- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 1-280-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02126-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie A. B., tyčia rankomis ją pastūmė, po ko A. B. pargriuvo ant žemės, ir pastarajai pargriuvus ant žemės, G. B. kojomis tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į nugarą, šonus ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai A. B. kraujosruvas veide, dešinėje užausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinėje abipus, juosmenyje, kairio 9-o šonkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis žaidė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kortomis su M. J.. Pastarasis yra jo kaimynas, gyvenantis apie pusės kilometro atstumu nuo jo namų. Tuo metu atėjo jo buvusi žmona A. ir būdama girta pradėjo šaukti po jo langais, sakydama, kad tuoj iškvies „mentus“. Jis išėjo ir išlydėjo A. už tvoros. Pastaroji nuėjo girta namo. Ją išlydėjo pro vartelius, po to juos uždarė. Nuo jo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 300 metrų atstumas, galimai ir pusė kilometro. Bet jis iki ten nebuvo nuėjęs, iš savo kiemo teritorijos nėjo. Tą vakarą jo buvusi žmona buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų. Tai ne pirmas kartas, kuomet ji girta ateina į jo namus. Jis dėl to yra rašęs pareiškimus į policiją, tačiau reaguota nebuvo. Jo buvusi žmona jam siunčia visokias žinutes, kurių normalus žmogus negalėtų rašyti. Tą vakarą A. buvo atėjusi ir antrą kartą, vėl tą patį darė, kalbėjo visokiais žodžiais, jis ją išlydėjo už vartų. Jis su A. išsiskyrė prieš dvejus metus, pats padavė skyryboms. A. jo langus yra daužiusi šimtus kartų, ji pastoviai laužo jo namo tvorą. Jis įvykio dieną buvo blaivus. Jis kelis kartus yra atrašęs A. į žinutes. Būdama blaivi A. pas jį niekuomet neateina.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. B. parodė, kad tą dieną buvo svečiuose pas savo brolienę, ėjo namo, prie G. B. namų stovėjo kažkokia kompanija. Ji jiems kažką pasakė, o jie pradėjo juoktis. Tai buvo jos pažįstami. Tų žmonių pavardžių ji pasakyti negali. Jie pastovėjo, pasijuokė, staiga ji pamatė, kad ją vejasi G. B., ji pagalvojo, kad jai išmuš dantis. G. B. išbėgo iš savo namo. Ji pradėjo bėgti, tačiau iki savo namų nubėgti nespėjo ir kaltinamasis ją pradėjo mušti. G. B. nieko jai nesakė, iškart pradėjo mušti. Kaltinamasis ją pastūmė, ji nukrito, kaltinamasis ją spardė kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Tą dieną ji alkoholio nevartojo, buvo pas savo brolienę V.. Pastaroji gyvena (duomenys neskelbtini), labai toli nuo jos namo. Ji pati gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su tėvu ir motina. Grįžtant iš V. namų reikia praeiti pro G. B. namus. Ji nespėjo grįžti namo, buvo pargriauta ant žolės. Po sumušimo ji nuėjo į namus miegoti, ryte pajuto, kad jai skauda nugarą, negali pasisukti. Liudininkų, kurie matytų, kaip ją muša, nebuvo. Bet kaltinamasis ją mušė nebe pirmą kartą. Kitą dieną jos dukra matė sužalojimus. Kuomet įvykio vakarą jį grįžo į namus, jos motina dar nemiegojo. Ji yra rašiusi žinutes kaltinamajam, bet ir kaltinamasis su savo sugyventine jai rašydavo visokio turinio žinutes ir skambindavo. Po skyrybų buvo nustatyta jų vaiko lankymo tvarka. Kaltinamojo sugyventinė yra girtuoklė.