- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- I1-923-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03030-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).
Paaiškino, kad nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 pareiškėjas buvo laikomas uždaroje zonoje karantino patalpose. Pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerose Nr. 1, 2, 3, 12 nebuvo užtikrinti vienam asmeniui tenkantys minimalūs ploto reikalavimai. Aplink tualeto duris sienos buvo aptrupėję, tinkas nusilupęs, kameroje nėra šviestuvų gaubtų, elektros įrenginiai netvarkingi, tualeto patalpose ant sienų nubėgęs vanduo, kameroje trūkdavo oro. Pareiškėjas dėl tamsos kameroje negalėjo skaityti ar rašyti, turėjo kreiptis į gydytojus dėl regėjimo, ne kartą kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl langų kamerose nuvalymo. Nurodo, kad kamerų valymui nebuvo išduodamos higienos priemonės. Teigia, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata, suprastėjo regėjimas. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš įkalinimo įstaigos neveikimo, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kurios nepažeistų žmogaus teisių.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–24).
Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose: Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 12K. Kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Šiose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Mano, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, nurodė, kad pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjui teko atlikti nuobaudas, buvo prastas apšvietimas, kamerų tipo patalpų sienos buvo netvarkingos. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Teigia, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė tariamai buvusius higienos reikalavimų trūkumus, t. y. kad kamerų tipo sienų dažai buvo aptrupėję bei buvo matomi pelėsio požymiai jo nurodytose kamerose, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl galimai pažeidžiamu higienos normų reikalavimų.
Pažymi, kad nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistė 2019-07-15 atliko patikrinimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 3K, Nr. 12K, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamerose patikrinimo metu buvo tam tikras dirbtinės apšvietos trūkumas, kamerose esantys šviestuvai buvo nevisai tvarkingi (be apsauginių gaubtų). Taip pat nustatyta, kad kamerose esančių langų stiklai ir palangės buvo vizualiai nešvarūs, tačiau kartu ir konstatuota, kad Vilniaus PN gyvenamąsias patalpas turi valyti patys patalpose laikomi nuteistieji. Kitų pažeidimų (netvarkingų sienų, pelėsio požymio) patikrintose kamerų tipo patalpose nenustatyta. Tačiau akcentuoja, kad patikrinimas atliktas 2019-07-15, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiškėjo perkėlimo i kitą pataisos įstaigą. Nurodo, kad kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje yra įrengta po du šviestuvus (pačioje kameroje, sanitariniame mazge įrengtas atskiras šviestuvas), su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą teisės aktuose. Nuobaudas atliekantys nuteistieji nuolat ardo, laužo kamerose įrengtus šviestuvus. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų ir buvo konstatuoti tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai, apšvietimo įrenginių konstrukcijų trūkumai kamerų tipo patalpose. Nuteistieji, gadindami patalpose esantį inventorių, siekia vieno iš tikslų, t. y. kreiptis į teismą, nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais pasipelnyti iš valstybės. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, skunde nurodytų tariamai buvusių patalpų trūkumų i Vilniaus PN administraciją nesikreipė.
Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, teigia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais skaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjo teigimu, atliekant nuobaudą kamerose Nr. 1, 2, 3, 12 nebuvo užtikrinti vienam asmeniui tenkantys minimalūs ploto reikalavimai. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus); 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 Vilniaus PN atskirais buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 1K, 2K, 3K, 12K, taigi pareiškėjui turėjo tekti 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju, tačiau, teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų kiekvienoje iš kamerų, pateikti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iš paminėtų kamerų ir gyvenamųjų patalpų nebūtų buvę pažeisti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN vienam asmeniui tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, dėl tamsos kameroje jis negalėjo skaityti ar rašyti, turėjo kreiptis į gydytojus dėl regėjimo, ne kartą kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl langų kamerose nuvalymo, be to, nurodo, kad kameroje nėra šviestuvų gaubtų, elektros įrenginiai netvarkingi. Pareiškėjo teigimu, aplink tualeto duris sienos buvo aptrupėję, tinkas nusilupęs, tualeto patalpose ant sienų nubėgęs vanduo, kameroje trūkdavo oro. Nurodo, kad kamerų valymui nebuvo išduodamos higienos priemonės.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-10; toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Šių taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktį, kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktis).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Teismas, pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-07-19 patikrinimo metu konstatavo, jog Vilniaus PN kamerose apšvietimas yra nepakankamas, taip pat, jog šviestuvai buvo techniškai netvarkingi, t. y. ant šviestuvų nebuvo gaubto, patikrinimo akte pažymėjo, kad VPN gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas per langus, o natūralaus apšvietimo koeficiento teisės aktai nereglamentuoja (b. l. 29–30). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-09-16 patikrinimo akte užfiksavo, kad bendra dirbtinė apšvieta teisės aktų reikalavimus jau atitiko, Vilniaus PN administracija 2019-08-07 raštu informavo, kad 2019-07-19 patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai pašalinti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-06-16 patikrinimo akte konstatavo, kad kamerose įrengti šviestuvai jau yra su apsauginiais gaubtais, tik kameroje Nr. 25 nebuvo vieno apsauginio gaubto (b. l. 33–34).
Teismas pastebi, kad iš nurodytos bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus PN imasi priemonių, jog kalinimo sąlygos nuteistiesiems atitiktų teisės aktų reikalavimus ir gerina sąlygas atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytus pažeidimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai Vilniaus PN kamerose pašalinti, apie tai Vilniaus PN administracija informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą 2019-08-07 raštu. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažeidimus (kurie po pusė mėnesio ištaisyti) nustatė ne pareiškėjo nurodomu jo kalinimo laikotarpiu, tačiau praėjus vienam mėnesiui po jo, taigi tokie fiksuoti pažeidimai pareiškėjo teisių objektyviai negalėjo pažeisti, o duomenų, kad pažeidimai būtų fiksuoti pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 nėra. Teismas pastebi, kad pareiškėjo skundas yra gana abstraktaus, bendro pobūdžio, pareiškėjas apšvietimo bei higienos normų neatitiktį grindė tik savo subjektyviais teiginiais, teismui nepateikė konkrečių duomenų, kuriuose kamerose ir kokiu konkrečiu laikotarpiu jo nurodyti pažeidimai galėjo egzistuoti. Pastebėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl regėjimo objektyviai yra nepagrįsti, nes atsakovės atstovo pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys tokius argumentus paneigia, juose nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl suprastėjusio regėjimo.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN administraciją dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Pastebėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris 2019-07-19 užfiksavo pažeidimus šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, nes tokios aplinkybės nepatenka į ginčo laikotarpį. Pareiškėjo pridedami dokumentai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN administracija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pateikė atsakymus į pareiškėjo 2019-06-24 prašymą, taip pat į ginčo laikotarpį nepatenka, nes pareiškėjas, kaip pats nurodo skunde, buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpose tik iki 2019-06-14. Pareiškėjo teiginys dėl higienos priemonių neišdavimo laikomas neįrodytu bei nepagrįstu, nes pareiškėjas tik abstrakčiai savo skunde ir jo papildyme nurodė, jog higienos priemonės neišduotos, tačiau tokio savo teiginio niekaip nedetalizavo.
Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų reiškęs kokius nors nusiskundimus ginčo laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2019-06-14 įkalinimo įstaigos administracijai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atstovas nuolat tobulina kamerų sąlygas pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu užfiksuotus rezultatus, o pareiškėjas savo argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų jokiais objektyviais duomenimis ar konkrečiais argumentais nepagrindė, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovo Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.