Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-405-655/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
1-405-655/2015
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00235-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
R. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
K. G.
Advokatai
Aidas Mažeika, Kazis Pėdnyčia
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-405-655/2015Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00235-2013-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.6.8.; (S) 1.2.26.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui L. S.,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,nukentėjusiajam R. S. ,nukentėjusiojo atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)Vilniuje, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Nusikalstamos veikos padarytos esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-04-14, apie 19.30 val., būdamas viešojoje vietoje - kavinėje „S.“, esančioje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. G. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Be priežasties, sudavė kumščiu į veidą kavinėje buvusiam R. S. ne mažiau, kaip vieną smūgį, bei pastarajam nukritus ant grindų, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais tyčia iš chuliganiškų paskatų spyrė R. S. ne mažiau kaip du kartus kojomis į veido sritį, padarydami R. S. odos nubrozdinimus nosies ir kaktos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarydami kairio skruostikaulio lūžį, bei kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis K. G. savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dienos pavakarę užėjo į kavinę pavakarieniauti Tuo metu kavinėje buvo daug žmonių, prie staliuko, esančio dešinėje, R. S. miegojo „užsikniaubęs“ ant stalo. Kai užėjo į kavinę, laisvų vietų nebuvo, todėl prisėdo prie pažįstamų T. G., E. Č.. Kartu su jais buvo dar kažkokia mergina, kurios vardo neprisimena. Jie visi buvo neblaivūs. R. S. draugas J. J. vaikštinėjo po salę, kabinėjosi prie merginų, buvo priėjęs ir prie jų staliuko, paskui išėjo į lauką. Kaltinamasis su pažįstamais sėdėjo prie lango, kai J. J. iš lauko pusės sudaužė lango stiklą. Po to jis grįžo į kavinę ir nuėjo pas barmenę. Prie baro mojavo rankomis, sudaužė kabančius stiklinius bokalus. R. S. tuo metu dar miegojo. T. G. nuėjo prie barmenės ir J. J., bet apie ką jie kalbėjo, nežino. Netrukus T. pradėjo šaukti. Atsisukęs pamatė, kad R. stovi prie T. ir laiko ją už nugaros. Kai atstojęs nuo staliuko bandė prieiti prie jų, norėdamas padėti T., iš kairės pusės priėjo kažkoks žmogus ir trenkė į veidą nukentėjusiajam. R. pradėjo lįsti prie kaltinamojo, gal galvojo, kad šis jam trenkė, todėl nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė. Nukentėjusysis vėl bandė prieiti prie kaltinamojo, todėl jį vėl atstūmė nuo savęs ir jis nugriuvo ant grindų. Kavinėje esantys žmonės apstojo aplinkui. Nukentėjusiojo nespardė ir nemušė, o tik atstūmė nuo savęs du kartus ir jis parkrito nuo antro atstūmimo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad T. G. yra jo pažįstama, su R. S. jis nebendrauja, alkoholio tą vakarą nevartojo. Merginos, kuri buvo su R. (trenkė į veidą nukentėjusiajam) vardas O., pavardės nežino. Kai antrą kartą nukentėjusįjį stūmė, šis griuvo ant nugaros. Nežino, ar buvo daiktų į kuriuos jis griūdamas galėjo atsitrenkti. Kai šis nugriuvo, daugiau nematė kas vyko. Pats nukentėjusiojo nefotografavo, jo miegančio ant stalo nuotrauką gavo iš I. B., kuri tą kartą šventė savo gimtadienį. Negali paaiškinti, kodėl prabudęs nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo. Su nukentėjusiuoju po įvykio buvo susitikę, jis prašė 15 000 Lt ir sakė, kada jei sumokės, nebus bylos, tačiau jis prašomų pinigų nedavė, nes yra nekaltas. Su nukentėjusiuoju, po šio išėjimo iš ligoninės, buvo susitikę porą kartų. Norėjo išsiaiškinti situaciją, t.y. norėjo sužinoti, koks yra nukentėjusiojo tikslas teigti, kad jį sužalojo kaltinamasis.

