- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- AN2-128-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01253-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VMI
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo V. K. skundas dėl Institucijos Departamento direktorės L. B. 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos Departamento direktorės L. B. Nutarimu Mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)” (toliau – MB ,,(duomenys neskelbtini)”) vadovas V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 1 dalį 40 eurų dydžio bauda. Nutarime nustatyta, kad atlikus operatyvų patikrinimą MB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) surašytas prekių likučių patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Palyginus prekių likučių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus įrankius bei pateiktus finansinės apskaitos dokumentus, t. y. gautas sąskaitas–faktūras ir PVM sąskaitas–faktūras, nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais gali pagrįsti tik žemės grąžto, įsigijimą. Visiems kitiems įrankiams jokie juridinę galią turintys jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. MB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsdama įrankių įsigijimo jokiais apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, Institucijos Departamento direktorė L. B. išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Nutarimu, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, V. K. skyrė 1 000 Eur dydžio baudą. V. K. buvo nubaustas už tai, kad būdamas darbdaviu - MB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovu, leido atlikti darbo funkcijas V. L. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu V. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu nutraukė, kitoje dalyje Inspekcijos Departamento direktorės L. B. Nutarimą, administracinio nusižengimo byloje, paliko nepakeistą. Apylinkės teismas, įvertinęs visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nusprendė, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog V. K. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
4. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Departamento direktorės L. B. Nutarimą nepakeistą.
4.1. Skunde teigiama, kad tai, jog mokesčių administratorius papildomai neapklausė nelegaliai dirbusio asmens V. L., nėra pagrindas netikėti jo duotais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kur jo parodymai buvo fiksuoti ir pasirašyti. Institucijos nuomone, vien todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus V. L. nebuvo prisiekęs dėl melagingų parodymų, negalima vertinti duotų paaiškinimų kaip neteisingų. Pats V. L. įtariamojo 2022 m. gegužės 13 d. papildomos apklausos protokole nurodė, kad pas V. K., adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. vasaros iki 2021 m. vasaros ir nuo 2021 m. rudens iki 2022 m. gegužės mėn. Dėl darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta su savininku V. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats V. L. nurodo, kad dirbo sutartu laiku - darbo dienomis nuo 8 vai. iki 17 vai., jam buvo mokamas sutartas 40 Eur atlyginimas už dieną, nurodo ir tikslias savo darbo funkcijas, kurias susitarė su V. K. ir atlikdavo MB „(duomenys neskelbtini)“ - sąsiuvinyje registruodavo asmenis, kurie nuomojasi įrankius, priimdavo iš jų pinigus už įrankių nuomą. Taip pat jis priimdavo pinigus už parduodamas kitas prekes, t. y. gėles, sėklas. Skunde Institucija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirminiuose savo paaiškinimuose V. L. net neužsimena, kad anksčiau minimose patalpose jis ir savanoriauja, kas yra labai teigiama veikla asmeniui, norint save „pateikti kaip dirbantį asmenį“.
4.2. Skunde nurodoma, kad tai, jog V. L. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir atliko darbo funkcijas - išduodavo nuomojamus įrankius, patvirtino ir T. R. bei S. B.. Apie tai, kad V. L. išduodavo nuomojamus įrankius, paimdavo pinigus už nuomojamus įrankius patvirtina ir pats V. K., todėl ginčo apie tai, kad V. L. atliko darbo funkcijas - išduodavo nuomojamus įrankius, paimdavo pinigus už nuomą, parduodavo ir kitas prekes - nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia veikla užsiima MB „(duomenys neskelbtini)“, ne VšĮ (duomenys neskelbtini). Taigi, V. L., išduodamas nuomojamus įrankius klientams, paimdamas iš jų pinigus už nuomą, parduodamas kitas prekes, kurias pardavinėjo MB „(duomenys neskelbtini)“, ne Všį (duomenys neskelbtini), atliko darbo funkcijas minėtoje MB „(duomenys neskelbtini)“, nes VŠĮ (duomenys neskelbtini) tokia veikla neužsiima. Ir šias darbo funkcijas atliko ne vieną atsitiktinį kartą, o nuolatos (tai patvirtina anksčiau paminėti asmenys, t. y. T. R. bei S. B.). Institucijos skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. argumentai, jog V. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o savanoriavo VŠĮ (duomenys neskelbtini), yra šio asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
4.3. Skunde taip pat teigiama, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant kaltės klausimą, Institucija atidžiai patikrino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertino visų duomenų kontekste. V. L. parodymus, duotus teismo posėdyje, Institucija vertina kaip nelogiškus, prieštaringus ir patikimumo prasme - abejotinus.
