Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-342-853/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
1-342-853/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09705-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-342-853/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09705-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant Lilijai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pas ūkininką J. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, ? būtent: 2020 metų kovo 6 dieną apie 19.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į nugarą A. Š., šiais veiksmas padarydamas nukentėjusiajam A. Š. durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje su krūtinplėvės sužalojimu, sukėlusią kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas A. Š. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis susitiko su draugais, nusipirko degtinės ir pasikvietė pas save į svečius. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir žiūrėjo „bušido“, pertraukos metu jis įjungė muziką. Po pertraukos A. Š. liepė įjungti „bušido“ ir tarp jų įvyko konfliktas. Kas ir kaip vyko nepamena dėl girtumo, tačiau pripažįsta, jog jis peiliu sužalojo A. Š., nes taip teigia visi liudytojai. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir atlygino padarytą žalą. Taip pat atlygino ligonių kasai padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teis-me būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo V. K. visiško kaltės, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo, kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, o būtent:

- 2020 m. kovo 6 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000121215, kuriame nurodyta, kad L. G., atėjusi pas kaimyną, pamatė, kad vyriškis sužalotas peiliu į nugarą. Sužalotas vyras 44 metų amžiaus, kraujuoja, sąmoningas, kvėpuoja. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas pranešėja nežino (1 t., b. l. 8-11);

- 2020 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu V. K. (nustatytas 1,86 promilių girtumas) peiliu sužalojo A. Š. (ligoninėje nustatytas 0,99 promilių girtumas), vieną kartą peiliu dūrė į nugarą, dėl patirto sužalojimo A. Š. buvo paguldytas į VšĮ Mažeikių ligoninės reanimacijos skyrių, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 14-16);

- 2020 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra medinis namas. Į namą patenkama pro medines duris. Įėjus pro duris, patenkama į koridorių, atidarius duris, patenkama į virtuvę - kambarį. Įėjus į virtuvę – kambarį, prie durų ant grindų matosi rausvos spalvos dėmė. Po kaire puse stovi žalios spalvos virtuvinė spintelė, ant kurios yra sudėti: elektrinis virdulys, metalinis dubuo, du puodukai, samtis, druskinė, aliejaus du buteliai, du peiliai. Ant peilio geležtės su smėlio spalvos rankena matosi rausvos spalvos dėmės panašios į kraują, kuris išimtas supakuotas į voką Nr. 2. Šalia spintelės stovi dujinė viryklė. Šalia jos stovi kėdė, šalia kurios stovi stalas. Po stalu, ant grindų matosi rausvos spalvos dėmės. Už stalo stovi kėdė, spintelė. Priešingoje kambario pusėje stovi pečius, prie kurio pastatyta lova, pridėtos foto lentelės (1 t., b. l. 17-19, 20-28);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. apie 17.00 val., jis su bendradarbiais S. Š. ir R. E. nuvažiavo į Rubikus, nes ten norėjo susitarti su kokiais pažįstamais, kad jam padėtų važiuoti sekančią dieną į mišką darbuotis. Automobilį vairavo R. E.. Atsimena, kad Rubikuose jie sustojo prie ten esančios parduotuvės, ir susitiko V. K.. V. K. jis pažįsta jau seniai, jie bendraudavo, kartais kartu ir švęsdavo, kadangi jis pats visą laiką, iki kol išsikraustė gyventi į Sedą, gyveno netoli Rubikų miestelio, ten gyvenančių daug ir pažįsta. Atsimena, kad susitikus, V. K. juos pakvietė į svečius pas save. Jam atrodo, jis pats net degtinės butelį nupirko ir tada R. E. juos visus, tai yra jį, V. K., ir S. Š. nuvežė iki V. K. namų ir ten paleido, pats R. su jais nėjo. Atsimena, kad jiems atvažiavus namuose buvo V. K. sugyventinė J., kurios pavardės jis nežino. Jie tada visi užėjo į vidų, susėdo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tiksliau gėrė degtinę. 