Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ atstovams advokatui T. B., advokato padėjėjai M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ ieškinį atsakovui SIA EKA PAIPALAS, trečiasis asmuo draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 45 102, 79 Eur skolos, delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl 123 807, 01 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Ginčo esmė

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovo SIA EKA PAIPALAS prievolės sumokėti ieškovei UAB „Joniškio grūdai“ 45 102, 79 Eur skolą ir delspinigius už gautas prekes (putpelių lesalą), taip pat dėl ieškovės UAB „Joniškio grūdai“ sutartinės atsakomybės, susijusios su parduotų prekių kokybe.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

26. Ginčo šalys 2016 m. liepos 25 d. sudarė Prekių tiekimo sutartį Nr. 210/20160725/01 (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti prekes Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui visavertį lesalą putpelėms dedeklėms ir tokį kokybės reikalavimus atitinkantį leslą su atitikties deklaracijomis pristatyti savo transportu į atsakovo nurodytą vietą (t. 1, b. l. 9–13, 93–97).

27. Ieškovė pateikė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. BCAD 028590 (galiojimo laikas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kuriame yra duomenys, kad papildomi apdraustieji yra visos LITAGROS įmonių grupei priklausančios bendrovės, priede Nr. 1 prie draudimo poliso įrašyta ir UAB „Joniškio grūdai“(3 t., b. l. 1–7).

28. Sutarties vykdymo laikotarpis – 2016 m. liepos 25 d.–2019 m. rugpjūčio 28 d. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas SIA EKA PAIPALAS nesumokėjo ieškovei UAB „Joniškio grūdai“ už gautas ir priimtas prekes 44 315,26 Eur pagal 12 PVM sąskaitų faktūrų:

28.1. 2019-05-15 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017481 – 4 464, 20 Eur;

28.2. 2019-05-31 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017556 – 5 707, 78 Eur;

28.3. 2019-06-17 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017625 – 4 719, 32 Eur;

28.4. 2019-07-02 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0094076 – 488,00 Eur;

28.5. 2019-07-04 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017710 – 5 722, 64 Eur;

28.6. 2019-07-10 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0094358 – 292,80 Eur;

28.7. 2019-07-15 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0094556 – 487,50 Eur;

28.8. 2019-07-24 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017794 – 5 611,16 Eur;

28.9. 2019-07-29 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0095155– 1 014, 00 Eur;

28.10. 2019-08-06 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017835 – 4 570, 68 Eur;

28.11. 2019-08-14 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017869 – 5 626,02 Eur;

28.12. 2019-08-28 PVM sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017944 – 5 611, 16 Eur;

29. 2019 m. balandžio mėn. 3 d. elektroniniu laišku ieškovė UAB „Joniškio grūdai“ informavo atsakovą apie lesalo putpelėms formos pakeitimą ir vietoje granulių formos pradėjo gaminti skaldytų granulių formos lesalą. Naujoji putpelių lesalo forma tapo identiška viščiukams broileriams ieškovės gaminamo lesalo formai.

34. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (angl. RASFF) buvo viešai paskelbta apie draudžiamą salinomiciną, rastą atsakovo gaminamuose kiaušiniuose. 2019 m. rugsėjo 3 d. RASFF sistemoje viešai paskelbta apie draudžiamą salinomiciną, rastą ieškovės gaminamuose lesaluose kiaušinius dedančioms putpelėms.

36. 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovas elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei Tarnybos tyrimų rezultatus bei informavo ieškovę, kad putpelių lesaluose esantis salinomicinas žymiai viršija teisės aktuose leistiną kiekį. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė patvirtino, kad elektroninį laišką gavo, nurodė, kad nesutinka su tyrimu rezultatais dėl kokciodiostato salinomicino normos viršijimo, nes gamyboje jo nenaudoja.

37. Atsakovui tiekiamo lesalo putpelėms užterštumą salinomicinu patvirtino ir Lietuvoje Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – Institutas) 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. spalio 28 d. atliktų tyrimų rezultatai. Buvo nustatyta, kad 2019 m. birželio 12 d. , 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės parduotas atsakovui putpelių lesalas yra užterštas teisės aktų normas višijančiu salinomicino kiekiu. Nustatyti natrio salinomicino kiekiai yra nuo 3,44 mg/kg iki 6, 92 mg/kg.

