Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-5932-1028/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01547-2024-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

2024 m. gegužės 17 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. B., I. V.-V., V. Š., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. Š. faktiškai valdydamas priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo Z. Š. palikimą.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. Š., po kurio mirties liko mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po jo tėvo mirties likusį minėtą turtą priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir valdo iki šios dienos, rūpinasi turtu kaip savo, moka mokesčius. Pareiškime nurodyti suinteresuoti asmenys nepretenduoja priimti palikimą.

Suinteresuotas asmuo O. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b.l. 42).

Suinteresuotas asmuo V. Š. teismui atsiųstame el. laiške prieštaravimų pareiškimui neišreiškė (b.l. 43).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Z. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgiant į tai, neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 36-37).

Suinteresuotas asmuo I. V.-V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjo tėvas Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Z. Š. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esantis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (pastatu – viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jam priklausė asmeninės nuosavybės teise (b.l. 9-10). Taip pat Z. Š. asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Mirus tėvui pareiškėjas ir toliau rūpinosi namu su priklausiniais ir žemės sklypu, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla dėl (duomenys neskelbtini) mirusio Z. Š. turto paveldėjimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra užvesta (b.l. 13). Pareiškėjo pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po Z. Š. mirties pareiškėjas ir toliau naudojosi bei prižiūrėjo palikėjo paliktą jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. LR civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01. Tačiau iki tol galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo nustatyta iš esmės ta pati paveldėjimo tvarka. Santuokos ir šeimos kodekso 587 str. 2-3 d. buvo numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Santuokos ir šeimos kodekso 587 str. 5 d. buvo numatyta, jog priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad po tėvo Z. Š. mirties pareiškėjas priėmė mirusiojo palikimą faktiškai jį valdydamas: naudojasi paliktu turtu, juo rūpinasi ir prižiūri. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusio tėvo Z. Š. palikimą M. Š. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.