19.30 val. jis su S. sugalvojo pažiūrėti amerikietiškas imtynes per televizorių, kai prasidėjo reklama V. K. per magnetofoną pajungė muziką, o televizorių išjungė. Po kelių minučių S. jam pasakė, kad jis įjungtų televizorių, nes reklama jau turbūt baigėsi ir jis televizorių įjungė, kad galėtų toliau žiūrėti imtynes, tačiau V. neleido televizoriaus jungti ir tarp jų kilo šioks toks konfliktas. Tada jis pamatė, kad V. K. rankoje laiko peilį ir pradėjo jis jam šaukti „ateik, aš tave papjausiu“, jis tuo metu stovėjo virtuvėje, o jis kambaryje, nors ten ta patalpa yra sujungta į vieną bendrą erdvę, juos skyrė, gal kokių 2 ar 3 metrų atstumas. Jis jam tada pasakė, kad jis padėtų tą peilį, tačiau jis vis tiek jam sakė „ateik čia“. Jis tada atėjo į virtuvę, šiek tiek arčiau jo, o tada V. ant jo puolė, bandė jam durti, jis tada su rankomis pagriebė jo ranką, kurioje buvo peilis ir jie abu nugriuvo ant žemės. Ir tada jis net nesuprato, kaip V. jam įsmeigė peilį į nugarą, pajuto, tik kaip bėga kraujas. Tada atsimena, kad S. V. nuo jo patraukė ir jį pasodino lyg ir ant kėdės ar tai kažkokio fotelio. V. daugiau nieko nebedarė, kur paliko tas peilis, su kuriuo jam dūrė, jis pasakyti negali, nebematė jo. Peilis kiek atsimena buvo nedidelis, paprastas stalo peilis, kokios spalvos jo rankena, pasakyti negali, nematė. Tada jis paprašė J., kad atneštų kokio binto, nes jam labai bėgo kraujas. Kai V. K. ant jo puolė ir S., ir J. buvo kažkur netoliese, tiksliai kur, nurodyti negali, nepamena. Tada S. ir J. jam tą žaizdą kažkiek sutvarstė ir jis tada paskambino savo buvusiam kaimynui S. R. ir paprašė, kad jį parvežtų namo, tiksliau iki sodybos, esančios Kalniškių kaime, kur jis anksčiau gyveno. Kai S. atvažiavo jis jį parvežė iki tos sodybos, jis važiuodamas jam papasakojo, kas atsitiko, ir jis jam siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis jam neleido sakė, kad nereikia, nes manė, kad nieko baisaus jam nėra, baisaus skausmo nejuto, todėl manė, kad greitai viskas praeis. Tada, grįžęs į sodybą, jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko jam paskambino jo draugė R., jis jai pasakė kas atsitiko ir ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į Mažeikių ligoninę, kur paaiškėjo, kad jam yra pradurtas plautis. Jis ligoninėje pragulėjo 10 dienų ir po to jį išleido į namus. Dėl šio sužalojimo jis iki balandžio 1 dienos buvo nedarbingume, tačiau išmokos negaus, nes įvykio metu buvo neblaivus. Teisė pareikšti civilinį ieškinį, dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos jam išaiškinta (1 t., b. l. 31-32);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. V. parodymais, kur ji parodė, kad A. Š. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena jos nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis turi sodybą Kalniškių kaime, netoli Rubikų, bet ten negyvena. 2020 m. kovo 6 d. jis grįžo po darbo namo, o tada apie 18.00 val., su kažkokiais bendradarbiais išvažiavo į Rubikus, nes norėjo rasti darbininkų, kurie jam padėtų šeštadienį važiuoti į mišką malkų. Jie susitarė, kad jis paskambins jai, kai susiras darbininkų ir ji atvažiuos jo pasiimti. Vakare, vis nesulaukusi jo skambučio, panašiai apie 21. 