Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-255/2016

Teisėjas Gintaras Stonkus Proceso Nr. 1-01-1-15980-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.; 2.4.(S)

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. F. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016-04-05.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. F. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2016 m. balandžio 5 d., apie 13.30 val., prie Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, ant pėsčiųjų takelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 7, Klaipėdos m., iš už nugaros, prabėgdamas pro mažametę A. P., iš jos dešinės rankos ištraukė ir atvirai pagrobė V. G. priklausantį 600 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 4“, kuriame buvo 3 eurų vertės „Tele 2 Pildyk“ kortelė, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu O. F. atvirai pagrobė V. G. priklausantį 603 eurų vertės turtą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis O. F. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti nuosprendį ir sumažinti bausmę.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo O. F. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Teismas nuosprendyje nurodė, kad O. F. padarė vieną apysunkį nusikaltimą prieš mažametį asmenį iš savanaudiškų paskatų, neišnykus teistumui už ankstesnes, taip pat ir analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad O. F. yra teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Nors nuosprendyje ši aplinkybė neakcentuojama, tačiau O. F. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad O. F. anksčiau teistas penkis kartus, dalis teistumų yra už nusikaltimus nuosavybei. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas O. F. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas O. F. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad O. F. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą apie nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 str.) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad O. F. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę ar mažinti priteisto žalos atlyginimo dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. F. apeliacinį skundą atmesti.