Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškinyje ir atsiliepime nurodytais šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. S. 2010-05-19 tarpininkaujant turizmo agentūrai „West Express“ įsigijo lėktuvo bilietus 2010-05-27 skrydžiui Ryga – Kišiniovas, su atsakovu Air Baltic Corporation AS sudarydamas vežimo sutartį. “Air Baltic” lėktuvu 2010-05-27 atvykęs į Kišiniovą, ieškovas nerado savo registruoto bagažo, kadangi šis nebuvo pakrautas į lėktuvą Rygoje, o 2010-05-30 grįžęs iš Kišiniovo į Rygą ieškovas bagažo taip pat neatgavo, jį atgavo tik 2010-06-15. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo susirašinėjimo su atsakovu medžiaga, pačiam atsakovui pripažįstant pavėluoto bagažo pristatymo bei asmeninių ieškovo daiktų praradimo faktus: pretenzija dėl žalos atlyginimo ir vėlesni susirašinėjimo laiškai (b.l.10-21), aukščiau nurodytų aplinkybių iš esmės neneigia ir atsakovas.

Prie ieškinio pateiktas kvitas patvirtina, kad ieškovas A. S. 2010-05-27 Kišiniove, parduotuvėje “Hugo Boss” įsigijo drabužių už 4853 MDL (Moldovos lėjų) (b.l. 22, 24). Ieškovas pateikė kvitą už papildomo bagažo apmokėjimą 2010-05-27 Rygos oro uoste atsakovui Air Baltic Corporation AS, 42 LVL (Latvijos latų) sumai (b.l. 23, 25).

Keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis (LR Civilinio kodekso 6.807 str. 1 d.). Vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai (CK 6.807 str. 2 d.). Santykius dėl tarptautinių keleivių, bagažo arba krovinių vežimų, kuriuos už atlygį vykdo orlaivis, reglamentuoja 1999 m. gegužės 28 d. Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta Monrealyje (toliau – Monrealio konvencija). Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Monrealio konvencijos 19, 22 ir 29 straipsnių. Monrealio konvencijos 19, 22 ir 29 straipsnių taikymo sritis vertintina atsižvelgiant į Konvencijos preambulėje įtvirtintą būtinybės užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybės pripažinimą. Konvencijos 19 str. numatyta, kad vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba krovinius. Tačiau vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu jis įrodo, kad jis ir jo darbuotojai ir atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jam ar jiems buvo neįmanoma imtis šių priemonių. Teismas konstatuoja byloje esant įrodyta, kad ieškovui bagažas nebuvo laiku pristatytas. Jokių duomenų ir įrodymų, kad vežėjas – atsakovas Air Baltic Corporation AS ėmėsi visų įmanomų ir prieinamų priemonių, kad bagažas būtų pristatytas laiku, atsakovas nenurodė ir nepateikė, be to, bagažas buvo pristatytas ieškovui tik po pakankamai ilgo laiko nuo skrydžio, vykusio 2010-05-27, t.y. tik 2010-06-15.

Byloje ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl bagažo, kuriame buvo laikomi ieškovo drabužiai, kiti asmeniniai daiktai, nepristatymo ieškovas patyrė tiesioginę turtinę žalą, t.y. turėjo būtinų ir protingų rūbų įsigijimo išlaidų - 4853 MDL (Moldovos lėjų), todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje (CK 6.36 str.). CK 6.36 str. 3 d. numato, kad kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Pastaruoju atveju taikomas oficialus, t.y. Lietuvos banko nustatytas užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas, galiojantis mokėjimo dieną, t.y. faktinę mokėjimo dieną, kurią skolininkas, vykdydamas sprendimą, faktiškai sumoka pinigus kreditoriui. Tokiu būdu teismas priteisia iš atsakovo ieškovui drabužių įsigijimo pinigų sumą, išreikštą Lietuvos nacionaline valiuta (litais) pagal kursą, galiojusį žalos atsiradimo dieną (2010-05-27), nes būtent tada ir kilo atsakovo pareiga kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-06-19 nutartis c.b. V.V. v V.P., AB ‚Lietuvos draudimas“, Nr. 3K-3-251/2007). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 4853 MDL atitinka 1039 Lt ir prašė priteisti būtent 1039 Lt sumą. Teismo paskaičiavimu, atsižvelgiant į 2010-05-27 oficialų Lietuvos lito ir Moldovos valiutų kursą, kurio santykis yra 2,1946 litų – 10 Moldovos lėjų (b.l. 56), patirtos išlaidos drabužiams sudaro 1065 Lt, tačiau kadangi ieškovas prašo priteisti iš atsakovo mažesnę pinigų sumą, o teismas neturi teisės peržengti ieškinio dalyko ribų, iš atsakovo ieškovui priteistina 1039 Lt drabužių įsigijimo išlaidų.