Nukentėjusysis R. S. teismui nurodė, kad kategoriškai nesutinka su kaltinamojo parodymais. Tą sekmadienį su J. J. ir kitais draugais žaidė krepšinį, o toliau ten buvo vyresnio amžiaus žmonės. Po krepšinio nuėjo į kavinę, kur buvo iki 19:00 val. Kiek alkoholio išgėrė tiksliai neprisimena, mano kad gal kokius 3-4 bokalus alaus. Būnant kavinėje, apie 16 val., ten atėjo K., kuris prisėdo prie kitos kompanijos, visi vartojo alkoholį. Po žaidimo nukentėjusysis buvo pavargęs gal buvo užsnūdęs. J. J. dirbo mokytoju mokykloje, todėl beveik visus pažįsta. Jis prie kiekvieno staliuko buvo prisėdęs pabendrauti. Iš J. žodžių žino, kad stiklas buvo įskilęs ir jis sudužo. Pirmą, ką jis išgirdo, tai buvo K. žodžiai, kad jie papuolė, kad turės sumokėti už stiklą. Kodėl K. jį puolė tuomet, kai nukentėjusysis norėjo praeiti, nežino. Mano, kad šis užstojo kelią ir atstūmė todėl, kad galvojo, jog nukentėjusysis nori pabėgti. Panelės, apie kurią kalba K., nematė, jai rankos neužsuko. K. iš karto pasakė, kad nukentėjusysis jam skolingas pinigus. Kai ėjo apžiūrėti tos vietos, jis nukentėjusįjį atstūmė, stūmė antrą kartą ir iš karto buvo smūgis į veidą. Kai pargriuvo nuo K. smūgio į veidą, pajuto dar du smūgius į veidą. Kadangi greitai viskas atsitiko ir nieko šalia nebuvo, mano, kad visus smūgius sudavė K. Buvo sulaužyta nosis ir viršutinis žandikaulis, todėl buvo įstatyti įtvarai, kuriuos nešiojo visą mėnesį. Nosies operacija nebuvo daryta, todėl oras kaupiasi akiduobėje. Gydymas truko visą mėnesį, t.y. savaitę gulėjo Žalgirio ligoninėje, vėliau Santariškių klinikose. Patirtus nuostolius sudaro tai, kad darbo dienomis nebuvo darbe, Sodra neapmokėjo biuletenio kol vyksta tyrimas. Teko pirkti vaistus, po to buvo daroma tomografija, skiriamos apmokamos procedūros. Taip pat prašo priteisti 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kurią sudaro tai, kad patyrė mušamas viešoje vietoje pažeminimą, visokius nepatogumus, negalėjo išvažiuoti į Baltarusiją, teko maitintis per šiaudelius jogurtais.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad po išėjimo iš ligoninės, su kaltinamuoju buvo susitikę 3 kartus. Kartu buvo žmona, draugas P. B.. K. atvažiavo vienas, bet po to priėjo draugas E. Č.. Kai susitiko, atsiprašymo nebuvo, bet K. prisipažino, kad mušė. Jis teigė, kad nukentėjusysis netyčia gavo, nes ne tuo laiku ir ne toje vietoje atsirado, siūlė pinigus. Už kiekvieną sulaužymą pasiūlė po 1000 Lt, t.y. pasiūlė 2000 Lt. kai po savaitės susitiko antrą kartą, jis pasakė, jeigu jie susitars, byla bus nutraukta. Nukentėjusysis kaltinamajam nurodė, kad apytikslė suma būtų apie 8000 -10 000 Lt, tačiau kaltinamasis pasiūlė tik 4000 Lt, todėl nesutiko. Trečią kartą susitiko, kai byla buvo užbaigiama. Nukentėjusysis nurodė konkrečią sumą 14 000 Lt, o kaltinamojo atsakymas buvo, kad tokių pinigų neturi, nebent išsimokėtinai, o jei nori tai 12 000 Lt iš karto. Kai nukentėjusysis sutiko, kad 14 000 Lt būtų išmokėti dalimis, kaltinamasis kitą dieną paskambinęs pasakė, kad jie susitiks teisme.