38. 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Joniškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi pranešimą iš Latvijos Respublikos, kad pardavėjos UAB „Joniškio grūdai“ parduotuose lesaluose putpelėms dedeklėms nustatytas salinomicinas, atliko įmonės patikrinimą ir sudarė Pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 29PAŠ-4, kuriame pateikė nurodymus ieškovei: Peržiūrėti ir pakoreguoti priemones, kad būtų užtikrintas kryžminės taršos valdymas; Vadovaujantis RVASVT programa išsiaiškinti Salinomicino natrio druskos visaverčiuose lesaluose putpelėms dedeklėms atsiradimo priežastis. Iki 2019-09-18 raštu informuoti Joniskio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie priimtas priemones.

39. 2019 m. rugsėjo 3 d. aktu atsakovas nurašė 11, 2 tonas iš ieškovės įsigyto putpelių lesalo, o 2019 m. rugsėjo 11 d. surašė putpelių kiaušinių, pagamintų 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 3 d., nurašymo aktą ir utilizavo 143 090 putpelių kiaušinių, kurių vertė 8 585, 40 Eur.

40. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo priverstas stabdyti putpelių kiaušinių tiekimą pirkėjams. Tiekimas buvo atnaujintas tik 2019 m. rugsėjo 14 d., atsakovui 2019 m. rugsėjo 3 d. įsigijus lesalo iš kito tiekėjo – Latvijos įmonės AS TUKUMA Straume ir Tarnyba, ištyrusi Latvijoje pagamintą putpelių lesalo pavyzdį, salinomicino neaptiko, o 2019 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba nustatė, kad ir putpelių kiaušinių pavyzdys atitinka teisės aktų reikalavimus.

41. Sutarties vykdymo laikotarpiu iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas augino apie 50 000 putpelių ir lesalą joms pirko tik iš ieškovės. Po to, kai 2019 m. rugpjūčio 30 d. aktu Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė UAB „Joniškio grūdai“ lesalo platinimą, atsakovas nebepirko lesalo iš ieškovo ir nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. lesalą įsigijo iš Latvijos tiekėjo AS Tukuma Straume. 2019 m. rugsėjo 4 d. Tarnyba nustatė, kad šiuo lesalu šeriamų putpelių kiaušinių pavyzdys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl leido atsakovui atnaujinti veiklą ir tiekti kiaušinius į prekybą.

42. Šias bylai reikšmingas aplinkybes pavirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurių įrodomąją reikšmę skirtingai vertina ginčo šalys.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

43. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl šalių ginčas sprendžiamas vadovaujantis CK 6.256–6.262, 6.305–6.349 straipsnių ir Sutarties nuostatomis.

45. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 d.), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą (CK 6.205 straispnis.).

46. Sutarties turinys leidžia teismui spręsti, kad ieškovė UAB „Joniškio grūdai“ įsipareigojo pristatyti ir perduoti atsakovui užsakytą prekių kiekį (Sutarties 2.1.2, 4.1 p.). UAB „Joniškio grūdai“ garantavo pirkėjui SIA EKA PAIPALAS, kad prekių kokybė atitiks įprastus prekėms keliamus reikalavimus (Sutarties 2.1.1 p., 3.1 p.) ir įsipareigojo kartu su perduodamomis prekėmis pateikti visus būtinus prekių kokybę patvirtinančius įrodymus ir (arba) apibūdinančius dokumentus, t. y atitikties sertifikatus ir deklaracijas, kokybės pažymėjimus, higieninius įvertinimus ir pan. , išduotus Lietuvos Respublikoje (Sutarties 3. 2 . p.).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Kasacinis teismas išaiškino, kad, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

