Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-802-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
1-802-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20713-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-802-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-20713-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei toliau dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) 2017 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 ( aštuoniems ) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši subendrinta neatlikta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė - prie paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą, t.y.:

E. P. 2017 m. balandžio 29 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, sumušė A. L., tai yra sudavė A. L. du smūgius kumščiu į galvą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajam padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mastą. Tokiais savo veiksmais E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio 29 d. būdamas neblaivus užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, o eidamas namo susitiko šios parduotuvės savininką J., kuris lauke prie parduotuvės dirbo. Šalia J. buvo ir A. L.. Jam einant pro šalį, J. pats prie jo prisikabino, jie pradėjo tarpusavyje aiškintis. Tuo metu A. L. pavadino jį valkata, todėl jis nesusitvardė ir trenkė jam du smūgius. A. L. susvyravo, bet nepuolė muštis. Po to jis nuėjo namo, kur atvykę pareigūnai jį ir sulaikė. Pažymėjo, kad tą dieną buvo išgėręs, J. su nukentėjusiuoju taip pat buvo neblaivūs. Su Ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad 300 eurų jam yra labai didelė suma, kadangi augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas ką tik gimė. Gyvena su sugyventine ir vaikais jo motinos socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vienas išlaiko šeimą. Iki tol dirbo pagal individualią veiklą statybų darbus, planuoja ir toliau taip dirbti. Jo pajamas per mėnesį sudaro 600-700 eurų. Pažymėjo, kad su nukentėjusiuoju bendravo po įvykio, atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturėjo. Dėl savo poelgio gailisi, vertina blogai. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Pažymėjo, kad jau penkis mėnesius nevartoja alkoholio.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. apie 8.00 val. jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra J. B.. Jis yra antros grupės invalidas, dėl to gauna invalidumą, tačiau kartais nuo karto pagal žodinį susitarimą su J. B. ateina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pasidarbuoti, tam, kad uždirbti papildomai pinigų maistui. Jam dirbant 2017 m. balandžio 29 d. prie parduotuvės, ardant šaligatvio plyteles, apie 16.00 val. pamatė prie parduotuvės stovintį J. B., prie kurio priėjo jam iš matymo pažįstamas, E. P., kuris buvo girtas. Jei neklysta tarp J. B. bei E. P. tuo metu įvyko tarpusavyje žodinis konfliktas, kas buvo konflikto iniciatorius bei dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, jis pasakyti negali, nes nežino. Matė, kaip E. P., stovėdamas šalia J. B., pirmas pastarajam bandė rankomis griebti, norėdamas smaugti. Tai pamatęs, jis bandydamas apginti J. B., staigiai pribėgo prie jų, bei E. P. atitraukė nuo J. B., sugrėbdamas E. P. už pečių iš nugaros. Tuo metu E. P. atsisuko į jį bei jam be jokio įspėjimo, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo suduoto smūgio jis pargriuvo ant cementinio grindinio bei prarado sąmonę. Ar po to, kai jis pargriuvo ant cementinio grindinio, E. P. jo atžvilgiu naudojo smurtą, pasakyti negali, nes jis atsipeikėjo tik tada, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, kurią kaip suprato iškvietė J. B.. Medikai jį apžiūrėjo bei išvežė į ligoninę. Ligoninėje po apžiūros, jam buvo nustatyti veido, galvos sumušimai. Dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu jam padaryta moralinė, fizinė žala, kurią vertina 300 Eur. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 300 Eur. (b. l. 22-24).

