- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- I-1636-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01307-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. K. , atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų atstovui K. L. , nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 289620018 Eur (1000000000 Lt) neturtinės žalos.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 2-3,18) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atidavus jam priklausantį asmeninį kompiuterį saugojimui, šiuo kompiuteriu buvo neteisėtai naudojamasi. Tvirtina, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, paimdami saugojimui ir tikrindami jo kompiuterį, užkrėtė jo kompiuterio operacinę sistemą įvairiais virusais, sąmoningai sugadino, todėl atsirado kompiuterio aktyvacijos problemos. Sugadindamas kompiuterį, atsakovo atstovas siekia, kad pareiškėjas negalėtų rašyti skundų, t.y. negalėtų apginti savo pažeistų teisių. Nurodė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuota stuburo išvarža, todėl kenčia nugaros skausmus. Nuo 2011 metų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam sąmoningai neskiriamas tinkamas veiksmingas šiuolaikinis gydymas, kuris buvo rekomenduotas Santariškių klinikų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai jam skiria vaistus, nuo kurių jį pykina, be to, šie vaistai nepanaikina nugaros skausmų. Į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus stengiasi nesikreipti, nes pastarieji jį ignoruoja, žemina (apžiūri pašalinių asmenų akivaizdoje ir pan.). Dėl nurodytų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė 289620018 Eur (1000000000 Lt) neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 38-43) bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ir juo naudojasi. Nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai tikrinami bei laikomi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 bei Marijampolės PN direktoriaus 201-01-13 įsakymu Nr. 4/074 „Dėl nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais vietos paskyrimo“. Pareiškėjas nenurodė asmenų, kurie, jo teigimu, neteisėtai disponavo jo asmeniniu kompiuteriu, sąmoningai užkrėtė jį virusais, taip pat nenurodė konkretaus pažeidimo padarymo laiko. Nesutinka su pareiškėjo niekuo nepagrįstu tvirtinimu, kad jo asmeniniu kompiuteriu buvo naudojamasi, kad kompiuteris buvo sugadintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmais. Paaiškino, kad nuteistieji kompiuterių įjungimui naudoja USB atmintines, jos neatnaujinamos, todėl nuteistųjų kompiuteriai užkrečiami virusais ir dėl to neatsidaro tam tikros programos. Nurodė, kad tikrindamas nuteistųjų asmeninius kompiuterius, informacinių technologijų specialistas ne tik, kad nesugadina kompiuterių, tačiau, nustatęs smulkius kompiuterių gedimus, juos pašalina, nors joks teisės aktas jo daryti tai neįpareigoja. Paaiškino, kad Marijampolės PN kompiuterių taisymo paslaugų neteikia, antivirusinių sistemų nediegia. Tikrinimo metu nustačius kompiuterio gedimą, apie tai informuojamas nuteistasis, kuriam šis kompiuteris priklauso ir šio nuteistojo prašymu, toks kompiuteris gedimo pašalinimui atiduodamas jo artimiesiems. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas gydymas, tai pažymėta jo asmens sveikatos istorijoje. Nors pareiškėjas prašo teismą priteisti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais žala pasireiškė ir koks priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo atstovo veiksmų, t.y. pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, todėl ji negali būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
Skundo dalis paliktina nenagrinėta, kita skundo dalis netenkinama.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje, t.y. neskiriant veiksmingo ir šiuolaikinio gydymo, kuris buvo rekomenduotas Santariškių klinikų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų, skiriant neveiksmingus vaistus ir pan. Taigi, akivaizdu, kad byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais.
Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento)) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.
Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 dalyje numatyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatyme nurodyta, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d.).
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali ja pasinaudoti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gydymo paslaugų suteikimo Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyboje priteisimo paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.) (žr. pvz. LVAT 2014-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-338/2014, 2013-05-16 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-773/2013). Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą taip pat kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, naudojant jam nuosavybės teise priklausiantį kompiuterį, sąmoningai jį gadinant, užkrečiant virusais.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 ¹ str. nurodyta, kad nuteistieji kompiuteriais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių kompiuteriais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.
Nuteistųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais kompiuteriais tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintame Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu (Tvarkos aprašo 1 p.). Atsižvelgiant į minėtu LR TM direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintus kriterijus, nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno leidimu, gali būti leidžiama ilgiau nei tris valandas per parą naudotis asmeniniu kompiuteriu. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu gali būti nustatytas vienas arba du naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai – t.y., asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, iš kurios tik dienotvarkėje nustatytu metu išduodami savininkams naudotis (3.1. p.) arba asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, kurioje yra sudarytos sąlygos dienotvarkėje nustatytu laiku kompiuterių savininkams jais naudotis (3.2. p.).
Nuteistųjų asmeninių kompiuterių saugojimo vieta, jų išdavimo būdas ir laikas Marijampolės pataisos namuose nustatytas šios įstaigos direktoriaus 2014-01-13 įsakymu Nr. 4/07-4, kurio 1.1. punkte nurodyta, jog nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, t.y. nuteistųjų klube specialiai tam įrengtoje patalpoje, ir išduodami savininkams naudotis tik numatytu metu: nuo 9.00 val. iki 9.30 val.; nuo 16.00 val. iki 16.30 val., nuo 18.45 val. iki 19.5 val. (tik dirbantiems nuteistiesiems). Poilsio ir švenčių dienomis kompiuteriai išduodami nuo 9.00 val. iki 10.00 val. (b.l. 44-45).
