- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- A-1196-442/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00795-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams – Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 7-632 (toliau – ir Pravieniškių PN-AK sprendimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 2S-2750 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 4) įpareigoti Pravieniškių PN-AK suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas ir todėl turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjas teigė, kad pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei bendraisiais teisėtumo principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendradarbiavimą su artimais šeimos nariais. Pareiškėjas nurodė, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo daug kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturėjo, dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas drausmės komisijoje buvo svarstytas, tačiau jam nebuvo paskirta nuobauda, kadangi apie tai, kad tam tikrose teritorijose negalėjo lankytis jis nežinojo. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pareiškėjas 2015 m. įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikaciją, 2016 m. įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją, mokosi pagal baldų apmušėjo programą. Pareiškėjas nurodė, kad baudžiamojoje byloje priteistą žalą jau yra atlyginęs, iš jo atlyginimo dengiamos sumos buvo priteistos civilinio proceso tvarka, tai yra dengiamos sumos, nesusijusios su pareiškėjo padaryta nusikalstama veika. Pareiškėjas teigė, aktyviai dalyvaujantis socialinės reabilitacijos programose ir įvairiuose renginiuose. Pareiškėjo nuomone, atsakovų sprendimuose nurodytas teiginys, jog pareiškėjo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyvena jo artimieji, nei vienas artimas šiuo adresu nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, neturėjo jokios teisinės reikšmės ir naikintinas. Pravieniškių PN-AK bei Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimuose taip pat buvo teigiama, kad pareiškėjas pažeidė pataisos įstaigos nustatytą tvarką, tačiau pareiškėjo vertinimu, šis teiginys yra visiškai nepagrįstas ir naikintinas, kadangi per visą bausmės atlikimo laiką nuobaudų pareiškėjas nebuvo gavęs. Atlikto pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką metu, pareiškėjui buvo nustatyta žemo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, t. y. pareiškėjas nelinkęs pakartotinai nusikalsti. Vertinant Pravieniškių PN-AK bei Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pareiškėjo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad jis bendravo su artimaisiais telefonu, pareiškėjo artimieji laukė jo trumpalaikio parvykimo į namus. Šios aplinkybės paneigė Pravieniškių PN-AK bei Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų teiginius apie neva pareiškėjo artimųjų nenorą bendrauti su juo. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę gauti trumpalaikę išvyką į namus, kadangi pasiilgo artimųjų, norėjo, kad nenutrūktų socialiniai ryšiai. Nors ir trumpas, tačiau betarpiškas bendravimas jam būtų buvęs labai naudingas. Dėl padaryto nusikaltimo pareiškėjas labai gailėjosi ir išgyveno. 2017 m. kovo 28 d. komisijoje pareiškėjas teigė patyręs dvasinį sukrėtimą emocinę depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą kadangi pareiškėjui buvo pareikšta (komisijos nuomonė atsispindėjo ir skundžiamuose sprendimuose), kad jis turi polinkį mažoms mergaitėms ir dėl to, kad norėjo aplankyti mylimą anūkę, jam išvyka niekada nebus suteikta. Pareiškėjo nuomone, toks minėtos komisijos sprendimas buvo neteisėtas, nepagrįstas jokiais teismo sprendimais ir pažeidė jo garbę ir orumą. Taip pat šios komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo priverstas atsakyti į klausimus, kurie liečia tik jo asmeninį gyvenimą. Dėl netinkamo Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinį skausmą ir psichinės sveikatos pablogėjimą. Dėl to 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl medicininės pagalbos ir jam buvo skirtas gydymas medikamentais. Ir šiuo metu pareiškėjas dar jaučia pasekmes dėl reputacijos pablogėjimo ir dėl komisijos posėdžio metu nustatyto polinkio mažoms mergaitėms labai pergyvena, taip pat išgyvena dėl savo psichologinės būklės ateityje. Dėl šių Pravieniškių PN- AK neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 72/3/248, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, vaikais bei aplankyti ir sutvarkyti mamos ir tėčio kapus. Nuteistojo prašymas buvo svarstytas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija). Komisijos 2017 m. kovo 28 d. protokole Nr. 63-765 (toliau – ir Protokolas), buvo nurodyta, kad svarstymo metu Komisijai buvo pateikti dokumentai: 2017 m. kovo 1 d. nuteistojo prašymas Nr. 72/3/248 ir 2016 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (2016-526-PD)-34 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas komisijai pateikė Individualaus darbo su neteistuoju knygelę ir žodžiu pateikė informaciją apie nuteistąjį. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 str. 4 d., 309 str. 2 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p.) 