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o A. B. gyvena nuo jos dviejų kilometrų atstumu. Tą dieną A. buvo pas ją svečiuose, jos alkoholio negėrė. Kuomet buvo pas ją, A. nebuvo sumušta ir neturėjo nusiskundimų. Po to kitą dieną jai paskambino nukentėjusisoios motina. Iš A. motinos kalbos žino, kad A. su buvusiu vyru pastoviai pykosi. Ji negali tiksliai pasakyti, kada A. išėjo iš jos namų. Po mėnesio A. jai pasakojo, kad kaltinamasis ją pasivijo, toje vietoje yra posūkis, nuvertė ir kojomis mušė.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad ji tiksliai dienos neprisimena, berods, buvo šeštadienis. Vakare ji su vyru ir anūke buvo namuose, grįžo sūnus, o po 11 val. vakaro parėjo ir jos dukra A.. Ji pas dukrą vakare neužėjo, tik pro langą girdėjo kažkokį šauksmą, šalia kaimynų. Kadangi pas kaimynus dažnai naudojamasi pirtimi, po pirties būna triukšminga, ji į tai neatkreipė dėmesio. Ryte juos A. pradėjo kviesti, pamatė, kad ji negalėjo net atsikelti ir nueiti į tualetą, dėjo kompresus, bet tai nepadėjo. Dukra verkė, bijojo, kad mama nenumirtų. Kitą dieną paprašė automobilio ir kaimynas A. nuvežė į ligoninę. Tai nebe pirmas kartas, kuomet ją sumušė buvęs vyras. (duomenys neskelbtini) jie rado A. kaspiną. Kuomet jos dukra ištekėjo už G. B., jie apie dvejus metus gyveno pas ją namuose. Paskui gyveno pas G. B., buvo net bandymas išprievartauti A.. Dukra iš pradžių gyveno pas juos, po to – pas kaltinamąjį, bet atsiradus sugyventinei, kaltinamasis dukrą primušė ir išvarė iš namų, pastaroji grįžo pas juos. Jos dukra nevartoja alkoholio. M. J. ji pažįsta, pastarasis užsiiminėjo miško pervežimu. Šiuo metu jis yra invalidas. Po įvykio dukra jai pasakojo, kad G. B. ją pasivijo ir pradėjo mušti. Kaltinamasis muša „kapitališkai“, nes turi jėgos. Į policiją dėl kaltinamojo elgesio jos dukra kreipėsi ir anksčiau.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir nukentėjusioji A. B.. Ji prisimena, kad nukentėjusioji atostogavo, po to grįžo į darbą. Po to jai paskambino, kad nukentėjusioji turi nedarbingumą ir kad ją sumušė buvęs vyras. Teismo posėdyje ji kaltinamąjį mato pirmą kartą. Kiek prisimena, nukentėjusioji po to buvo užėjusi į darbą ar apsipirkti, buvo užsidėjusi juodus akinius, ant nukentėjusiosios veido matėsi kažkokie sumušimai, bet smulkiau ji nepamena. Šiuo metu nukentėjusioji jų įmonėje dirba. Darbo vietoje ji niekada nėra mačiusi nukentėjusiosios išgėrusios.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuosattomis, buvo perskaityti liudytojo M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kadangi į teisiamąjį posėdį liudytojo M. J. nepavyko iškviesti dėl pastarojo sveikatos būklės (tai patvirtina Vilniaus apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 3 būrio vyresniojo postinio D. D. 2013 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 131), teisme gautas išrašas iš medicininių dokumentų – b. l. 133).