Į bylą leidimo pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei tris valandas per parą nėra pateikta, todėl spręstina, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas turėjo teisę Marijampolės PN direktoriaus 2014-01-13 įsakyme Nr. 4/07-4 nustatytu laiku ne ilgiau kaip tris valandas per parą naudotis asmeniniu kompiuteriu, o atsakovo atstovui suteikta teisė išduoti naudojimui, paimti ir saugoti pareiškėjo asmeninį kompiuterį nuteistųjų klube specialiai tam įrengtoje patalpoje.
Nors pareiškėjas konkrečių pažeidimo padarymo datų nenurodo, tačiau iš byloje pateiktų pareiškėjų skundų galima spręsti, kad pareiškėjas kelia neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų sugadinus jo asmeninį kompiuterį laikotarpiu 2014 m. balandžio – liepos mėn. (b.l. 11,12,72-75)
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas beveik kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-07-13 naudojosi asmeniniu kompiuteriu, kompiuterį pareiškėjui išdavė bei paėmė saugojimui Marijampolės PN pareigūnai G. R. , M. R. , J. S. , R. Z. ir kt. (b.l. 80-81).
Nuteistųjų kompiuterių tikrinimo tvarka reglamentuota Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124. Pagal šio Aprašo 6 punktą, daiktų (tame tarpe ir kompiuterių) patikrinimą atlieka laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu paskirti pareigūnai. Aprašo 15 punkte nurodyta, kad kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos. Kompaktiniai diskai turi būti įrašyti, be įrašymo ar pakartotinio įrašymo ir perrašymo galimybių. Kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama (Aprašo 16 p.). Laisvės atėmimo vietos administracija, siekdama kontroliuoti, ar nuteistieji nesinaudoja internetu, gali naudoti specialią programinę įrangą ir kitas technines priemones (Aprašo 17 p.).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo asmeninis kompiuteris buvo tikrintas 2014-07-25. Patikrinimą atliko Marijampolės PN informacinių technologijų specialistas A. V. (b.l. 76-79).
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pareiškėjas tvirtina, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, paimdami jo asmeninį kompiuterį saugojimui bei jį tikrindami, užkrėtė jo kompiuterio operacinę sistemą įvairiais virusais, sąmoningai sugadino, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (konkrečių kompiuterį sugadinusių pareigūnų pavardžių, faktinių kompiuterio sugadinimą patvirtinančių duomenų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) į bylą nepateikė.
Liudytojas R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš padedant pareiškėjo asmeninį kompiuterį į saugyklą, šis kompiuteris buvo patikrintas tik išoriškai, siekiant įsitikinti, kad tai tas pats pareiškėjui išduotas asmeninis kompiuteris, todėl sugadinti ar užkrėsti virusinėmis programomis tokiu būdu buvo neįmanoma.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Marijampolės PN informacinių technologijų specialistas A. V. patvirtino, jog pagal pareigas jam priklauso tikrinti nuteistųjų kompiuterius, kad nebūtų juose įdiegta nelegalių programų bei kitų teisės aktais draudžiamų duomenų. Minėtas liudytojas neigė pareiškėjo kompiuterio sugadinimą atsakovo veiksmais. Jis nurodė, jog sugadinti kompiuterį patikrinimo metu yra neįmanoma, nes tikrinimui naudojamos nuo virusų apsaugotos USB atmintinės, be to, tikrinimo metu programos neinstaliuojamos, o tik paleidžiama speciali programa, kuri ataskaitos forma pateikia informaciją apie atliktus veiksmus. Nurodė, kad pasitaiko priešingų atvejų, kuomet tikrinimui naudojamos USB atmintinės yra užkrečiamos virusais nuo tikrinamų nuteistųjų asmeninių kompiuterių, USB atmintinių ir pan.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių faktinių įrodymų visetą, t.y. neesant įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo asmeniniu kompiuteriu naudojosi, jį sąmoningai gadino, užkrėtė virusais Marijampolės PN pareigūnai, nustačius, kad pareiškėjo kompiuteris buvo patikrintas turinčio teisę tikrinti nuteistųjų kompiuterius, kvalifikuoto asmens – informacinių technologijų specialisto A. V. , kuris teismo posėdžio metu paneigė bet kokią galimybę tikrinimo metu užkrėsti virusais ar kitaip sugadinti nuteistojo kompiuterį, minėtą galimybę taip pat paneigė liudytojas R. Z. , kuris ginčo laikotarpiu patikrino pareiškėjo kompiuterį, prieš jį padedant į saugyklą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam priklausantis asmeninis kompiuteris buvo naudojamas bei sąmoningai gadinamas Marijampolės PN pareigūnų neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama neturtinė žala.
Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai jį ignoruoja, žemina (apžiūri pašalinių asmenų akivaizdoje ir pan.), tačiau konkrečių atvejų, konkrečių faktų, kada tai įvyko, kaip pasireiškė, kokie pareigūnai tai atliko, kokie pašaliniai asmenys matė, neišdėstė, todėl deklaratyvūs šio pobūdžio argumentai taip pat negali būti pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Į 2015m. sausio 26 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Marijampolės pataisos namų darbuotojas G. K. , kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-02-02 nutartimi tenkino liudytojo G. K. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 9,83 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui G. K. išmokėta 9,83 Eurų suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš V. K. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p., 43 straipsnio 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
Skundo dalį, kuria prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš V. K. 9,83 Eur į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) ) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.