49. Nagrinėjamu atveju pardavėjo užtikrinti putpelių lesalo kokybiniai parametrai apibrėžti kartu su kroviniu pateiktomis atitikties deklaracijomis (2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedas Nr. 1; 5 t., b. l. 70–72). Deklaracijose nėra duomenų apie pašarų gamyboje naudojamą salinomiciną ar galimus jo pėdsakus dėl kryžminės taršos. Ieškovės į bylą pateiktame visaverčio lesalo putpelėms dedeklėms recepte, kurį 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi teismas pripažino konfidencialia bylos medžiaga, taip pat nėra duomenų apie salinomicino naudojimą gamybos procese. Atsakovo SIA EKA PAIPALAS į bylą pateiktoje kito tiekėjo Latvijos įmonės AS tukuma Straume pašaro 2019 m. rugsėjo 27 d. tyrimo ataskaitoje Nr. PV-2019-B-59727.01 nurodytas <0,05 mg/kg salinomicino kiekis. Toks kiekis reiškia, kad šios medžiagos lesaluose nėra. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, pagrįstai tikėjosi įsigyti pašarus putpelėms be salinomicino priemaišų.

50. Teismo vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę ir teigdamas, kad putpelėms dedeklėms ieškovės tiektas lesalas nuo 2019 metų pradžios neatitiko sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, kad įrodyti tokio atsikirtimo ir priešieškinio pagrįstumą, pateikė Latvijoje eančioje laboratorijoje BIOR atliktų putpelių mėginių tyrimo rezultatus, Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitas, pranešimus, aktus, patikros protokolus, Lietuvos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje atliktus tyrimo vertinimo rezultatus. Atlikus tyrimus ieškovės parduotose pašaruose buvo nustatyti natrio salinomicino kiekiai nuo 3,44 mg/kg iki 6, 92 mg/kg.

51. Ieškovė, siekdama paneigti savo atsakomybę dėl putpelių lesalo netinkamos kokybės, galėjo įrodinėti, kad pirkėjo įsigytų prekių kokybiniai parametrai pablogėjo ne dėl jos kaltės (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), tačiau tokių įrodymų nepateikė. UAB „Joniškio grūdai” savo atsikirtimus dėl prekių kokybės grindė tik prielaidomis, kad atsakovo putpelės galėjo būti gydomos salinomicinu, maišant jį su pašaru, trūkstant pašarų atsakovas galėjo putpelėms sušerti iš kito tiekėjo gautą viščiukams broileriams skirtą pašarą, kurį gaminant naudojamas salinomicinas, tačiau ieškovė, pažeisdama CPK 178 straipsnio nuostatas, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės prielaidas paneigia atsakovo pateiktas išrašas iš įmonės buhalterinės apskaitos, kuriame užfiksuoti visi SIA EKA PAIPALAS tiekėjai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1; 2 t., b. l. 1–7). Šis tiekėjų sąrašas patvirtina, kad pašarus ginčo laikotarpiu SIA EKA PAIPALAS pirko tik iš vieno tiekėjo – UAB “Joniškio grūdai”. Be to, 2019 m. rugpjūčio mėn. 30 d. Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad užteršto putpelių pašaro kilmės šalis – Lietuva, kituose Tarnybos atliktų patikrinimų aktuose nurodyta, kad putpelių lesalo pavyzdžiai paimti iš tiekėjo UAB “Joniškio grūdai” tiektų partijų, nurodyti partijų numeriai ir sąskaitos faktūros (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 5, 6, 7; t. 2, b. l. 1–7).

52. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovė UAB „Joniškio grūdai” nuo 2019 m. balandžio mėn. pradėjusi gaminti skaldytų granulių formos lesalą putpelėms, – kurio forma identiška viščiukų broilerių lesalo formai, galėjo dėl žmogiškosios klaidos pristatyti ir perduoti SIA EKA PAIPALAS viščiukams skirtą lesalą vietoje putpelių lesalo. Tik taip galima paaiškinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. Tarnybos atsakovo putpelių ūkyje atliktos neeilinės patikros, kai buvo paimti 2019-08-14 iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai“ pagal sąskaitą faktūrą JGB 0017869 įsigyto 15, 14 tonų pašaro (partijos Nr. 0032531) pavyzdžiai, rezultatus. Šio patikrinimo metu Tarnyba nustate, kad putpelių lesaluose esantis koksidiostatiko salinomicino kiekis yra 70,412 mg/kg ir viršija didžiausią teisės aktų leidžiamą normą (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5, t. 2, b. l. 1–7). Šiame kontekste svarbu tai, kad viščiukams broileriams skirtuose pašaruose leistina salinomicino norma, kaip nurodė abi ginčo šalys, yra 69,00 mg/kg.