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuo 2014 m. vasario 24 d. pareiškėjas buvo įdarbintas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, darbininko vienetininko pareigose. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos posėdyje dalyvavęs nuteistasis atsakė į Komisijos narių pateiktus klausimus ir buvo priimtas sprendimas: už – 0, prieš – 5, nuteistajam trumpalaikės išvykos į namus nesuteikti. Toks sprendimas buvo priimtas Komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (t. y. nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už labai sunkų nusikaltimą. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija įvertino, jog nuteistojo išleidimas trims paroms į namus nesudarys saugios aplinkos jo artimiesiems. Pažymėjo, kad ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikomas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi polinkį mažoms mergaitėms, vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį, bei nuteistasis pageidavo aplankyti dukrą ir jos kūdikį, kas Komisijos manymu nesudarys saugios aplinkos nei visuomenei, nei kūdikiui. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prašyme dėl trumpalaikės išvykos į namus prašėsi išvykti pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistojo artimieji (žmona, sūnus ir dukra iš pirmos santuokos su anūke) šiuo adresu nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos. Komisijai kilo pagrįstų abejonių, ar nuteistasis išleistas į trumpalaikę išvyką lankysis pažymoje nurodytu adresu. Komisijai buvo žinomas faktas, kad tarp nuteistojo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas. Posėdžio metu Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas (nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau paskirta bausmė neviršija 10 metų laisvės atėmimo), todėl turi formalią teisę į trumpalaikę išvyką į namus (teisę, kad jo prašymas būtų svarstomas Komisijoje ir pataisos namų direktoriaus). 2017 m. kovo 1 d. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizavo nuteistąjį ir rodė, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniams veiksniams, tai mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), nuteistasis priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengė, ieškinio dengimui lėšos buvo išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu. Komisija nusprendė siūlyti įstaigos direktoriui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus siekiant užtikrinti visuomenės bei artimųjų saugumą. Pareiškėjas atlikdamas bausmę 3-e sektoriuje nuo 2017 m. kovo 30 d. į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su trumpalaikių išvykų į namus nesuteikimu, nesikreipė, tai patvirtino 2017 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 73(3)-220. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje buvo nurodyta, kad 2017 m. balandžio 11 d. jis buvo konsultuotas psichiatro, skirtas gydymas, tačiau įrašų, jog susirgimas turėjo įtakos įkalinimo sąlygoms nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad šie susirgimai nebuvo pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2014 m. gegužės 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo“, (toliau – Aprašas) 13, 14 ir 17 punktų turinio analizę, darytina išvada, jog pataisos namų direktorius sprendimą dėl atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą priima, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas ir Komisijos rekomendacija direktoriui neturi imperatyvaus pobūdžio.
7. Teismas, iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 7-632 turinio nustatė, kad įstaigos direktorius sprendimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu (atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką). Atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, pataisos namų direktorius iš esmės pritarė Komisijos argumentams. Taip pat nurodė, jog iš nuteistojo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės bei iš nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės, nustatė, jog artimieji nerodo noro su pareiškėju bendrauti, kas leido manyti, kad santykiai buvo pašliję senokai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog lėšos civiliniam ieškiniui padengti išskaitomos pagal antstolių vykdomuosius raštus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo argumentai dėl savanoriško civilinio ieškinio dengimo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, kaip paskatinimo priemonė, įrodė, jog pareiškėjo santykiai su artimais asmenimis yra šilti, kadangi paskatinimo priemonėmis buvo galima ir nesinaudoti. Be to, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, jog pareiškėjo žmona pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo ir Švenčionių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu santuoką nutraukė. Pareiškėjo žmona prašyme nurodė, jog su sutuoktiniu nebendravo ir nepalaikė jokių santykių nuo 2016 metų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui prašyme nenurodant, kokiu adresu gyvena jo šeimos nariai (vaikai), kokioje vietovėje jo tėvų kapai, nebuvo pakankamai aišku kokiose konkrečiose vietovėse jis ketino lankytis. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai dėl lankymosi vietos buvo pagrįsti.
