Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 1 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl pervežimo paslaugų ir krovinio pakrovimo, atsakovė tą pačią dieną elektroniniu laišku užsakymą Nr. TUGT–296977 patvirtino, šalys sutarė, kad krovinys 2023 m. kovo 6 d. bus paimtas ieškovės nurodytu adresu Latvijoje ir 2023 m. kovo 8 d. pristatytas į Norvegiją, pervežimo kaina – 2 250 Eur. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. ieškovei pranešė (prieš valandą), kad tą dieną krovinio nepavyks pakrauti, nes susirgo vairuotojas, pasiūlė padėti susirasti transporto priemonę, tačiau ieškovė nurodė, kad susirado kitą vežėją ir pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 450 Eur dydžio baudą, apskaičiuotą pagal 2023 m. kovo 1 d. transporto užsakymo Nr. TUGT–296977 7 punktą, kuriuo už transporto priemonės nepateikimą atsakovė įsipareigojo sumokėti 20 proc. sutartos pervežimo kainos, bet ne mažiau kaip 150 Eur dydžio baudą. Atsakovė sutiko sumokėti 100 Eur už transporto priemonės nepateikimą, tačiau nesutiko su ieškovės 450 Eur apskaičiuota bauda. Ieškovė atsakovei 2023 m. kovo 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą GST Nr. 274228 450 Eur sumos (kitos pajamos, pretenzija dėl nepateikto transporto), kurios apmokėjimo terminas – 2023 m. kovo 28 d. Atsakovė 2023 m. kovo 10 d. atsakymu ieškovės pretenziją dėl transporto priemonės nepateikimo atmetė, nurodė, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra nėra pagrįsta, kadangi nepateikti jokie ieškovės nuostolių ar jų kompensavimo įrodymai, ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) R. J. informavo, kad jokie nuostoliai nėra patirti, atsakovė nepateikė transporto dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, t. y. dėl darbuotojo, kuris turėjo vykdyti sutartį, ligos, apie sutarties neįvykdymą ieškovę informavo nedelsdama iš karto po to, kai ši aplinkybė tapo žinoma, be to, iš susirašinėjimo su ieškovės (duomenys neskelbtini) R. J. atsakovė daro prielaidą, kad užsakovė pati anuliavo užsakymą.

4. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju krovinys iš ieškovės nebuvo paimtas, važtaraštis neišrašytas, todėl sprendžiant šalių ginčą taikomos ne CMR konvencijos nuostatos, bet CK normos.

5. Teismas nurodė, jog abi ginčo šalys pripažino, kad buvo sudaryta vežimo sutartis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog ieškovės pateikto užsakymo nepasirašė, todėl jokių įsipareigojimų ieškovei neprisiėmė, netesybų sąlygos su atsakove neaptartos, jokia forma neatskleistos, atsakovė aiškiai su jomis nesutiko, todėl sutarties sąlygas laiko siurprizinėmis ir negaliojančiomis (CK 6.186 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nustatė, kad derybos dėl vežimo užsakymo tarp šalių prasidėjo 2023 m. kovo 1 d., trečiadienį, 15.53 val., ieškovės darbuotojas R. J. elektroniniu paštu išsiuntė užsakymą, atsakovės darbuotojas E. P. 16.09 val. išsiuntė atsakymą „Tvirtinu“. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. kovo 1 d. transporto užsakymas Nr. TUGT–296977 atsakovei buvo išsiųstas, jame nurodytos krovinio paėmimo ir pristatymo vietos, laikas, pervežimo kaina, taip pat nėra duomenų, kad derybas vykdė ir susirašinėjo šalių neįgalioti asmenys. Teismas nurodė, kad Transporto užsakyme Nr. TUGT–296977 numatyta, jog užsakymas per 2 val. turi būti patvirtintas apvaliu vežėjo įmonės spaudu, įgalioto darbuotojo parašu ir perduotas faksu, kitaip užsakovas pasilieka sau teisę laikyti užsakymą negaliojančiu, o nagrinėjamu atveju Transporto užsakymas ieškovės nėra pasirašytas, tačiau patvirtintas apvaliu įmonės antspaudu, bet nepasirašytas ir nepatvirtintas atsakovės apvaliu antspaudu, taip pat ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė transporto užsakymo nepasirašė ir jo negrąžino. Teismas vertino, jog nepaisant to, kad atsakovė negrąžino ieškovei pasirašyto ir antspauduoto Transporto užsakymo, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 2023 m. kovo 1 d. atsakovei atsiuntė užsakymą (ofertą), kurį atsakovė priėmė ir jokių prieštaravimų dėl sutarties sąlygų nereiškė, todėl ieškovė visiškai pagrįstai nusprendė, kad jos pasiūlytos sutarties (transporto užsakymo) sąlygos vežėjai tinka ir sutartis (transporto užsakymas) yra sudaryta jos 2023 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu siųsto Transporto užsakymo sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad ir pačios atsakovės veiksmai patvirtina, jog ji užsakymą priėmė, t. y. 2023 m. kovo 6 d. 8.57 val. informavo ieškovę, kad iškilo problemos su transporto priemone netikėtai susirgus vairuotojui, pasiūlė ir dėjo pastangas surasti kitą transporto priemonę (8.59 val., 9.06 val., 10.14 val.), tačiau ieškovė 9.50 val. žinute per mobiliąją programėlę informavo atsakovę, jog pati rado transporto priemonę, o atsakovei bus išrašyta 450 Eur bauda. Atsakovė nesutiko su ieškovės 450 Eur baudos dydžiu, sutiko mokėti 100 Eur baudą už transporto priemonės nepateikimą (10.14 val.)., prašė ieškovės pateikti pretenziją ir įrodymus apie patirtus nuostolius (10.27 val., 10.55 val., 11.00 val., 12.28 val.).

7. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, jog apie tai, kad transporto užsakyme yra numatyta bauda, sužinojo tik po transporto priemonės atšaukimo, kad šios sutarties sąlygos, susijusios su netesybomis, ieškovės nebuvo atskleistos ir aptartos su atsakove. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė šias sutarties sąlygas būtų vienašališkai pakeitusi, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti jas netikėtomis (siurprizinėmis) ir negaliojančiomis. Priešingai, sutarties sąlygos dėl netesybų buvo aiškiai išdėstytos transporto užsakyme Nr. TUGT–296977, kurio 7 punkte numatyta, kad už transporto priemonės nepateikimą vežėjas (atsakovė) moka 20 proc. sutartos pervežimo kainos dydžio baudą, bet ne mažiau kaip 150 Eur. Transporto priemonės nepateikimui taip pat yra prilyginamas pavėlavimas į pasikrovimą, pateikimas techniškai netvarkingos bei netinkamos nurodytam kroviniui gabenti transporto priemonės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, turėdama ilgametę krovinių vežimo patirtį, šias sąlygas, kurios jai buvo atskleistos, turėjo įvertinti prieš sutikdama vežti krovinį, įvertinti savo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį, be to, atsakovė, kaip savo srities profesionalė, galėjo protingai tikėtis sutartyje būsiant netesybų sąlygas, todėl jos nelaikytinos siurprizinėmis.

8. Teismas nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

9. Teismas nurodė, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. nepateikė transporto priemonės ieškovei sutartu laiku. Teismas pažymėjo, kad vežėjas atsako už transporto priemonės nepateikimą vežimo sutarties ar įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.818 straipsnio 1 dalis) ir šiuo atveju nurodė, jog nesvarbu, kad transporto priemonė buvo atšaukta. Tačiau teismas nurodė, jog nėra nustatyta, kad atsakovė transporto priemonės pagal šalių sudarytą 2023 m. kovo 1 d. Transporto užsakymą ieškovei nepateikė tyčia, priešingai, transporto priemonė nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių – susirgus jos vairuotojui. Apie tai sužinojusi atsakovė nedelsdama informavo ieškovę, įvairiais būdais bandė spręsti iškilusią problemą, ieškojo galimybių pateikti kitą transporto priemonę, tačiau ieškovė pati susirado kitą vežėją. Teismas vertino, jog abi šalys bendradarbiavo siekdamos tinkamai įvykdyti sutartį, o transporto priemonė nepateikta ne dėl atsakovės tyčios ir neveikimo, t. y. ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

10. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius, dėl atsakovės veiksmų klientui sumokėtų netesybų (baudų, delspinigių). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vežimo paslaugas suteikė kitas vežėjas, krovinys buvo pristatytas laiku. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad būtų kilusi grėsmė kroviniui ir jam padaryta žala, ieškovė neįrodinėjo jokių nuostolių.

11. Teismas nurodė, jog, konstatavus verslininko atsakomybės be kaltės pagrindus pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, skolininko verslininko atsakomybė yra ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nuostolių dydžiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė privalėjo įrodymais pagrįsti, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolių, tačiau šiuo atveju ieškovė rado transporto priemonę net už mažesnę vežimo kainą, taigi ieškovė neįrodė nei nuostolių, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei baudinių netesybų.

12. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei 1 000 Eur baudą pagal CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, kadangi ieškovė nesudariusi kitos sutarties, pakeičiančios transporto užsakymą Nr. TUGT-296977, pati nemokėjusi jokios baudos, nepatyrusi jokios žalos dėl atsakovės veiksmų, gavusi atsakovės motyvuotą atsakymą į pretenziją, vis tiek nepagrįstai ir be teisėto pagrindo dėl baudos išieškojimo pareiškė ieškinį. Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo teise ir melagingai dėstomus faktus byloje.

13. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.