Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per dvi dienas perduoti dukrą ieškovės priežiūrai, nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, įpareigoti atsakovą bendrauti dėl dukters auklėjimo ir netrukdyti ieškovei bendrauti su dukterimi, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai, jos dalį dėl vaiko perdavimo ieškovei leisti vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad atsakovo elgesys yra bauginantis, pasireiškiantis ieškovės ir šalių dukters fotografavimu bei šių nuotraukų siuntimu ieškovei, ieškovei kyla baimė dėl galimo dukters pagrobimo ir išvežimo į užsienio valstybę. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. spalio 27 d. atsakovas pasiėmė mažametę šalių dukterį iš vaikų darželio, žadėdamas vaiką grąžinti tą pačią dieną, tačiau vaiko negrąžino. Vėliau atsakovas ieškovei nurodė, kad vaikas yra su juo ir jis neketina dukters grąžinti ieškovei. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai neįteikti.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Skyriui šeima žinoma nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kuomet Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris informavo, kad ieškovė paliko dukrą automobilyje, vaikas buvo išsigandęs ir verkė. Ieškovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skirta įstatyme numatyta nuobauda. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių gali būti ribojama atsakovui bendravimo su vaiku tvarka, būtų tikslinga nustatyti maksimalią vaiko tėvo bendravimo su dukra tvarką. Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog neturi jokios neigiamos informacijos apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės R. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigojant atsakovą E. V. ne vėliau kaip per dvi dienas nuo nutarties priėmimo grąžinti šalių nepilnametę dukrą R. V. ieškovei. Nustatė, atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarką:

Atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Kai dukra lanko ugdymo įstaigą atsakovas dukrą pasiima iki 17 valandos iš ugdymo įstaigos ir 20 valandą grąžina ją į gyvenamąją vietą. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) atsakovas dukrą pasiima 8 valandą iš gyvenamosios vietos ir grąžina 20 valandą į gyvenamąją vietą;Atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant pirmąjį savaitgalį po šios sutarties pasirašymo), dukrą pasiimdamas iš dukters gyvenamosios vietos šeštadienį 8 valandą ir grąžindamas į dukters gyvenamąją vietą sekmadienį 19 valandą (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos vasaros rugpjūčio mėnesį ne mažiau kaip vieną savaitę nepertraukiamai. Tėvas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną 8 valandą ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17 valandą. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laiką rugpjūčio mėnesį privalo informuoti motiną ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Motina apie savo ir dukters atostogų laiką taip pat privalo informuoti atsakovą iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos. Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;Atsakovas su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Tėvo dieną - birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal nustatytą bendravimo tvarką), dukrą paimdamas iš dukters gyvenamosios vietos 8 valandą ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 valandą;Ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną - gegužės pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal nustatytą bendravimo tvarką);Atsakovas turi teisę su dukra praleisti kas antrus metus Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Pirmąsias Šventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2016 metais, Naujųjų metų šventę - 2016/2017 metais. Atsakovas Šventų Kalėdų šventei dukrą paima gruodžio 24 dieną 12 valandą iš dukters gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20 valandą. Tėvas Naujųjų metų šventei dukrą pasiima gruodžio 31 dieną 12 valandą iš dukters gyvenamosios vietos, grąžina kitų metų sausio 1 dieną 20 valandą į dukters gyvenamąją vietą;Dukros gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem nepilnametės dukters tėvams, abiejų tėvų suderintoje vietoje, nebent abu tėvai nutartų kitaip;Nepilnametės dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir atsakovas