00 ar tai 21.30 val., ji pati jam paskambino. Ji paskambinusi jo paklausė, ar jis jau baigė, ir ar jau reikia jo atvažiuoti parsivežti, tačiau jis jai pasakė, kad nevažiuotų, nes jis yra perdurtas ir ko gero kviesis greitąją. Ji jo paklausė, kur jis yra, tai jis jai pasakė, kad jį parvežė pažįstamas į jo sodybą tame Kalniškių kaime. Ji jo klausė, kas jį parvežė, tai jis jai pasakė, kad kaimynas S., taip pat ji paklausė, kodėl S. neiškvietė jam greitosios medicinos pagalbos, o A. jai pasakė, kad jis pats neleido tam S. kviesti pagalbos, nes manė, kad greitai jam viskas praeis ir, kad galės kitą dieną važiuoti į mišką. Ir nereikės jokios medikų pagalbos. Ji po to jų pokalbio labai išsigando ir greitai išbėgo pas kaimynę L., kurios ir paprašė ją nuvežti pas A. į tą Kalniškių kaimą, važiuodama vis skambino A. ir palaikė su juo pokalbį. Kai nuvyko prie A. sodybos, jos su L. nuėjo prie namo durų, o L. draugas, kuris važiavo kartu pasiliko automobilyje. Durys buvo užrakintos, todėl ji paskambino A. ir liepė ateiti atrakinti durų. Kai A. atidarė duris, jis buvo visas išbalęs, o įėjusi į vidų, ji iškart pamatė, kad visa lova ir pagalvė yra kruvinos. Tada L. iškvietė pagalbą, o ji paskambino A. broliui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, o paskui ir greitoji, kurie A. išsivežė ligoninę, dar atsimena, tas medikas sakė, kad dar šiek tiek ir A. būtų nukraujavęs. Kol laukė atvykstančios pagalbos, A. jai sakė, kad jis buvo pas tą savo pažįstamą K., kur šiek tiek išgėrė degtinės, ir tada susiginčijo su tuo K. dėl televizoriaus, o tada matė, kaip tas K. pasiėmė peilį, bet net nepagalvojo, kad tas K. su tuo peiliu gali durti, bet dūrė jam. Kas ten dar su jais buvo, nepasakojo. Tada sakė, kad jis pats pasiskambino savo draugui S. ir jis jį parvežė į jo sodybą (1 t., b. l. 40-41);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2020 metų kovo 6 dieną apie 22.00 val., pas ją į butą, atėjo kaimynė R. V. ir pasakė, kad jos sugyventinį A. Š. kažkas padūrė ir paprašė jos, kad nuvežtų ją į Kalniškių kaimą, netoli Rubikų. Ji sutiko ir tada kartu su savo draugu, bei kaimyne R. jie išvažiavo į Kalniškių kaimą. Gali paaiškinti, kad R. sugyventinis gyvena pas R. namuose, tai yra Sedoje, tačiau jis turi sodybą tame Kalniškių kaime, todėl jos ten ir išvažiavo. Kai nuvyko prie sodybos, jos dviese su R. įėjo į namo vidų, jos draugas J. S., pasiliko automobilyje. Įėjus į vidų jos pamatė, kad A. vaikšto pirmyn atgal, matėsi, kad lovoje yra labai daug kraujo, taip pat visi A. rūbai buvo kruvini. Todėl, ji iškart išėjo į lauką ir paskambino 112 ir papasakojo, kad yra kraujuojantis žmogus, pasakė, kad jis padurtas, nes taip jai buvo sakiusi R.. Paskui iškvietusi pagalbą ji grįžo į namo vidų ir tada truputį su A. pasikalbėjo, liepė jam atsigulti, nes taip jai nurodė operatorė, su kuria kalbėjo, tada dar jo paklausė, kas atsitiko ir A. jai papasakojo, kad jis buvo pas savo pažįstamą K., tai yra to K. namuose, ten jie vartojo alkoholį ir paskui susipyko dėl televizoriaus, ir tas K., pasiėmęs peilį, jam dūrė. Taip pat sakė, kad pas K. buvo dar ir K. pusbrolis kažkoks, o ar dar kas nors buvo ji nežino. Taip pat jis jai pasakė, kad jį į namus parvežė kaimynas S., tačiau tikslesnių jo duomenų ji nežino (1 t., b. l. 43-44);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. Š. parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. kovo 6 d., buvo penktadienis, apie 18.00 val., jis su bendradarbiais A. Š. ir R. E. nuvažiavo į Rubikus ir sustojo prie ten esančios parduotuvės, ten jie parduotuvėje susitiko V. K.. Parduotuvėje pats V. nupirko degtinės butelį ir pakvietė juos į svečius pas save. Tada jie visi nuvažiavo į V. namus, tiksliau R. vairavo automobilį ir jis juos tik nuvežė iki V. namų, tačiau pats iš automobilio net nebuvo išlipęs. Tada jie visi suėjo į namo vidų ir susėdo