Liudytoja I. O. teismui nurodė, kad ji K. G. pažįsta, o R. S. nepažįsta, šiandieną mato pirmą kartą. 2013 m. balandžio mėn., kavinėje Parko g. buvo švenčiamas T. G. gimtadienis. Antrą dieną taip pat šventė, į kavinę atėjo apie 11 val. Jų grupelėje buvo T. G., E. Č., K. G.. Kilusio konflikto liudytoja nematė, nes švenčiant antrą dieną iš eilės, ji šventės metu užmigo, todėl jokio triukšmo negirdėjo, konflikto nematė. Apie kilusį konfliktą žino tik iš vėlesnių pasakojimų, o nukentėjusiojo įvykio dieną nematė. Kad į kavinę buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba, nematė. Kai pabudo, K. G. ir E. Č. buvo su ja, kavinėje buvo daug žmonių, bet neatkreipė į juos dėmesio.

Liudytoja T. G. teismui nurodė, kad ji K. G. pažįsta, o R. S., ne. Ką matė 2013 balandžio mėnesį, ne itin gerai gali prisiminti. Žino tik tai, kad įvykio metu buvo du smarkiai išgėrę vaikinai, kurie visą dieną sėdėjo kavinėje. Vienas iš jų buvo R. S.. Buvo dar vienas vaikinas, kuris vis „kabindavosi“, prieidavo prie jų staliuko. Pamena, kad jis, išėjęs parūkyti, stovėjo šalia lango, kur sėdėjo liudytoja ir pradėjo belsti į langą. Kadangi jie nekreipė dėmesio, šis išmušė stiklą. Po to kažkuris iš vaikinų išėjo į lauką ir atvedė jį prie baro, pradėjo aiškintis. Liudytojai irgi nuėjo pasiaiškinti kas ten vyksta. Vaikinas, kuris išmušė stiklą, pradėjo mosuotis rankomis ir visi bokalai, kurie stovėjo, buvo nutrenkti, todėl liudytoja pradėjo su juo aiškintis ir jį auklėti. Tuomet atsikėlė R. S., kuris iki to miegojo prie kito staliuko ir užpuolė liudytoją, pradėjo ranką sukti, už tai, kad ši konfliktavo su jo draugu. Tada priėjęs K., norėjo ją apginti, ir R. S. nustūmė. Matė, kad R. S. svyravo, tada K. jį dar kartą pastūmė ir šis nugriuvo. Negalėtų pasakyti, kad R. S. kas nors mušė gulintį, nes ji su K. iš karto nuėjo rūkyti į lauką. Buvo labai išgėrus, todėl visai nebeįdomu pasidarė, kas vyksta viduje. Negalėtų pasakyti, kas R. S. kas nors spardė, nes ten buvo labai daug žmonių, buvo kažkokia panika ir sujudimas, o kas tiksliai įvyko, nežino. Matė, kad R. S. veidas buvo kruvinas. Kai grįžo parūkiusi, atrodo, policija buvo atvažiavusi. Atsimena, kad barmenės paprašė ledo, jį dėjo nukentėjusiajam ant kaklo. Prisimena, kad prašė iškviesti greitąją pagalbą, policiją, bet kas iškvietė, nežino. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad konfliktas prasidėjo su tuo asmeniu, kuris daužė bokalus. Nesuprato, dėl ko buvo stipriai sužalotas nukentėjusysis.