53. 2019-08-22 Tarnybos Patikros protokole Nr. V44-19-01279 (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4; t. 2, b. l. 1–7) nurodyta, kad pašaro pavyzdys paimtas iš kompleksinio putpelių pašaro bendro kiekio 5 tonų per 10 min., kas 1 minutę sudarant bendrą 4 kg pavyzdžio kiekį. 2019-08-30 Patikros protokole Nr. V44-19-01332 nurodyta, kad pašaras Nr. 0032685 pristatytas 2019-08-28, jis buvo įpiltas į silosą (saugyklą/grūdainį), kuriame buvo apie 500 kg putpelių pašaro pp 0032531 su Na salinomicinu (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6; t. 2, b. l. 1–7). Nustatyts atskirų pašaro partijų užterštumas salinomicinu ir tai, kad į silosą (saugyklą/grūdainį) buvo pilamas skirtingų vežimų lesalas, leidžia teismui spręsti, kad visos ieškovės nuo 2019-05-15 iki 2019-08-28 atsakovei pristatytos lesalo partijos, už kurias mokėti sutartyje numatytą kainą atsisako atsakovas, dėl kryžminės taršos neatitiko sutartyje numatytų kokybės reikalavimų. Todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už netinkamos kokybės prekes prieštarauja CK 6.334 straipsnio nuostatoms ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

54. Teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovo G. J. argumentais, kad Tarnybos pranešimai, patikros protokolai bei tyrimo ataskaitos yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomoją galią. Pagal CPK 197 straispnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismo 2020 m. spalio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. nutartimis paskirtų ekspertizių, kurias atliko EUROFINNS WEJ CONTAMINANTS laboratorija Vokietijoje, išvados patvirtino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktuose pašarų mėginiuose buvo rasta salinomicino medžiaga, o atsakovo tyrimui pateiktuose mėginiuose EUROFINNS WEJ CONTAMINANT laboratorijoje nustatytas asalinomicino kiekis balansuoja ant maksimalios leistinos normos ribos (0, 7 mg/kg), arba žymiai ją viršija ( žr., 2018-08-06 sąskaita faktūra JGB Nr.0017835 p.p. 0032438 – 13 mg/kg) (t. 3, b. l. 166–182; t. 4, 130–80).

55. Negalima sutikti ir su ieškovės teiginiais, kad tik UAB „Joniškio grūdai” ekspertiniam tyrimui pateikti lesalo mėginiai („arbitražiniai mėginiai”) yra tinkami sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, jau vien dėl to, kad jie neatitinka šalių susitarimo, t. y. paimti ieškovės darbuotojų, nedalyvaujant atsakovui (Sutarties 5.3 p.). Kaip paaiškino 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Č., kuri yra atsakinga už gaminamos produkcijos kokybę, ieškovės pateikti „arbitražiniai mėginiai“ buvo paimti gamybos procese, o atsakovui pervežėjo perduoti produkcijos pavyzdžiai paimti vėlesnėje stadijoje iš pašaru pakrauto transporto, kuriuo ir buvo pristatoma prekė gavėjui. Liudytoja pripažino, kad pakrovimo metu laboratorijos darbuotojai, kurie ima mėginius iš automašinos, yra atsakingi už automašinų ir įrankių paruošimą. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad pagal 2019-08-14 sąskaitą faktūrą JGB Nr. 0017869 lesalo partijoje pp0032531 net ir UAB „Joniškio grūdai” pateiktame „arbitražiniame mėginyje“ EUROFINNS WEJ CONTAMINANTS laboratorija Vokietijoje nustatė net 0,69 +/- 019 mg/kg.

56. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas informavo bendrovę apie Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas patikras ir pašarų tyrimų rezultatus, tačiau UAB „Joniškio grūdai“, pažeisdama CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, ne tik ignoravo šiuos pranešimus, nederino mėginių paėmimo ir ištyrimo klausimų, bet ir klaidino atsakovą teigdama, kad salinomicino lesalo putpelėms gamyboje nenaudoja. 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Č. pripažino pati pasiūliusi telefonu atsakovo vadovui pakartotinai tirti pašarų kokybę Lietuvoje Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, taip pat pripažino, kad ieškovei buvo žinoma, jog Sutarties 5.3 punkte nurodyta nepriklausoma laboratorija UAB „Laptarna“ sertifikuotų tyrimų neatlieka. Apibendrindamas teismas atmeta ieškovės argumentus dėl sutartyje numatytos pašaro mėginių ėmimo ir jų tyrimo tvarkos pažeidimų (CK 6.206 straipsnis).