4.4. Institucijos teigimu, V. L., pakeisdamas parodymus, siekia apginti V. K. gynybinę poziciją, kad pastarasis išvengtų administracinės atsakomybės. Skunde nurodoma, kad visi liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jau davė parodymus ir papildomai apklausti šių liudytojų nebuvo tikslinga. Institucija mano, kad duomenų rinkimas negali būti begalinis. Pažymėtina, kad Institucija tinkamai įvertino pirminius liudytojų paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais V. K. kaltę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek V. L., tiek ir kitų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti iš jų pačių žodžių, šie asmenys davė parodymus nuosekliai, šių asmenų parodymai vienas kitą papildo, o ne prieštarauja vienas kitam, su minėtais parodymais jie visi susipažino, pastabų nepareiškė. Priešingai, jie visi savo parašais patvirtino, kad viskas surašyta teisingai. Todėl svarbesnė reikšmė yra skirtina pirminiams - įvykio tyrimo pradžioje surinktiems duomenims, o ne vėlesnėms išgalvotoms jų versijoms.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu nutraukė. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka V. K. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skunde iš esmės teigiama, jog apylinkės teismas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į T. R. bei S. B. parodymus.
7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. K. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo nutarime išdėstytais motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu išsamiai ir kruopščiai įvertino byloje esančių duomenų visumą. Pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
9. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
10. Apeliaciniame skunde Institucija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, tai yra pilnai įrodyta ir nustatyta, jog V. L. dirbo realiai MB „(duomenys neskelbtini)“. Šį faktą, pasak Institucijos, įrodo gauta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2022 m. gegužės 13 d. įtariamojo V. L. papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 56-59), 2022 m. gegužės 18 d. liudytojo T. R. apklausos protokolas (1 t., b. l. 52-54), 2022 m. rugsėjo 27 d. liudytojo S. B. apklausos protokolas (1 t., b. l. 60-62). Institucijos skunde nurodyta, jog pats MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. nurodė, jog V. L. išduodavo nuomojamus įrankius, paimdavo pinigus už nuomojamus įrankius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Be to, tokie apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime argumentuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
11. Iš skundui nagrinėti pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucijos pateikti skundo argumentai kaip neginčijamai patvirtinantys V. L. nelegalaus darbo faktą MB „(duomenys neskelbtini)“ yra iš Kauno apskrities VPK Jonavoj rajono PK veiklos skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog V. L. minėtame ikiteisminiame tyrime buvo apklausiamas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jis, turėdamas įtariamojo procesinį statusą, nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su Institucijos argumentu, jog 2022 m. gegužės 13 d. V. L. apklausa įrodo V. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu sakyti tiesą įtariamojo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. L., kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė išsamius parodymus ir parodė, jog savanoriavo VŠĮ (duomenys neskelbtini) pas V. K. pagal pasirašytą savanorišką veiklos sutartį. Jis tvarkė aplinką, padėjo romų bendruomenės nariams persikraustyti, ruošė malkas, kartais išduodavo įrankius, padėdavo juos susikrauti į automobilį, užrašydavo asmenų, nuomojančių įrankius pavardes, dirbo ne kasdien, nebuvo nustatyto grafiko, su V. K. dėl atlyginimo nesitarė, atlyginimo jam V. K. nemokėjo. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti V. L. parodymai, kuomet jis davė parodymus apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, yra akivaizdžiai paneigti.
12. Apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas savanoriškos veiklos organizatorius neprivalo sudaryti rašytinės savanoriškos veiklos sutarties, jei nėra šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, tai yra - kai abi pusės to prašo, arba kai yra kompensuojamos savanorio patirtos išlaidos. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje yra 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta savanoriškos veiklos sutartis tarp organizatoriaus VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir savanorio V. L. (1 t., b. l. 8-10). Taip pat atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog tiek V. L., tiek liudytojai T. R. ir S. B. apklausti 2022 m., tai yra po savanoriavimo sutarties sudarymo. Analizuojant šių liudytojų parodymus, kuriuos Institucija savo skunde vertina kaip patvirtinančius nelegalaus darbo faktą, pažymėtina, jog tiek liudytojas S. B., tiek liudytojas T. R. apklausiami kitame ikiteisminiame tyrime, nurodė, jog pastate (duomenys neskelbtini) patalpose dirba darbininkas V., kuris paduoda ir paima įrankius, tvarko aplinką, tačiau nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvu, jog vien iš darbo funkcijų nustatyti, ar asmuo yra savanoris, ar darbuotojas, nėra įmanoma. Nelegalaus darbo ir savanorystės atribojimas šiuo atveju įmanomas tik nustačius būtent nelegaliam darbui priskiriamus požymius – darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo, faktinį darbo pradėjimą, asmens paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlyginimą. Akivaizdu, kad šių aplinkybių nežinojo ar jų nenurodė nei vienas iš liudytojų, todėl nei T. R., nei S. B. parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys V. K. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
14. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties V. K. veikoje nėra, dėl to Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukė pagrįstai. Taigi, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.