Liudytoja V. S. teismui nurodė, kad ji yra kavinės, kurioje kilo incidentas savininkė. Paties įvykio nematė, nes tą dieną nedirbo. Apie įvykį ir iškviestą policiją jai pasakė paskambinęs darbuotojas, todėl tik iš pasakojimų žino, kas įvyko. Vaizdo kameros kavinėje yra, bet jos nukreiptos į kasos aparatą ir į darbo vietas - barą ir virtuvę. Lankytojai nefilmuojami, todėl salės vaizdo įrašo nebuvo. Po įvykio nesigilino, kas ką mušė, nes tai ne pirmas kartas, kai kavinėje kyla muštynės. Ar buvo padaryta žala barui, neprisimena, nes buvo ne vieną kartą išdaužtas stiklas. Ieškinio pateikusi nėra. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad anksčiau su R. S. ir K. G. konfliktų nebuvo kilę, nusiskundimų iš personalo dėl netinkamo šių asmenų elgesio, nebuvo.

Liudytojas E. Č. teismui paaiškino, kad žino, jog 2013 m. balandžio mėn. kavinėje Parko g. buvo incidentas, bet kad buvo kažkokios muštynės, nematė. Atėjęs į kavinę, prisėdo prie T. G. ir I. O.. Dar kavinėje sėdėjo jaunų žmonių kompanija, dar buvo kokių 7-8 žmonių kompanija, iš matymo pažįstamas V., su kuriuo kartu žaidė futbolą, jo pavardės nežino. Po to, iš tos didelės kompanijos žmonės išėjo ir liko tik dviese. Toje didelėje kompanijoje matė R. S., kuris užmigo prie stalo, dar buvo jo draugas J.. Kai R.miegojo, J. buvo išėjęs parūkyti. Jis atsirėmė į langą, kuris skilo į mažas dalis. J. ėjo aiškintis su barmene, ar kilo koks konfliktas, neatsimena, nes buvo neblaivus. Barmenė J. liepė apsiraminti. Po to buvo atsikėlęs R., buvo K. priėjęs, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo. T. G. buvo priėjusi prie J., o R. pradėjo jai išsukinėti rankas, todėl K. atstūmė R., nes šis pradėjo lįsti į akis. Kaip suprato, K. nenorėjo kažkokių konfliktų, tiesiog atstūmė R. S., kad nebūtų ten kažkokių muštynių. Visų muštynių aplinkybių nematė, nes buvo išėjęs namo pinigų paimti, o kai grįžo, jau buvo atvažiavusi policija. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad K. tiesiog vieną kartą atstūmė nukentėjusįjį, tik nepamena, ar R. S. buvo prisėdęs ar nukritęs, nes jis buvo labai girtas. Tuo metu, kai buvo kavinėje, spardymų, mušimų nebuvo. Kavinėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau nemano, kad jie galėjo mušti nukentėjusįjį. Po įvykių buvo susitikimas su nukentėjusiuoju. Liudytojui paskambino K., kuris prašė prieiti prie muzikos mokyklos, kad susitikti pakalbėti su vaikinu, kuris buvo sumuštas. Į susitikimą ėjo tam, jog pasakyti, kad kai liudytojas buvo kavinėje, K. nukentėjusiojo nemušė. Girdėjo kai K. sakė nukentėjusiajam, kad jį tik atstūmė, todėl „už tas aplinkybes“, gali duoti du tūkstančius, bet R. prašė 10 000 Lt. Susitikimo metu R. buvo „su kabėm“, bet nežino kas iš tikrųjų jam ten buvo padaryta. R. pasakė, kad jis vienintelį K. pažįsta, todėl jis ir atsakys.