prie stalo, tiksliau A. su V. atsisėdo ant sofos, jis atsisėdo prie stalo ant fotelio, sofa liko jam iš kairės, ir jam iš kairės sėdėjo A., o šalia jo V.. Tada jie kurį laiką kalbėjosi, gėrė degtinę, taip pat turėjo ir alaus. Jo sesuo Janina daugiausia vis vaikščiojo po tą kambarį su virtuve, ir tik kartais prisėsdavo. Ten virtuvė ir kambarys yra bendra patalpa. Tada atsimena, kad A. su V. susiginčijo, nes A. norėjo per televizorių žiūrėti amerikietiškas imtynes, o V. norėjo klausytis muzikos, atsimena, kad tada jie atsistojo ir virtuvėje šiek tiek apsistumdė, tačiau niekas niekam jokių smūgių nesudavė, jis tada į jų ginčą net nesikišo, nes galvojo, kad ten nieko ir nebus. Tačiau paskui, V. kažkaip užėjo už nugaros A. ir tiesiog staiga V. nuo spintelės pagrobė peilį ir, užsimojęs tuo peiliu, tai yra ranką pakeldamas į viršų, tiesiog dūrė tam A. į nugarą. Po dūrio peilį jis ištraukė ir laikė rankoje, tada jis staigiai pašoko nuo fotelio pribėgo prie V., užlaužė jam ranką ir atėmė peilį, tiksliau peilis iškrito V. iš rankos ir nukrito ant žemės, jis pats to peilio nelietė. Matė, kad peilis buvo kruvinas, tačiau kaip tiksliai jis atrodė, kokios spalvos rankena buvo, nurodyti negali, bet jis buvo toks nedidelis mano, kad apie 15 cm ilgio, neužlenkiamas, na tiesiog paprastas virtuvinis peilis. Tuo pačiu metu taip pat matė, kaip A. susiėmė už nugaros stovėdamas. Nei jis šaukė, nei ką nors darė. Jo sesuo J. tuo metu stovėjo taip pat netoliese, tačiau ji absoliučiai nieko nedarė, nesikišo, nieko nesakė. Jis tada V. apraminęs pasodino į fotelį, o A. paliko virtuvėje vaikščioti. Tada jis, pasodinęs V., vėl grįžo prie A., jis virtuvėje nusirengė, jis pažiūrėjo į jo žaizdą, matėsi kad nugaroje yra apie 2 cm pločio žaizda, ji buvo panašiai nugaros viduryje, jis dar tą žaizdą sutvarstė, tai yra pridėjo vatos tamponą ir aprišo su tvarsčiu. Dar sakė A., kad reikia kviesti greitąją, tačiau jis nenorėjo, sakė, kad nieko čia baisaus jam nėra. Kadangi kraujas labai jam nebėgo, o ar gilus smūgis su tuo peiliu buvo jis nežinojo, ta prasme nematė kiek giliai susmigo tas peilis, tai taip pat pagalvojo, kad gal nieko labai baisaus neatsitiko, tai ir nekvietė greitosios. Tada A. pats paskambino S. R. ir paprašė, kad jis atvažiuotų jo parvežti. Atvykus S. R., jis ir A. kartu iš V. namų išvažiavo. S. R. pirma parvežė į namus jį, o tada išvežė A., nes jie visiškai netoli ten Kalniškių kaime gyvena, yra kaimynai. V. šiaip nėra agresyvus, kiek su juo bendraudavo, tikrai niekada nėra puolęs muštis ar panašiai, o kaip jam čia taip užėjo sunku pasakyti. V. namuose jie su A. prabuvo panašiai apie 1,5 valandos, tai yra atvyko jau po 18.00 val., o išvyko prieš 20.00 val. (1 t., b. l. 46-47);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. Š. parodymais, kur ji parodė, kad parodymus duoti sutinka ir į visus klausimus atsakys geranoriškai. Ji su V. K. yra sugyventiniai, kartu gyvena jau aštuonis metus. Visą tą laiką jie gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ta sodyba priklauso tokiam ūkininkui, pas kurį dirba jos sugyventinis V.. Atsimena, kad penktadienį, šiek tiek po 18.00 val., į namus, kuriuose ji buvo, grįžo jos sugyventinis su draugais. Tiksliau su jos broliu S. Š. ir A. Š., juos iki namų parvežė toks E. R., jis gyvena Rubikuose, bet tikslesnių jo duomenų ji nežino. Jis jos sugyventinį su kitais dviem vyrais tik parvežė, bet iš mašinos nelipo, ji matė jį tik pro langą. Ji namuose buvo blaivi, todėl pastebėjo, kad jie visi trys į namus parėjo jau šiek tiek išgėrę, bei parsinešė vieną degtinės butelį ir dvi pūsles alaus. Tada visi atsisėdo prie stalo kambariuke, kuris yra sujungtas su virtuve ir pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, ji tada taip pat truputį alaus