Iš atsakovo taip pat priteitinos ieškovo patirtos išlaidos, sumokant už papildomą bagažą išskrendant iš Rygos oro uosto 2010-05-27, kadangi paslauga, už kurią ieškovas sumokėjo – bagažo gabenimas ir pristatymas Kišiniove - nebuvo suteikta. Teismui pateiktas kvitas, patvirtinantis 42 LVL (Latvijos latų) sumokėjimą už papildomą bagažą (viršsvorį), tačiau ieškovas nurodė, kad ši suma buvo sumokėta už trijų keleivių bagažą, todėl ieškovui priteistina tik jo sumokėta dalis – 14 LVL, kas pagal tos dienos oficialų valiutų santykį (1 litas – 4,88 latų, b.l. 56) sudaro ne 86 Lt, o 68,32 Lt, todėl ieškovui priteistina 68,32 Lt išlaidų už papildomą bagažą iš atsakovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1500 Lt kompensaciją už jo patirtą neturtinę žalą, kadangi bagažo vėlavimas sukėlė ieškovui nepatogumų, stresą bei nervinę įtampą – prieš svarbų susitikimą turėjo kuo skubiau įsigyti drabužių, buvo priverstas gaišti laiką, būdamas užsienyje, neturėjo galimybės naudotis asmeniniais daiktais, kurie buvo neatgabentame bagaže ir kurie jam buvo reikalingi kelionėje, buvo nervingas, išsiblaškęs, vietoj to, kad pailsėtų po kelionės ir pasiruoštų būsimam susitikimui. Teisinį pagrindą neturtinės žalos, padarytos vartotojo teisių pažeidimu, atlyginimui numato LR CK 6.250 str. 2 d., LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas, o taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika aiškinant bei taikant 1999-05-28 Monrealio konvencijos nuostatas, pagal kurią žala, apie kurią kalbama Konvencijoje, turi būti aiškinama kaip apimanti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (2010-05-06 sprendimas byloje Nr. C-63/09). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, turi nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. bei vystomi teismų praktikos, todėl nustatant kompensacijos dydį būtina atsižvelgti į pažeistos vestybės pobūdį, dvasinių ir fizinių išgyvenimų mastą, neturtinės žalos pasekmes, turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl nepristatyto bagažo neabejotinai patyrė tam tikrų nepatogumų, įtampos, stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus bei rūpesčius, patenkančius į neturtinės žalos sąvoką LR CK 6.250 str. 1 d. prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, negavęs bagažo, iš karto įsigijo būtinų daiktų, byloje nėra pateikta įrodymų apie ypatingus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, kitokius itin neigiamus padarinius, peržengiančius įprastų padarinių mastą, sveikatos sutrikimą, atsakovo patirta turtinė žala ieškovui priteistina iš atsakovo, teismas, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės pobūdį ir santykį su kitomis vertybėmis, pažeidimo sunkumą, teisingumo ir protingumo principu, mano esant tikslinga priteisti iš atsakovo ieškovui 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kuris šiuo atveju būtų pakankamas ir protingas.

Atsakovas prie atsiliepimo formos pateiktame paaiškinime nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, faktiškai bagažą gabena oro uosto darbuotojai, todėl jokių nuostolių ieškovui atlyginti neprivalo. Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus, kadangi atsakovo, kaip oro vežėjo, atsakomybė už keleivio patirtus nuostolius (tiek turtinius, tiek neturtinius) vėluojant numatyta minėtoje Monrealio Konvencijoje 19 str. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nenurodė ir neįrodė, kad ėmėsi visų jam prieinamų ir įmanomų priemonių žalai išvengti, tinkamai bendradarbiavo su ieškovu ir pan. Savo atsiliepime atsakovas iš esmės ginčijo daiktų, kuriuos ieškovas neleistinai gabeno savo bagaže (fotoaparato, kompiuterio pakrovėjo ir kt.), kompensavimo pareigą, tačiau pažymėtina, kad reikalavimo dėl nuostolių už šių daiktų praradimą ieškovas ieškiniu ir nereiškė, todėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų teismas nevertina.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina proporcingai tenkintiems reikalavimams jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas patyrė 79 Lt išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 1), 968 Lt už ieškinio parengimą (b.l. 28-33) bei 144,60 Lt vertimo išlaidų (b.l. 26-27), todėl teismui patenkinus 61 procentą ieškovo reikalavimų, iš atsakovo priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis, t.y. 727 Lt. Nors atsakovas atsiliepime prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas dokumentų vertimo išlaidas, tačiau nenurodė šių išlaidų dydžio, nepateikė šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas tokį atsakovo prašymą negali tenkinti. Vadovaujantis LR CPK 93 str., 88 str., iš atsakovo priteistina 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, teismas

nusprendė:

Ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buveinė - Tarptautinis oro uostas „Riga“, Marupes novads, LV-1053) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Air Baltic Corporation AS ieškovui A. S. 1107,32 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis litus 32 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Air Baltic Corporation AS ieškovui A. S. 727 Lt (septynis šimtus dvidešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Air Baltic Corporation AS 17 Lt (septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas „Swedbank“, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Išaiškinti atsakovui, kad jis turi teisę prašyti, kad sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų peržiūrėtas 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007 numatytais atvejais.

Sprendimas per 30 dienų, o atsakovui – per 40 dienų nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.