57. Teismo vertinimu, putpelių lesalo mėginiai Sutartyje numatyta tvarka nebuvo paimti dėl ieškovės neveikimo, todėl iš to kylanti rizika tenka jai pačiai (CK 6.206 straipsnis). Vadovaujantis ieškovės atstovų logika galima suprasti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi netinkamos kokybės pašarus, neturėjo jokios galimybės tai įrodyti, nes ieškovės atstovai nevyko pas atsakovą, nesitarė dėl mėginių ėmimo dalyvaujant pirkėjo ir pardavėjo atstovams. Nepateikę įrodymų, teigdami, kad atsakovė į silosą (grūdainį/ talpyklą) galėjo įmaišyti salinomicino, ieškovės atstovai apskritai paneigia bet kokią pirkėjo galimybę paimti tyrimui tinkamus ieškovės parduoto pašaro mėginius Sutartyje nustatyta tvarka.

58. Atsakovo ekspertiniam tyrimui atlikti į bylą pateikti putpelių lesalo pavyzdžiai, teismo vertinimu, yra tinkamas ir leistinas įrodymas CPK 177, 180 straipsnių prasme, sprendžiant ginčą dėl pašarų kokybės, nes lesalo pavyzdžius atsakovui pateikė krovinio pervežėjas, gavęs juos iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai“ darbuotojų su pervežimui pakrautu kroviniu. Pavyzdžiai yra popieriniuose maišeliuose, užklijuoti ir pažymėti dviejų ieškovės darbuotojų (komisijos narių) parašais. Teismui pateiktų popierinių maišelių pakuotė nebuvo pažeista.

59. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas sumokėti netinkamos kokybės prekių kainą negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis CK 6.333 straipsnio 3 dalies, 6.334 straipsnio nuostatų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

??? Dėl priešieškinio reikalavimų

60. Jau minėta, kad byloje sprendžiamas kilęs ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo (CK 6.333, 6.256 straipsniai). Teismui nustačius, kad ieškovė UAB „Joniškio grūdai” pardavė atsakovui SIA EKA PAIPALAS nekokybiškus pašarus (t. y. atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme), sprendžiama dėl nukentėjusiai sutarties šaliai priteistinų nuostolių, kurie susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais, priežastiniu ryšiu, dydžio (CK 6.245 straispnis, 6.246 straispnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.256 staipsnis).

61. Pagal CK 6.249 staipsnio 1 dalį bei 4 dalies 2 punktą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Dėl 10 947, 45 Eur tiesioginių nuostolių

62. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 8 585, 40 Eur turtinę žalą, patirtą dėl nurašytų ir utilizuotų 143 090 vienetų netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovė, vykdydama Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą, surašė putpelių kiaušinių, pagamintų 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 3 d. nurašymo aktą ir utilizavo 143 090 vnt. netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių, kurių buhalterinė vertė – 8 585, 40 Eur (atsiliepimo į ieškinį 10 priedas, t. 2, b. l. 1-7)

63. Su priešieškiniu atsakovas SIA EKA PAIPALAS pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą dėl 2 362, 05 Eur papildomų išlaidų, susijusių su ieškovės parduotu atsakovei lesalu, kuris buvo užterštas salinomicinu (priedas Nr. 5 prie 2020-03-12 teismui pateikto atsakovo priešieškinio, t. 2 b. l. 19–30).

64. Šias išlaidas sudaro 207,77 Eur apmokant SIA „Reneta“ už netinkamų pardavimui putpelių kiaušinių utilizavimą, 593,47 Eur atsakovo kontrahento SIA RIMI LATVIA pritaikytų baudų už putpelių kiaušinių tiekimo šiam prekybos tinklui sustabdymą, 187,78 Eur atsakovo kontrahento ŽŪB „Sparnai“ pritaikytų baudų už putpelių kiaušinių kokybės reikalavimų pažeidimą dėl užterštumo salinomicinu, 407,93 Eur išlaidų už Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktus tyrimus ir 965,10 Eur išlaidų už Lietuvos Respublikos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto stliktus tyrimus.