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jam nepaskirtos nuobaudos netinkamo vertinimo Komisijoje, bei dėl Komisijos teiginio, jog nuteistasis turi polinkį mažoms mergaitėms, kadangi Komisija rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
10. Teismas teigiamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, gailisi, bausmę atlieka pavyzdingai, turi daugybę paskatinimų, niekada nebuvo baustas nuobaudomis, dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dėl ieškinio dengimo pretenzijų neturi, ir šios aplinkybės patvirtino teigiamą V. D. paskirtos bausmės poveikį, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtino, jog nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Teismo vertinimu, tiek Komisijos Protokole, tiek Pravieniškių PN-AK sprendime, sprendžiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus suteikimo klausimą, buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, atsižvelgta į tai, kokia bausmės dalis atlikta bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės trumpalaikės išvykos suteikimui. Teismas nurodė, kad, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, atsakovas įvertino teisės aktuose nustatytus trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygas ir kriterijus, taip pat visas kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo bei pagrindė objektyviais faktais, todėl, teismo nuomone, nebuvo pagrindo šio sprendimo panaikinti.
12. Konstatavus Pravieniškių PN-AK sprendimo teisėtumą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą dėl išvykos į namus suteikimo, teismo buvo laikomi nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
13. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Iš Protokolo buvo matyti, jog Komisija atsižvelgė, kad pareiškėjas turi polinkį mažoms mergaitėms ir vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį. Iš to buvo matyti, jog atsakovas vertino pareiškėjo padarytą nusikaltimą bei rėmėsi Vilniaus apygardos 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis į kurias ir atsižvelgė. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pabrėžė, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Dėl šių nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsisakydama suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgdama į pareiškėjo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.
14. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, skundo motyvus ir pripažinęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, teismas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino (ABTĮ 56 str. 1 d.).
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų papildomų įrodymų ir pažymi, kad 2017 m. liepos 14 d. charakteristikoje nurodyta, jog „įvertinus tai, kad nuteistasis dorovines nuostatas orientuoja teigiama linkme ir yra linkęs keistis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nėra baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, bausmės atlikimo metu yra 10 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dengia teismo priteistą ieškinį, sąžiningai dirba, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai“. Pareiškėjo nuomone, atsakovo pateikti argumentai dėl kurių jam nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka minėtos charakteristikos.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
18. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus. Atsakovo teigimu, visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę ir įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 7-632 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 2S-2750, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė priėjęs išvadą, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų, kurių priėmimą, sąlygojo ir visuomenės saugumo, kitų asmenų teisių ir laisvių bei Konstitucijoje įtvirtintų vertybių užtikrinimas, ir, įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, sprendė, jog Pravieniškių PN-AK direktorius pagrįstai nesuteikė pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino papildomai jo pateikto dokumento – Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 14 d. charakteristikos Nr. 63-1674 (Asmens byla Nr. 1728) (b. l. 95–96), kurioje pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai.
24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
25. BVK 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Apraše, kuris nustato Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos. Kriterijai į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriaus 18 punkte. Minėtame punkte nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, taip pat įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas). Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.
26. Teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. vertina tik tuo aspektu ar pirmosios instancijos teismo Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 14 d. charakteristikos Nr. 63-1674 neįvertinimas (ar netinkamas vertinimas) yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
27. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.
28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pareiškėjo nurodytos, Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 14 d. charakteristikoje Nr. 63-1674, pirmosios instancijos teismui pateiktos, nuteistojo asmenybės savybės yra tik vienas iš BVK ir Apraše reglamentuotų kriterijų charakterizuojančių asmenybę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino visą byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas.
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.