praranda teisę pagal nustatytą bendravimo tvarką atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą.Dukters užklasinei veiklai (būreliai, muzikos mokykla ir kita) taikoma išimtis pagal nustatytą bendravimo tvarką;Įvykus iš anksto nenumatytoms svarbioms nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms abu tėvai vienas kitą apie tai informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) valandoms iki dukters pasiėmimo ar grąžinimo momento;Atsakovui neatvykus pasiimti nepilnametės dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, tėvas praranda teisę pagal bendravimo tvarką atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos;Atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu, iš anksto abiejų tėvų suderintu, laiku;Atsakovo ir dukters išvykimui į užsienį yra reikalingas rašytinis motinos sutikimas, patvirtintas notaro.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančių institucijų išvadas sprendė, kad tarp šalių kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku. Siekiant užtikrinti abiejų tėvų galimybes lygiateisiškai rūpintis vaiku ir vaiko teisę palaikyti ryšius ir bendrauti su abiem tėvais iki byloje bus priimtas sprendimas, tikslinga taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per dvi dienas perduoti šalių nepilnametę dukrą R. V. ieškovei.Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su vaiku galėtų daryti žalą šalių nepilnametei dukrai bei tai, kad ieškovės siūloma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra aiški ir konkreti, užtikrinanti vaiko teisę bendrauti su tėvu, tenkino ieškovės prašymą nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su dukra R. V. tvarką. Ieškovės prašymus įpareigoti atsakovą bendrauti dėl dukters auklėjimo ir netrukdyti ieškovei bendrauti su dukterimi, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl vaiko perdavimo ieškovei leisti vykdyti jos pasirinktam antstoliui, teismas laikė pertekliniais, todėl netenkino šių prašymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį.Apeliantas nurodė, jog ieškovė meluoja teismui, kad atsakovo elgesys yra bauginantis. Ieškovė nepranešė teismui, kad ji 2016 m. rugsėjo 1 d., apeliantui nieko nepranešusi, pasigrobė dukrą iš jo gyvenamosios vietos ir išvyko į savo tėvų namus. Ieškovė taip pasielgė, kadangi ji 2016 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.03 val. Vokiečių g. 24, Vilniuje, būdama neblaivi, automobilyje paliko mažametę dukrą be jokios priežiūros aklinai uždarytame automobilyje. Šis įvykis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo VPK užregistruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimu. Įvykio metu ieškovei, buvo nustatytas 0,07 promilės girtumas. Policijos pareigūnai nustatė, kad autotransporto priemonė priklauso apeliantui, todėl susisiekė ir dukrelę perdavė apeliantui. Apeliantas pažymėjo, jog po šio įvykio mergaitė pasidarė labai irzli, sutriko kalbėsena, užmiršo raides ir skaičius, kurių buvo išmokyta, atsirado naktinis šlapinimasis, ko iki šio įvykio jau nebuvo. Todėl tolimesnis dukros gyvenimas su ieškove yra grėsmingas dukros gyvybei ir sveikatai. Tai nebuvo pirmas kartas, kad ieškovė pavartojusi alkoholį vairuoja autotransporto priemonę ir veža mažametę dukrelę. Toks ieškovės elgesys yra netoleruojamas.Ieškovė taip pat nuslėpė faktą, kad š.m. lapkričio 6 d. apie 15 val., tuo metu, kai apeliantas dirbo ir dukrelę prižiūrėjo jo sesuo I. Š., ieškovė su savo seserimi apgaulės būdu įsiveržė į butą ir pagrobusi dukrą „pusnuogę“ išsivežė. Įsibrovusios į apelianto butą ieškovė ir jos sesuo sukėlė didelį triukšmą, išgąsdino ne tik mažametę dukrelę, bet ir atsakovo seserį, vartojo ir fizinį smurtą. Apeliantas sužinojęs apie pareikštą ieškinį, ruošia priešieškinį, kuriuo prašys, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžios vaiko atžvilgiu. Gyvenimo sąlygos atsakovo bute, kuriame visą laiką gyveno mažametė yra puikios, skirtingai negu ieškovės, kuri gyvena pas savo tėvą Vilniaus rajone. Darželis, kurį lanko dukrelė, yra šalia apelianto namų. Atsakovo žiniomis ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir tinkamai pasirūpinti dukra neturi galimybių. Atsakovo pajamos per mėnesį, atskaičiavus visus įsipareigojimus – 2100 eurų. Šiuo metu ieškovė pažeidinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį, neleisdama susitikti su dukra. Nustatyta bendravimo tvarka visiškai grubiai pažeidžia vaiko teisėtus interesus bei atsakovo kaip tėvo teisės, nes vaikas yra nesaugus dėl nerūpestingo/aplaidaus ieškovės elgesio su vaiku. Ieškovė yra gerianti, grubi, net žiauri su vaiku, vartoja psichotropinius vaistus, neatsakinga.