Liudytojas J. J. teismui nurodė, kad K. G. pažįsta iš matymo, o R. S. yra jo draugas. Sekmadienį po krepšinio, su kompanija nuėjo išgerti alaus. Jų buvo apie 10 žmonių. Po to palaipsniui po vieną visi išeidinėjo, o jie su R. pasiliko. Be jų, kavinėje dar buvo kompanija, kur sėdėjo K., ten buvo trys vyrai ir pora moterų. Buvo dar viena jaunesnių žmonių kompanija, bet jie sėdėjo kitoje pusėje. Vienu momentu vakare, išeidamas į lauką, liudytojas atsirėmė į stiklą abiem rankom. Tas stiklas buvo įskilęs, todėl pradėjo slysti žemyn ir įslydo į vidų, todėl nuėjo prie barmenės, pasakyti, kad užsirašytų duomenis, kad vėliau atsiskaitys su savininke. Tuo metu pripuolė T. G., kuri pradėjo aiškinti, kad liudytojas turės problemų. Paskui K. buvo priėjęs. Išgėrusi T. G. priėjo dar prieš liudytojui prieinat pas barmenę. R. pabudo tuo metu, kai liudytojas savo dokumentus rodė barmenei. K. irgi pradėjo sakyti, kad liudytojas pakliuvo į bėdą, kad turės problemų. R., priėjęs iš šono, iš kairės pusės, paklausė kokios problemos, sakė kad viską sutvarkysim. Tuo metu K. smogė dilbiu vieną kartą į veidą R.. Kai šis suklupo, atėjo ir dar kartą trenkė. R. per kelis žingsnius atsitraukė ir taip pusiau, atsisėsdamas prie sienos, ne atsigulė, o prisėdo. Kai liudytojui atrodė, jog viskas nurimo ir jis pradėjo diktuoti barmenei savo duomenis, išgirdo stiklo dūžius ir moteriškus klyksmus. Atsisukdamas pamatė, kad už kokių 3 metrų guli R. ir jis yra spardomas. Tuo metu nematė, kas jį spardė, nes stovėjo dvi moterys nugara į R., kurios bandė atsistumti K. ir E.. Kas kaip kur ten spardė, tiksliai nematė, nes pribėgęs užgulė R.. Pats taip pat gavo pora smūgių į ranką. R. gulėjo ant nugaros ir nejudėjo. Kai uždengęs R., pakėlė galvą, matė, kad šalia stovi T. G. ir O. už jų stovėjo K., E. ir galbūt dar vienas asmuo. T. G. padėjo R. pakelti, atnešė ledo, bandė suteikti pirmąją pagalbą. Tuo metu liudytojas priėjo prie K. su E. ir paklausė už ką jie taip padarė, tačiau jie nieko neatsakė. Barmenė iškvietė policiją, bet kai policija atvažiavo K. jau nebebuvo, o dėl E. buvimo, neprisimena.

Liudytoja E. T. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik kaip kavinės, kurioje dirbo, klientus. R. ateidavo kiekvieną sekmadieniais su kompanija išgerti alaus, o K. ateidavo su vaikais pavalgyti. Prisimena, kad pradžioje R. buvo su kompanija, kuri vėliau išsiskirstė, R. su draugu liko dviese, jie išgėrinėjo. Kavinėje tą vakarą buvo daug žmonių, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Lankytojai ateidavo ir prie baro, kur ji dirbo. Žino, kad R. buvo prisigėręs ir užmigo kavinėje, negalėjo jo prikelti. Tuo metu jo draugas sudaužė kavinės langą, sudaužė taures. R. buvo stipriai išgėręs, jis kabinėjosi prie žmonių, kurie jį atstumdavo ir sakė, kad šis nelįstų prie jų. Negali pasakyti kaip R. buvo sumuštas, nes tuo metu skambino direktorei dėl išmušto stiklo. Skambino būdama kitoje salėje, nes ten buvo triukšmas, neįmanoma susikalbėti, o kai grįžo jau viskas buvo įvykę. Kas nukentėjusįjį mušė, nematė.

Liudytojas R. K. teismui nurodė, kad pagal gautą pranešimą apie tai, kad Naujojoje Vilnioje, kavinėje kilo muštynės, kad muštynių pasėkoje sudaužytas stiklas, vyko į įvykio vietą. Atvykus muštynių nematė, buvo tik grupelė žmonių, kurie stovėjo lauke ir šnekėjosi tarpusavyje. Surašė duomenis, kiek prisimena, bare lyg tai sėdėjo vienas pilietis sumušta galva. Paties veiksmo nematė, bet kaip suprato iš pasakojimų, susimušė kavinėje sėdėjusios dvi žmonių grupės, kurios viena kitą pažįsta iš matymo. Muštynių dalyvius nustatė tik maždaug, nes jie vienas kitą kaltino ir buvo labai sunku suvokti, kas ką padarė ir nuo ko prasidėjo ta istorija. Buvo kalbos, kad nukentėjusįjį sumušė asmuo, kurio dabar kavinėje nėra. Nepamena ar nukentėjusysis nurodė kas jį sumušė.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, veikos padarymo motyvai (chuliganiški arba asmeniniai), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, formuoja praktiką, kad bylas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nagrinėjantys teismai, be kitų požymių, turi nustatyti bei įrodyti šios nusikalstamos veikos padarymo skatinamąją priežastį (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-248/2008, 2K-159/2009). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis.

Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintą nusikalstamą veiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išklausęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kvalifikuotos teisingai – jis, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, o tik jį pastūmė ir dėl to nukentėjusysis parkrito, teismas vertina kritiškai, laikydamas tai kaltinamojo gynybos pozicija. Byloje surinkti įrodymai tokius kaltinamojo teiginius paneigia. Įrodymais, pagrindžiančiais pareikštus kaltinimus teismas pripažįsta nukentėjusiojo ir liudytojo J. J. parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą. Netikėti liudytojo J. J. parodymais, kuris savo kūnu pridengė nukentėjusįjį nuo smūgių, teismas neturi pagrindo. Vertindamas kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, bei gretindamas juos su kaltinamojo veiksmais po incidento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis K. G., kategoriškai neigdamas nusikalstamų veikų padarymą, tris kartus susitikinėjo su nukentėjusiuoju ir derino finansinius žalos atlyginimo klausimus, siekdamas, jog būtų nutrauktas baudžiamasis procesas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Kaltinamojo ir liudytojų akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, teismo vertinimu nelaikytina priežastimi, įtakojusia kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymą.

Specialisto išvada Nr. G 2178/13 (01) patvirtina, kad R. S. padaryta odos nubrozdinimai nosies ir kaktos srityse, kairio skruostakaulio lūžis, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-04-14) ir būdu. Sužalojimai dėl kairiojo skruostakaulio lūžio bei kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai nosies ir kaktos srityse vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo galimybė pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius mažai tikėtina, tačiau neatmetama. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. ( 1t., b. l. 133-135). Specialisto išvada Nr. G 367/14 (01) patvirtina, kad R. S. nustatytiems veido kairės pusės kaulų lūžiams padaryti reikėjo nemažiau kaip vieno smūgio kietu buku, tikėtina riboto paviršiaus daiktu. Tokiu daiktu galėjo būti tiek kumštis, tiek ir koja. ( 1 t., b. l. 138,139).

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 679,70 EUR civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga.

R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 875, 08 EUR turtinės žalos ir dėl 1882,53 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 6950,88 EUR neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėse, gydėsi ambulatoriškai. Iš specialisto išvados matyti, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro pagrįstą išvadą, kad 3000 EUR suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. G. neteistas ( 2 t., b. l. 31), buvo baustas administracine tvarka ( 2t., b. l. 33-37), į priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas ( 2t., b. l. 44), Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( 2t., b. l. 42,43), charakterizuojamas teigiamai, augina tris mažametes dukras. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis taisyklėmis, parinktinas nuo sankcijoje numatytų bausmės vidurkių. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, teismo nuomone bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

K. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisė apribojimas į žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo ( 1t., b.l.57). Iš kaltinamojo priteistų žalų atlyginimo išieškojimas, nesant kitų piniginių lėšų, nukreiptinas į turtą, kuriam yra laikinai apribota nuosavybės teisė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kaltinamajam K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeisti.

Priteisti iš K. G.:

Valstybinei ligonių kasai 679,70 EUR (šeši šimtai septyniasdešimt devyni eurai ir 70 euro centų),

R. S. 875, 08 EUR (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai ir 8 euro centai), turtinės žalos atlyginimui, 1882,53 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du eurai ir 53 euro centai) advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimui ir 3000 EUR (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų sumų atlyginimo išieškojimą nukreipti į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriam prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Įvykdžius išieškojimą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė