinai jauno ir darbingo amžiaus, tad gali susirasti darbą, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Dėl galimybės įsidarbinti atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam leidimas užsiimti individualia veikla yra išduotas pakankamai trumpą laiko tarpą (nuo 2023 m. balandžio 17 d.), tuo tarpu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturėjimas oficialios darbo patirties bei darbo įgūdžių, neturėjimas profesinės kvalifikacijos – vis dar išlieka. Dėl gyvenamosios vietos turėjimo atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimus, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, D. N. padarė turėdamas gyvenamąją vietą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo nusikalstamo elgesio jo nestabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu ši aplinkybė gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotino nusikalstamo elgesio.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą

16. Priešingos išvados aukštesniam teismui neleidžia daryti ir apelianto gynėjo motyvai, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo pažeista Komisijos sudarymo tvarka, t. y. ją sudarė 5 nariai, kai Komisiją privalėjo sudaryti 7 nariai. Nesutinkant su šiuo nuteistojo motyvu vis tik pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 21 punktą, komisijos posėdžiuose privalo dalyvauti visi nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojos. Kaip matyti iš Komisijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 357-93 turinio, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo D. N. atžvilgiu iš viso dalyvavo 5 nariai, įskaitant komisijos pirmininką, todėl nuteistojo teiginiai dėl netinkamos Komisijos sudėties, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodė, kad jo ginamasis pageidauja, jog su skundu būtų pateikti duomenys apie jo sudėtingą sveikatos būklę, tai yra, kad jam yra diagnozuota: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini);. Minėtos aplinkybėms pagrįsti prie skundo pridedamos medicininių dokumentų kopijos. Pažymėtina, kad dėl nuteisto asmens sveikatos būklės įstatymo leidėjas nuteistojo ir jo atliekamos bausmės santykyje yra nustatęs kitas teisines pasekmes nei analizuojamu lygtinio paleidimo atveju. Tai yra nuteistajam susirgus sunkia liga / sunkia nepagydoma liga ir dėl sveikatos būklės negalint atlikti paskirtos bausmės, yra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo bausmės, o taip pat galimybė atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359, 338 straipsniai). Ar nuteistas asmuo serga sunkia nepagydoma liga, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pagal šio aprašo 2 punktą, sunki nepagydoma liga – liga, nurodyta Sunkių nepagydomų ligų sąraše (1 priedas). Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. N. nustatytos diagnozės ((duomenys neskelbtini);) į minėtą sąrašą nepatenka, o nagrinėjamu atveju aktualaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui reikšmės neturi. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2, 3 dalimis, šiuo atveju nuteistajam pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jo bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Iš teismui pateiktų nuteistojo medicininių dokumentų (kopijų) matyti, kad nuteistajam D. N. pagal būtent pagal minėtą tvarka ir buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.