Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2017 m. spalio 10 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo J. M. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 3,05 promilės etilo alkoholio. Tokie A. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Iš kaltinamojo A. M. apklausos protokolo (b. l. 69-70, 80) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 9 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus ir nuėjo miegoti. 2017 m. spalio 10 d. apie 5 val. ryto atsikėlė dar būdamas neblaivus ir apie 6 val. išvažiavo su žmonai J. M. priklausančiu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba MMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso jam. Važiavo iš Kriokialaukio į Balbieriškio seniūniją surinkinėti iš žmonių pieną. Apie 8 val. automobiliu Audi 80 važiavo (duomenys neskelbtini), jis automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir užklimpo. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad keliu atvažiuoja traktorius, kurį sustabdęs paprašė ištraukti automobilį. Vyriškiui traukiant jo automobilį privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino vairavęs automobilį. Pareigūnas paprašė pasitikrinti blaivumą. Į alkotesterio matuoklį įpūtė 1,79 promilės alkoholio. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba MMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu. Parodė, kad automobilis užrašytas žmonos J. M. vardu, o priekaba – jo vardu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, visiškai prisipažįsta.

Liudytojas J. A. parodė (b. l. 12-13), kad 2017 m. spalio 10 d. apie 8.00 val. patruliuojant gavo Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. 3303, automobilis Audi 80 nuvažiavęs nuo kelio sankasos ir užklimpęs. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio sankasos ir užklimpęs. Automobilyje sėdėjo vyriškis, kuris bandė išvažinėti iš įvykio vietos, bet jam nepavyko. Kaip paaiškėjo automobilį Audi 80 vairavo A. M.. Priėjus prie vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, jog yra neblaivus, vartojęs alkoholinių gėrimų, ir, kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. A. M. alkotesteriu nustatytas 1,79 promilės girtumas. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pristatytas saugojimui į Prienų rajono policijos komisariatą.

Liudytojas G. B. parodė (b. l. 16), kad 2017 m. spalio 10 d. apie 8 val. važiavo su traktorium iš (duomenys neskelbtini) į Kriokalaukį ir šalikelėje pastebėjo nuo kelio sankasos nuvažiavusį žalios spalvos automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. Prie automobilio vaikščiojo jo pažįstamas A. M.. Jis sustojo. A. paprašė ištempti automobilį iš griovio. Jis užsikabino už priekabėlės ir bandė ištraukti automobilį. Netrukus atvažiavo A. sūnus ir policijos pareigūnai. Kai jis pamatė automobilį, prie jo buvo tik A. M.. Kai buvo prie automobilio A. nieko negėrė, jis svirduliavo. Negali pasakyti ar A. M. buvo neblaivus, nes prie jo priėjęs nebuvo.

Liudytoja J. M. parodė (b. l. 19-20), kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. M., jis važinėja jos vardu registruotu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis važinėja anksti ryte po Prienų rajono kaimus ir iš žmonių surinkinėja pieną. Priekaba (duomenys neskelbtini), nors yra įgyta santuokoje, pagal dokumentus priklauso jos vyrui. 2017 m. spalio 10 d. ji buvo darbe kai paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad jos vyras A. M., būdamas neblaivus, vairavo. Ji prašo, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nekonfiskuotų automobilio ir priekabos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, liudytojų J. A., G. B., J. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:

2017 m. spalio 10 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės (b. l. 6-9), kuriose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio 3303 šiaurės vakarinėje pusėje nuo kelio sankasos priekine dalimi į šiaurės rytus stovi automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 26), iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui adresu F. Martišiaus g. 1, Prienai;

kvite B (b. l. 28) pažymėta, jog iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), paimti automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir užvedimo raktelis su pulteliu;

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 29) patvirtina, kad priekabos MMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M.;

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 31) patvirtina, kad automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. M.;

2017 m. spalio 10 d. asmens blaivumo testas (b. l. 39), kuriame nurodyta, kad A. M. alkoholio kiekio matuokliu 2017 m. spalio 10 d. 8.26 val. nustatytas vidutinis 1,79 promilės girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42) konstatuota, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 promilės etilo alkoholio.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo J. M. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 3,05 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė baudą leisti sumokėti dalimis per vienerius metus (b. l. 84-86).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis A. M. praeityje neteistas (b. l. 49), vieną kartą baustas administracine tvarka dėl to, kad vairavo dviratį neblaivus (b. l. 50), vykdo individualią veiklą (b. l. 53), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 52). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, yra tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui V. S.. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-653, kuris įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą nustatomas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL. Prokurorė prašo A. M. skirti 45 MGL dydžio baudą, tačiau A. M. nusikalstamą veiką padarė 2017 m. spalio 10 d., t. y. jau įsigaliojus įstatymo pakeitimui, todėl jo atžvilgiu skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis nei 50 MGL. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. M. skirtina ne prokurorės pasiūlyto dydžio - 40 MGL, o 51 MGL dydžio bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis per vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą asmuo, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra pateikta, įrodymų apie kaltinamojo vardu registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimus indėlius bei santaupas bei išlaikytinius byloje taip pat nėra, tuo tarpu įstatymas baudos mokėjimo išdėstymo nenumato, todėl kaltinamojo prašymas tenkintinas iš dalies ir A. M. nustatytinas skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 4 mėnesiai (b. l. 86, BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, ankstesnį baustumą administracine tvarka, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. M. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Rašytiniais bylos duomenimis automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. M. sutuoktinės J. M. vardu (b. l. 11), tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. M. ir J. M. patvirtino, jog transporto priemonė yra įgyta santuokoje. Kaip matyti bylos duomenimis šiuo automobiliu kaltinamasis vertėsi individualia veikla, nuolat surinkinėdavo iš žmonių pieną, todėl akivaizdu, kad juo naudojosi su sutuoktinės žinia be atskiro pavedimo ar leidimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamojo sutuoktinės vardu registruotas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio užvedimo raktelis su pulteliu ir registracijos liudijimas, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotini už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Kaltinamasis A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 10 d. 8.30 val. iki 2017 m. spalio 11 d. 9.01 val. (b. l. 58-59, 60), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Prokurorė, sutinkamai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilio priekabą, valstybinis Nr. CZ405, prašo grąžinti savininkui A. M., tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad minėta priekaba ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta, todėl teismas dėl to nepasisako.

A. M. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 22-23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam – 51 MGL (1 920,66 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 34 MGL (1 280,44 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. M. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 10 d. 8.30 val. iki 2017 m. spalio 11 d. 9.01 val. t. y. 2 paras, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti J. M. vardu registruotą automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį su pulteliu, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. M. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su baudžiamuoju įsakymu išsiųsti Valstybės įmonei „Regitra“.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti A. M. ir J. M..

Išaiškinti A. M., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.