išgėrė ir viskas, prie jų ji nesėdėjo, o vaikščiojo po virtuvę. Jie dar gerdami žiūrėjo televizorių, atsimena, kad S. su A. norėjo žiūrėti per televizorių kažkokias imtynes, o jos sugyventinis V. norėjo per telefoną klausytis muzikos, todėl jie pradėjo ginčytis. Ji dar jiems sakė, kad ramintųsi, kad nesibartų. Tuo metu kai jie ginčijosi, jos sugyventinis V. kartu su A. Š. sėdėjo ant sofos, o jos brolis S. sėdėjo ant fotelio, ji tuo meta stovėjo netoliese prie staliuko priešais juos. Tada atsimena, kad jos sugyventinis atsistojo, paskui priėjo prie A. Š. iš nugaros ir jam kažką padarė. Tuo metu ji peilio V. rankoje nepastebėjo, nežino, kada ir iš kur jis jį pasiėmė, tačiau paskui pamatė, kad jis rankoje laiko peilį, matėsi ant jo šiek tiek kraujo, ir ji tada net atsisėdo labai išsigando ir nebežino nei kur V. tą peilį padėjo, nei ką sakė. Prisimena, tik kad tas A. pradžioje atsistojo nuo tos sofos, paskui vėl atsisėdo, dar sakė, kad nieko čia tokio, viskas gerai jam. Tačiau ji suprato, kad jos sugyventinis V. su tuo peiliu dūrė A. į nugarą kažkur. Tada atsimena dar, kad V. vėl atėjo ir atsisėdo ant sofos, o jos brolis S. puolė ant V., tai yra jis jį, kiek atsimena, rankomis suėmė, gal norėjo, kad jis nurimtų ar išsigando, kad vėl gali pulti, tačiau smūgių jis jokių V. nesudavė bent jau ji nepastebėjo. Paskui atsimena, kad A. kažkam pasiskambino ir jo parvežti atvažiavo S. R. ir jie išvažiavo, kartu su A. išvažiavo ir jos brolis S.. Tada V. nusirengė ir nuėjo miegoti, tiksliau jis užmigo tame pačiame kambaryje, kuriame ir gėrė ant sofos, o ji buvo nuėjusi miegoti jau į kitą kambarį. Taip pat virtuvėje kur vaikščiojo A. buvo prilašėję šiek tiek kraujo, bet nedaug. Taip pat gali pasakyti, kad A. Š. pas juos namuose buvo panašiai apie 1,5 valandos, tai yra atvažiavo truputį po 18.00 val., o išvažiavo apie 19.45 val., bent jau jai taip atrodo, atsimena, kad per televizorių jau buvo prasidėjusios tos imtynės, kurias rodo 19.30 val., ir dėl to tarp jų kilo tas konfliktas. Šiaip jos sugyventinis ir tas A. yra draugai, ne kartą yra jie buvę pas juos namuose ir išgėrę, ir į pirtį kartu eidavo, o kaip čia taip nutiko, kad V. šitaip pasielgė, net paaiškinti negali. Kiek ji gyvena su V. jis nebūna agresyvus, niekada prieš ją nėra smurtavęs (1 t., b. l. 49-50);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. R. parodymais, kur jis parodė, kad jis tikslios dienos ir laiko neprisimena, tačiau atsimena, kad buvo penktadienio vakaras apie 18.00 val., jis su A. Š. buvo susitikęs Rubikų parduotuvėje ir tada sutarė, kad A. jam paskambins ir tada jis atvažiuos A. paimti iš V. K. namų, nes jie ten žadėjo gerti butelį degtinės. Atsimena, kad panašiai apie po 20.15 val., jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad reikia jo atvažiuoti paimti iš V. K. namų, todėl jis ir nuvažiavo iki V. K. namų Skuodiškių kaime, Mažeikių rajone, atvažiavęs į namą jis nėjo, o prie jo automobilio išėjo A. Š. ir S., atsisėdę į automobilį jie pradėjo kalbėti apie kažkokį konfliktą, sakė, kad reikia binto, A. tada sėdėjo gale, o S. automobilio priekyje ir jis tada pradėjo klausinėti, kas atsitiko, tada jam ir pasakė, kad K. A. dūrė su peiliu į šoną. Kaip viskas įvyko, jis nežino ir nematė, o jie nedaug jam ir pasakojo. Tada jis prie namų Rubikuose išleido S., o tada A. Š. siūlė parvežti jį į namus Sedoje, kur jis gyvena, tačiau A. atsisakė, sakė, kad jam nieko rimto nėra ir prašė jį vežti į jo namus Kalniškių kaime, nes kitą dieną jam reikia važiuoti į mišką. Atsimena, kad parvežęs į namus, jis A. apžiūrėjo, tai yra pažiūrėjo jo žaizdą, ji nekraujavo, atrodė, tokia nedidelė, tai ją sutvarstė ir dar pasiūlė A. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau A. atsisakė, sakė, kad jam nieko rimto nėra, kad jam reikia rytoj eiti į mišką, o šiandien eis miegoti ir viskas bus gerai. Tai jis A. Š. ir paliko jo namuose Kalniškių kaime, o pats išvažiavo į savo namus, netoliese A. Š. namų Kalniškių kaime, jie yra kaimynai, dar A. pasakė, kad jeigu kas bus negerai, tegu jam skambina. Tikslių aplinkybių, kaip V. sužalojo A., jis nežino, žino tik tai, kad jis A. dūrė vieną kartą su peiliu. Gerai, kad A. sugyventinė jam paskambino ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą, dar apie 22.00 val., jam A. sugyventinė paskambino ir pradėjo sakyti, kad A. išvežė į ligoninę ir kaip vėliau sužinojo, jam buvo labai blogai (1 t., b. l. 51-53);

- 2020 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas sportinis megztinis, kurį 2020 m. kovo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis V. K.. Sportinis megztinis išimtas iš popierinio voko Nr. 1, ant kurio yra priklijuotas informacinis lipdukas su barkodu ir informacija IBPS-V-612689-20(1). Reg. data: 2020 m. kovo 7 d., Dok.: V. K. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, Objektas ir eilės Nr. sportinis megztinis, Nr. 1, IT Nr.: 01-1-09705-20. Sportinis megztinis yra tamsiai mėlynos spalvos, su raudonos ir baltos spalvos elementais, tai yra dvi baltos juostos eina per megztinio nugarą, bei priekį ir po dvi ant kiekvienos rankovės iki pat kaklo, per rankovių vidurį, taip pat eina raudona plati juosta iki pat kaklo, megztinio priekinėje viršutinėje kairėje dalyje yra užrašas xoops, bei išsiuvinėtas ženkliukas, megztinio viduje yra pamušalas, o jo šonuose kišenės. Megztinis priekyje užsitraukia užtrauktuku. Ant megztinio rankovių, priekinių ir galinės dalies yra rudos spalvos dėmės. Taip pat megztinis išteptas ir baltomis dėmėmis, galimai dažais. Pats megztinis nešvarus, matomos įvairios dėmės. Po apžiūros sportinis megztinis supakuotas į tą patį voką Nr.1. Apžiūrimas peilis, 2020 m. kovo 7 d. paimtas įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu. Peilis išimtas iš popierinio voko Nr. 2, ant kurio yra priklijuotas informacinis lipdukas su barkodu ir informacija IBPS-V-612788-20(1). Reg. data: 2020 m. kovo 7 d., Dok.: Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, Objektas ir eilės Nr. peilis, Nr. 1, IT Nr.: 01-1-09705-20. Apžiūrimas peilis yra apie 12,3 cm ilgio, jo geležtės ilgis apie 12,3 cm, o plotis apie 1,8 cm, tačiau geležtė labai nusmailėja, peilio geležtės galas smailas. Ant peilio geležtės ties smaigaliu, matoma rudai raudonos spalvos dėmė. Peilio kriauna galimai padaryta iš rago, yra apie 10 cm ilgio, kriauna yra apvali, grublėto paviršiaus, truputį lenkta. Po apžiūros peilis supakuotas į tą patį voką Nr. 2, pridėtos foto lentelės (1 t., b. l. 86-87, 88-96);

- 2020 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 444/2020(04), kurioje nurodoma, kad: A. Š. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje su krūtinplėvės sužalojimu, sukėlusi kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Rastas kūno sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, sukėlusio kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje (1 t., b. l. 63-64);

- 2020 m. birželio 10 d. susitaikymo raštu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis A. Š. neturi pretenzijų V. K. dėl 2020 m. kovo 6 d. sužalojimo, nes V. K. A. Š. nuoširdžiai atsiprašė ir atlygino materialinę ir moralinę žalą (2 t., b. l. 20);

- 2020 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1073 patvirtinimu, kuriame nurodyta, jog ūkininkas J. Š. 2020 m. liepos 2 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 852,26 Eur už V. K., baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-853/2020 pagal 2020 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 27026 (2 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. tyčia sunkiai sutrikdžius sveikatą A. Š., pasitvirtino. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų liestinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini V. K. kaltės įrodymais.