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. D. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, ieškovė negrobė šalių nepilnametės dukters iš apelianto gyvenamosios vietos, o sprendimą pakeisti gyvenamąją vietą lėmė pašliję santykiai su atsakovu, ir dėl to buvusioje gyvenamojoje vietoje susidariusi nepalanki atmosfera ginčo šalių nepilnametei dukteriai ir pačiai ieškovei. Nepavykus taikiai išspręsti susidariusios konfliktiškos situacijos, ieškovė pareiškė ieškinį bei 2016 m. spalio 28 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimo. Atsakovas nebendradarbiavo ir toliau tinkamai nebendradarbiauja su ieškove dėl šalių dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimų. Vietoj to, atsakovas ieškovei nuolatos rašo nepagarbius, net bauginančio pobūdžio laiškus, kuriuose įžeidinėja ir šmeižia ieškovę. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovė pažeidinėja nutartį ir neleidžia atsakovui matytis su dukra. Priešingai, pats atsakovas ne visada pasinaudoja jam nustatyta teise pasimatyti su dukterimi, su juo yra be galo sunku susikalbėti. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė yra gerianti, grubi, net žiauri su vaiku, vartoja psichotropinius vaistus, neatsakinga, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovo minimas įvykis dėl ieškovei surašyto administracinio teisės pažeidimo, savaime jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad įvykio kada dukra buvo palikta automobilyje metu, ji vos nežuvo, ar, kad jai sutriko sveikata. Atsakovas pats pažymi, kad dirba trijose darbovietėse. Atsakovo darbo laikas nustatytas slenkančiu grafiku: kas ketvirtą dieną atsakovo darbo trukmė net 24 val., kitas dienas po 6 val. per dieną. Akivaizdu, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu objektyviai būtų visiškai neracionalus, kadangi atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti dukterimi. Nesuprantamas yra atsakovo elgesys, kad jis vietoj to, kad leistų mergaitei būti su savo motina, kuri pilnai gali rūpintis mergaite, palieka mergaitę savo seseriai.Ieškovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas neveda dukters į ugdymo įstaigą bei nesant žinių su kuo ir kur atsakovas palieka šalių dukterį, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tačiau nesulaukus jokios institucijų pagalbos, atsakovui neleidžiant ieškovei matytis su dukterimi, ir ją laikant uždarytą atsakovo bute, ieškovei nebeliko jokios kitos galimybės, kaip tik pačiai atvykus pasiimti dukterį iš atsakovo namų, kur jis mergaitę laikė tiesiog „įkalinęs“ su savo seserimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją byloje, atsižvelgdamas į išvadą teikiančių institucijų nuomonę, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų jo interesams bei byloje nesant duomenų, kad vaiko bendravimas su atsakovu darytų jam žalą, iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, nustatė nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir patvirtino maksimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką.Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog jis iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, jog ieškovė yra gerianti, grubi, neatsakinga ir naudoja prieš vaiką psichologinį ir fizinį smurtą nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už vaiko palikimą automobilyje be priežiūros, buvo įvertinta išvadą byloje teikiančių institucijų, kurios neprieštaravo dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės tik patvirtina esant itin konfliktiškus santykius tarp šalių, tačiau nepaneigia, pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenkia jo interesams. Be kita ko atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neprašo nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos su juo. Taigi, esant konfliktiškiems šalių santykiams ir ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiks mažamečio vaiko interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.Apeliantas taip pat įrodinėja, kad ieškovė neturi tinkamų sąlygų visapusiškam ir aprūpintam vaiko vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.