65. Teismui nekyla abejonių dėl šios priešieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Akivaizdu ir tai, kad atsakovo patirti 8 585,40 Eur nuostoliai dėl netinkamos kokybės putpelių kiaušinių sunaikinimo ir 2 362,05 Eur papildomos išlaidos yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės parduoto pašaro netinkama kokybe (CK 6.249, 6.247 straipsniai).

Dėl 92 859, 56 Eur atsakovo negauto 2 metų planuoto pelno už atsakovo putpelių kiaušinių tiekimą prekybos tinklui „Maxima Latvia“ SIA

66. Šį priešieškinio reikalavimą atsakovas įrodinėja 2019 m. liepos 15 d. su „MAXIMA LATVIA” SIA sudaryta putpelių kiaušinių tiekimo sutartimi (2 t., b. l. 31, 35–39), kuri „MAXIMA LATVIA” SIA iniciatyva buvo nutraukta po to, kai 2019 m. rugpjūčio 30 d. Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (angl. RASFF) buvo viešai paskelbta apie draudžiamą salinomicino kiekį atsakovo ūkio putpelių kiaušiniuose.

67. Atsakovas nurodo, kad turėjo teisėtą lūkestį 2 metus tiekti putpelių kiaušinius „MAXIMA LATVIA” SIA ir gauti 92 859, 56 Eur 2 metų pelną, kurį, kaip negautą grynąjį pelną, prašo priteisti iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai”. Negauto pelno paskaičiavimą grindžia metine putpelių kiaušinių tiekimo prekybos tinklui SIA RIMI LATVIA apyvarta (priešieškinio priedas Nr. 8, 2 t., b. l. 19–30).

68. Teismas pritaria ieškovės UAB Joniškio grūdai” pozicijai dėl šios priešieškinio reikalavimų dalies, kad toks grynojo pelno paskaičiavimas yra iš esmės hipotetinis, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu negautoms pajamoms pagrįsti (CPK 177 straipsnis).

69. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad „MAXIMA LATVIA” SIA yra išreiškusi poziciją dėl sutarties nutraukimo ir atsisakymo ją atnaujinti. Be to, atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad bendradarbiavimas su „MAXIMA LATVIA” SIA buvo tik pasiruošimo stadijoje (atlikti auditai, sukurtas pakuočių ženklinimo dizainas ir atspausdintos etiketės, skirtos produkcijos žymėjimui, buvo ruošiamasi didinti paukščių skaičių, plėsti patalpas). Atsakovės valdybos narys B. M., teikdamas paaiškinimus 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad derybos su šiuo prekybos tinklu tęsėsi dvejus metus ir galutinis susitarimas dėl produkcijos tiekimo kiekių nebuvo pasiektas. Jis pripažino kad, sudarius sutartį su „MAXIMA LATVIA” SIA, reikėtų didinti paukšių skaičių, tačiau paukšių skaičius nebuvo padidintas.

70. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas atmeta šį priešieškinio reikalavimą kaip neįrodytą (CK 6.247, 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo

71. Reikšdamas šį priešieškinio reikalavimą atsakovas pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014, kurioje nurodyta, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga).

72. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šios nutarties 30–35 nurodyti Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų duomenys, surašyti aktai ir nurodymai stabdyti putpelių kiaušinių realizaciją, įmonės veiklos sutabdymas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos atsakovo SIA EKA PAIPALAS dalykinei reputacijai. Dėl šios informacijos ir dėl 2019 m. rugpjūčio 30 d. Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (angl. RASFF) viešai visoje Europos Sąungoje paskelbtos informacijos apie draudžiamą salinomiciną, rastą atsakovo ūkyje naudojamuose lesaluose kiaušinius dedančioms putpelėms ir į prekybos tinklus tiekiamoje produkcijoje – putpelių kiaušiniuose, neabejotinai pasikeitė atsakovo, deklaruojančio ekologišką veiklą, savybių ir veiklos rezultatų vertinimas. Dėl paskleistos neigiamos informacijos žymiai sumenko atsakovės SIA EKA PAIPALAS derybinės pozicijos su vienu iš stambiausių prekybos tinklų „MAXIMA LATVIA“ SIA dėl putpelių kiaušinių pirkimo, buvo sustabdyta ūkio plėtra, atsakovui nepavyko realizuoti plėtros planų ir siekio per du metus padidinti grynąjį pelną 92 859,56 Eur.