2012 m. balandžio 12 d. apklausos metu liudytojas M. J. parodė, kad jis G. B. pažįsta, šis yra jo kaimynas ir su juo dažnai bendrauja. 2011 m. rugpjūčio 27 d. vakare, tiksliai valandos pasakyti negali, jau buvo sutemę, jis buvo pas G. B. svečiuose. Jie sėdėjo namuose ir žaidė kortomis. Jiems žaidžiant kortomis, jis išgirdo, kad į B. namo langą kažkas daužosi, o po to pradėjo rėkti. Jis pagal balsą suprato, kad tai buvo B. buvusi žmona A. K.. Ką ji rėkė būdama lauke, jis pasakyti negali, kadangi neprisimena. G. B. tuo metu atsistojo ir išėjęs į lauką jam pasakęs, kad tuoj A. išvarys iš savo kiemo. Po kelių minučių jis sugrįžo ir jam pasakė, kad A. pabėgo, o jis jos nepasivijo. Jie toliau atsisėdo žaisti kortomis. Po kiek laiko K. grįžo. K. vėl rėkavo namo kieme bei keikė G. necenzūriniais žodžiais. G. vėl išėjo, o sugrįžęs namo pasakė, kad A. vėl pabėgo. Kiek laiko G. nebuvo namuose pasakyti negali, tačiau ne daugiau 15 minučių. Jis pats asmeniškai į lauką išėjęs nebuvo, todėl nematė, kas vyko lauke (b. l. 52).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ir liudytojos G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2012 m. liepos 9 d. apklausos metu liudytoja G. B. parodė, kad jos tėvai yra G. B. ir A. K.. Jos tėvai kartu negyvena. Ji gyvena kartu su motina. Neatsimena, kada tai buvo tiksliai, tačiau tai buvo praeitą vasarą, jai mama vieną kartą pasakojo, kad ją sumušė jos tėvas G.. Kiek atsimena, ji jai sakė, kad ėjo namo, o girtas tėtis ją pasivijo ir sumušė prie kaimynų namo. Ji pas mamą matė mėlynes, vieną matė prie ausies, o kitą –prie akies. Ji atsimena, kaip žaidė su vaikais ir prie kaimynų namo, kurie gyvena per du namus už jų namo, adreso nežino, palei kelią rado mamos plaukų gumytę. Žino, kad ta plaukų gumytė yra mamos, kadangi ji tokią nešiojo. Ji nėra girdėjusi, kad jos motina bartųsi su tėvu.Jie dabar nebendrauja. Ji pas savo tėvą lankosi, būna pas jį kartą į savaitę. Kai ji būna pas tėvą, pastarasis su ja elgiasi gražiai, ji pas tėvą mėgsta būti, apie mamą jis nesako jokių negražių dalykų (b. l. 55-56).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvados Nr. G 2720/11 (01) matyti, kad A. B. padaryta: kraujosruvos veide, dešinėje užsausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinėje abipus, juosmenyje, kairiojo 9-o šonkaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. rugpjūčio 27 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodyto šonkaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau, nei 10 dienų (b. l. 19-20). Paskyrus papildomą užduotį atlikti paciento, patyrusio traumą, tyrimą, buvo gauta 2012 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. G 1222/12 (01). Iš jos matyti, kad A. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, jie nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl šonkaulių lūžių; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23-24).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas visų pirma pažymi, kad nukentėjusiosios A. B. tapatybė nustatyta tiek iš teismui pateikto asmens dokumento, tiek gavus išrašą apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (būtent toks yra nukentėjusiosios asmens kodas) pagal šiuos viešai prieinamus duomenis yra A. B.. Todėl teismas nuosprendyje nukentėjusiąją įvardija kaip A. B. (kaltinamajame akte ji nurodoma kaip A. K. (B.)).