Apklaustas kaip liudytojas J. B. parodė, kad jis su žmona turi parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Kartais nuo karto pas juos ateina darbuotis A. L., kuris neturi normalaus gyvenamo būsto, žino, kad jis gyvena garaže (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali. Už A. L. atliktus darbus jam duoda maisto bei pinigų. 2017 m. balandžio 29 d. prie parduotuvės darbavosi darbininkai, kurie šiltino parduotuvės pastato sienas, prie jų darbavosi A. L.. Viskas vyko dienos metu apie 15.30-16.00 val., tačiau tiksliai laiko nurodyti negali, nes nepamena. Jam būnant šalia parduotuvės, prie jos priėjo vietinis gyventojas E., kuris buvo girtas. E. kažkuo buvo nepatenkintas, E. priėjęs prie jo, jam kažką nereikšmingo pasakė, ką tiksliai nurodyti negali. Tarp jų tuo metu įvyko tarpusavyje žodinis konfliktas, tam, kad išvengti konflikto, jis pastarajam pasiūlė eiti namo. E. kažką pasakė jo atžvilgiu, pradėjo mosikuoti rankomis, keiktis. Mosikuodamas rankomis jo nelietė, nieko jam nepadarė, jo nemušė, fiziškai jis nuo E. nenukentėjo. Po to, jei neklysta, E. atsitraukė nuo jo bei priėjęs prie šalimai stovėjusio A. L., pastarajam kažką pasakė, bei be jokio įspėjimo kumščiais sudavė, jei neklysta penkis smūgius į galvą. A. tuo metu stovėjo prie metalinės tvoros, į kurią po suduotų smūgių atsirėmė. A. bandant atsitraukti nuo tvoros, E. pakartotinai užpuolė A. jam suduodamas ne mažiau penkių smūgių kumščiais į galvą. Tuo metu nuo suduotų smūgių A. nukrito ant žemės bei gulėjo nejudėdamas. Ar jis buvo praradęs sąmonę, tiksliai nežino. Tai pamatęs jis paskambino pagalbos telefonu 112 bei iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir policiją. Iki policijos bei greitosios pagalbos atvykimo E. iš įvykio vietos pasišalino. A. buvo išvežtas į ligoninę. Kodėl A. parodė, kad E. rankomis jam sugriebė už kaklo, bei bandė smaugti, jis pasakyti negali, mano, kad A. taip pasirodė, nes E. buvo agresyvus bei kaip minėjo stovėdamas prieš jį konfliktuojant mosikavo rankomis. (b. l. 34-36).

2017 m. balandžio 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką A. L. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, matant kitiems pažįstamiems, jį užpuolė iš matymo pažįstamas asmuo E. P., t. y. trenkė jam kumščiu į veidą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą, buvo pristatytas į ligoninę. (b. l. 1-5).

2017 m. balandžio 29 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2017 m. balandžio 29 d. 18.17 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 2017 m. balandžio 29 d. 17.24 val. Greitoji medicinos pagalba į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežė A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. balandžio 29 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, buvo sumuštas nepažįstamo asmenis. Nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, gydomas ambulatoriškai. (b. l. 15).

2017 m. gegužės 19 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gautos A. L. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, CD laikmena. (b. l. 58-60).

2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 892/2017(03) nurodyta, kad A. L. padarytos poodinės galvos - veido kraujosrūvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, 2017 m. balandžio 29 d. 17.25 val. iš A. L. paimtame kraujyje rasta 1,71 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. (b. l. 65).

2017 m. balandžio 29 d. 17.39 val. E. P. nustatytas 2.03 % girtumas. (b. l. 69).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. P. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2017 m. balandžio 29 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, sumušė A. L., tai yra sudavė A. L. du smūgius kumščiu į galvą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajam padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mastą. Tokiais savo veiksmais E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas teisme, kuriuo jis prisipažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus sudavė nukentėjusiajam A. L.. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais (b. l. 22-24, 34-36), 2017 m. balandžio 30 d. pareiškimu (b. l. 1-5), 2017 m. balandžio 29 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimu (b. l. 15), 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 892/2017(03) (b. l. 65). Kaltinamojo E. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo E. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis E. P. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius A. L., padarė nukentėjusiajam A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. L. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas keturis kartus, nusikalto esant išnykusiam teistumui. Nors po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus, bet šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nes buvę teistumai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykę. Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. P. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, keturis mažamečius vaikus, iš kurių trys vaikai gyvena su juo. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad nors ir nurodyta, kad E. P. nedirba, bet teismo posėdžio metu jis nurodė, kad tiek iki nusikaltimo padarymo dirbo, ir dabar ruošiasi toliau dirbti pagal verslo liudijimą statybos darbus, nes jam būtina išlaikyti šeimą, baustas administracine tvarka (b. l. 74-79), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žada atlyginti žalą, savo elgesį vertina kritiškai. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam E. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir E. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Šią nusikalstamą veiką E. P. padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė yra subendrinta su 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir kuris šio nuosprendžio paskelbimo metu dar neįsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinta su 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskiromis bausmėmis.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 104-105).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 300 Eur turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 26), tačiau nenurodė, kokia suma vertina turtinę ir kokia suma vertina neturtinę žalą. Be to, nepateikė jokių turtinę ir neturtinę žalą patvirtinančių dokumentų. Kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių oficialių duomenų. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti ir neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos taip pat nieko nepaaiškino. Sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam A. L. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo E. P. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas, nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 84,05 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 42-47), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, kaltinamasis su juo sutiko ir priteistinas iš kaltinamojo, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš E. P. nukentėjusiajam A. L. 100 eurų (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 84,05 (aštuoniasdešimt keturis eurus 5 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Rasa Stonkuvienė