Kaltinamasis viso proceso metu pripažino, jog peiliu sužalojo A. Š., tačiau nurodė, jog šios aplinkybės neprisimena dėl girtumo. Ši aplinkybė įrodyta ir nuosekliais nukentėjusiojo A. Š., liudytojų S. Š., J. Š., parodymais, kurie patvirtino, jog V. K. konflikto metu dūrė peiliu A. Š. vieną kartą. Taip pat netiesioginiais S. R., L. V. ir R. V. parodymais, kurie parodė, kad A. Š. pasakojo, jog jam dūrė V. K., taip pat A. Š. namuose buvo daug kraujo ir buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Visų šių asmenų parodymus dėl sužalojimo pobūdžio bei mechanizmo visiškai patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 444/2020(04), kurioje A. Š. konstatuotas sužalojimas durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje su krūtinplėvės sužalojimu, sukėlusi kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Rastas kūno sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, sukėlusio kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 2020 m. kovo 7 d. paimtas įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu peilis, kuris yra apie 12,3 cm ilgio, jo geležtės ilgis apie 12,3 cm, o plotis apie 1,8 cm, tačiau geležtė labai nusmailėja, peilio geležtės galas smailas. Ant peilio geležtės ties smaigaliu, matoma rudai raudonos spalvos dėmė. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis V. K. nukentėjusįjį A. Š. sužalojo būtent šiuo peiliu, vieną kartą juo durdamas nukentėjusiajam į nugaros sritį. Tokiu būtu nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmo – dūrio peiliu į nugarą. Tokiu būdu nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas yra būtent kaltinamojo elgesio – dūrio peiliu į nugarą, pasekmė. Tai patvirtina, kad kaltinamojo veikimas (dūris peiliu į nugarą) ir kilusios pasekmės (nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir dėl to nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas) susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. K. 2020 m. kovo 6 d. apie 19.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė į nugarą A. Š., šiais veiksmas padarydamas nukentėjusiajam A. Š. durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje su krūtinplėvės sužalojimu, sukėlusią kraujo ir oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas A. Š. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

V. K. būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis nemažą gyvenimišką socialinę patirtį, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, durdamas nukentėjusiajam į nugaros sritį peiliu suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – gali būti sunkiai sutrikdyta A. Š. sveikata ir, nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, nes net nesant nukentėjusiojo civiliniam ieškiniui atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (2 t., b. l. 20), bei atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (2 t., b. l. 21) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai jog veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajam nustatytas 1,86 promilių girtumas (1 t., b. l. 125) ir teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog blaivus būdamas nebūtų sužalojęs nukentėjusiojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės parinkimo ir skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, t. y. kad V. K. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. pareigūnų buvo sulaikytas, kai jie atvyko į jo namus jau po gauto pranešimo apie peiliu į nugarą sužalotą nukentėjusįjį A. Š..