Motyvuojamoji dalis
Byloje ištirtų įrodymų visuma, nepaisant to, kad kaltinamasis G. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtina kaltinamajam G. B. pareikštą kaltinimą. Pirmiausia, nustatydamas tikrąsias veikos faktines aplinkybes, teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios A. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje), tiek ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta keletą kartų (b. l. 11, 12, 13, 14-15, 16), ir šių apkalausų metu nuoskeliai teigė, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. jai grįžtant namo apie 23 val. (duomenys neskelbtini), G. B. ją pasivijęs pargriovė ant žemės ir spardė kojomis suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios parodymai iš esmės nesiskyrė nuo jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, be to, ji patvirtino, kad tuomet davė teisingus parodymus. Iš byloje esančio nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. detaliai nurodė prieš ją padaryto nusikaltimo aplinkybes, šio protokolo duomenys patvirtina ir papildo nukentėjusiosios duotus parodymus (b. l. 37-43). Nėra pagrindo laikyti, kad ir akistatos su įtariamuoju G. B. metu A. B. laikėsi kitokių parodymų. Šios akistatos metu nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu ji galimai buvo truputį išgėrusi (kurios ji nepatvirtino teisme) aiškinantis G. B. pareikšto kaltinimo aplinkybes yra neesminė, nes nenustatyta, kad pati A. B. savo elgesiu įvykio dieną kaip nors būtų įtakojusi kaltinamojo veiksmus. Nukentėjusiosios A. B. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai – tiek teismo medicinos specialisto išvados apie jai nustatytus kūno sužalojimus, tiek liudytojos V. K. parodymai apie tai, kad iš jos išeidama A. B. jokių sužalojimų neturėjo, tiek liudytojos J. K. parodymai apie kitą rytą pamatytą nukentėjusiosios sveikatos būklę, netiesiogiai – ir liudytojų G. B. bei J. Z. parodymai, A. B. laikinas nedarbingumas, kuris buvo sąlygotas patirtų sužalojimų. Todėl teismas kaltinamojo G. B. versiją apie tai, kad įvykio dieną nukentėjusioji pati būdama visiškai girta šūkavo po jo langais, o jis ją tik palydėjo už vartelių, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad nors liudytojo M. J. dėl pastarojo sveikatos būklės nepavyko apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau iš perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad jie yra neinformatyvūs, vienareikšmiškai jų vertinti kaip patvirtinančius G. B. parodymus, ir, juo labiau, kaip paneigiančius nukentėjusiosios parodymus ir jai nustatytų kūno sužalojimų pobūdį ir padarymo laiką, negalima. Nukentėjusioji A. B. jau pačiame pirminiame pareiškime policijai nurodė, kad ją kojomis spardė ir sužalojo ne koks nors kitas asmuo, o kaltinamasis G. B. (b. l. 6). Kaltinamojo kaltės nepaneigia ir nukentėjusiosios jam rašytos trumposios žinutės, kadangi jos tik parodo apie įtemptus abiejų asmenų tarpusavio santykius. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatydamas suduotų smūgių minimalų skaičių, teismas remiasi ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir visiškai objektyviu ir nešališku įrodymu – teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1222/12 (01) ir laiko, kad nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius. Be to, teismas patikslina kaltinimą, pašalindamas „užpuolimo“ sąvoką, nes ji neturi jokios įtakos inkriminuojamai nusikaltimo sudėčiai.
Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusiaklstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. B. paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusiaklstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Jam nustatytinas BK 48 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas – bendrauti su nukentėjusiąja, bei to paties straipsnio 6 dalyje numatytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 89,70 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. B. gydymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (b. l. 32), todėl tenkintinas visa apimtimi.
Nukentėjusioji A. B. pareiškė 1 300 Lt civilinį ieškinį, iš kurio, remiantis jos ieškinio pareiškimu, 1 000 Lt yra ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o 300 Lt – ieškinys dėl patirtų gydymo išlaidų.
Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios A. B. pareikšto ieškinio dalyje dėl patirtų gydymo išlaidų, teismas pažymi, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju įrodymų dėl pairtų gydymo išlaidų nukentėjusioji nepateikė, todėl šioje dalyje jos ieškinys netenkintinas.
Tuo tarpu nukentėjusiosios A. B. pareikšto ieškinio dalis dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkintina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. B. nukentėjusiąją A. B. nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad A. B. padaryta kraujosruvos veide, dešinėje užausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinėje abipus, juosmenyje, kairiojo 9 šonkaulio lūžis, jos sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų, ji buvo laikinai nedarbinga. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo G. B. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – ji buvo sužalota netikėtai, be priežasties, jai tyčia buvo suduoti daugybiniai smūgiai kojomis. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad nukentėjusiosios pareikštas 1 000 Lt ieškinys dėl netirtinės žalos atlyginimo atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus, skaičiuojant nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą laisvės apribojimo bausmės laiką nebendrauti su nukentėjusiąja A. B..
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. B. nukentėjusiajai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimui 1 000 Lt.
Priteisti iš G. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 89,70 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.