73. Ieškovės atsikirtimus, susijusius su galimybe nagrinėjamu atveju taikyti CK 6. 250 straipsnio nuostatas, teismas atmeta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 metų rugpjūčio 18 d. nutarime (bylos Nr.23/04) pateiktu išaiškinimu, kad „Saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves, inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.”

74. Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovės dėl ieškovės UAB „Joniškio grūdai” tiektų netinkamos kokybės pašarų patirtus netekimus, susijusius su SIA EKA PAIPALAS dalykine reputacija, priešieškinio reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra įrodytas ir turi būti tenkimamas (CK 6.246 srtaipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 6.250 staispnis, 6.247 straipsnis).

75. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

76. Procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008), skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

77. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

78. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui SIA EKA PAIPALAS iš ieškovės UAB “Joniškio grūdai” 30 947, 45 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus 24 %, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

80. Atsakovas SIA EKA PAIPALAS už byloje pareikštą priešieškinį sumokėjo 1 904, 00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 12 462, 64 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo atstovas 2021 m. spalio 11 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 184–185; t. 5, b. l. 24–32). Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies (24 %) iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai” atsakovui SIA EKA PAIPALAS priteistina 456, 96 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis ir 7 726, 84 Eur atstovavimo išlaidų.

81. Ieškovės UAB „Joniškio grūdai” atstovai pateikė teismui penkis prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2020-03-20, 2020-09-07, 2021-07-26, 2021-08-24 ir 2021-10-11), kuriuose pateikė išlaidų paskaičiavimą, jas pagrindžiančius dokumentus, nurodė, kad patyrė 13 842, 71 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 14, 15; 54, 55, 190, 191; t. 5., b l . 1–24) Ieškinį atmetus, o priešiekinį patenkinus iš dalies ieškovei priteistina 5 260, 23 Eur atstovavimo išlaidų, o už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas.

82. Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 13730001002407653 įmokėjo 2300 Eur, o atsakovė – 1 500 Eur avansą už EUROFINNS WEJ CONTAMINANTS laboratorijos atliktus UAB „Joniškio grūdai” 2019 metais atsakovei SIA EKA PAIPALAS tiekto putpelių lesalo ekspertinius laboratorinius tyrimus. Šiaulių apygardos teismas EUROFINNS WEJ CONTAMINANTS laboratorijai už atliktus tyrimus sumoėjo 3 466, 35 Eur. Be to, iš avansinės UAB „Joniškio grūdai” 2 300 Eur įmokos teismas sumokėjo 274, 14 Eur IĮ „Ad Balticum“ už vertimo paslaugas. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies atsakovui SIA EKA PAIPALAS iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai” priteistina 454,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su lesalo ekspertinių tyrimų atlikimu.Teismo depozitinėje sąskaitoje Nr. LT 13730001002407653 esantis ieškovės UAB „Joniškio grūdai” sumokėto avanso likutis – 59, 51 Eur grąžintinas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai “(juridinio asmens kodas 157602461) 30 947,45 Eur (trisdešimt tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurą keturiasdešimt penkis ct) ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 30 947, 45 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki sprendimo įvykdymo.

Likusią priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti atsakovui SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) iš ieškovės UAB „Joniškio grūdai “(juridinio asmens kodas 157602461) 8 181, 69 (aštuonis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą šešiasdešimt devynis ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Joniškio grūdai “(juridinio asmens kodas 157602461) iš atsakovės SIA EKA PAIPALAS (juridinio asmens kodas 41503058722) 5 260, 23 (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurus dvidešimt tris ct) atstovavimo išlaidų.

Pavesti Šiaulių apygardos teismo vyresniajai patarėjai (vyriausiajai buhalterei) iš teismo depozitinių lėšų sąskaitos Nr. LT 13730001002407653 grąžinti ieškovei UAB „Joniškio grūdai“(juridinio asmens kodas 157602461) 59, 51 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 51 ct)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.