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes V. K. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio normų, kadangi byloje yra nustatytos net trys kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra byloje nustatyta sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis V. K. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į kito asmens sveikatą ir jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Anksčiau kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 132), administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau baustumas išnykęs (1 t., b. l. 133-135), nevedęs (1 t., b. l. 127), dirbantis (1 t., b. l. 139), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesigydė ir nesilankė (1 t., b. l. 138), 2020 m. balandžio 30 d. gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kad V. K. TPE (teismo psichiatrijos ekspertizę) skirti netikslinga (1 t., b. l. 78). Nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taigi, byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą pavojingą nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog veika padaryta spontaniškai, sprendžia, kad šios bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamąjį poveikį.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, tačiau tiek veikos pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.

Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino, jog dūrė peiliu nukentėjusiajam, kiek atsiminė, paaiškino įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, savo noru nukentėjusiajam atlygino turtinę ir neturtinę žalą, taip pat už jį jo darbdavio buvo atlyginta žala padaryta Valstybinei ligonių kasai. Anksčiau kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs ir nėra duomenų, rodančių, kad jis būtų linkęs smurtauti ir daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Visos šios aplinkybės rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, toks elgesys kaltinamajam nėra būdingas ir tai nėra jo antivisuomeninių nuostatų išraiška.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Įvertinus anksčiau aptartas V. K. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, V. K. skirtina bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, skiriant šiuos draudimus ir įpareigojimus: gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė teismo prašė įpareigoti kaltinamąjį per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau teismas įvertindamas, tai kad kaltinamasis V. K. yra dirbantis, ir jis dėl darbinės veiklos negalės įvykdyti įpareigojimo neatlygintinai dirbti, neskiria kaltinamajam įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 6 d. 23.10 val. iki 2020 m. kovo 7 d. 12.31 val. (1 t., b. l. 160, 161), t. y. dvi dienos, prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 27026, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. K. 852,26 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo A. Š. gydymą (1 t., b. l. 103-106). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. K. veiksmų. 2020 m. liepos 2 d. kaltinamasis pateikė teismui mokėjimo nurodymo Nr. 1073 patvirtinimą, patvirtinantį, jog žala PSDF biudžetui yra atlyginta, t. y. ūkininkas J. Š. už kaltinamąjį V. K. sumokėjo 852,26 Eur (2 t., b. l. 21), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 852,26 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Paminėtina ir tai, jog nukentėjusysis A. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio kaltinamajam V. K. nepareiškė, o kaltinamasis pats savo noru nukentėjusiajam atlygino turtinę ir neturtinę žalą bei susitaikė su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 20).

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 7 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sportinį megztinį, kuris 2020 kovo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš įtariamojo V. K., nuo 2020 m. balandžio 23 d. saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0003208 (1 t., b. l. 79-80; 100), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas V. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); peilį, kuris 2020 m. kovo 7 d. paimtas įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, nuo 2020 m. balandžio 23 d. saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0003208 (1 t., b. l. 79-80; 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti sumažintą bausmę 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią V. K. pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. kovo 7 d., t. y. dvi dienas, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, jog V. K. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilį, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį;

- sportinį megztinį, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, grąžinti V. K..

Procesą, dėl 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 27026, nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė