Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Tokiais veiksmais E. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad tuo metu, kai jų įmonė turėjo pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitą, jie vykdė keletą svarbių derybų su klientais. Nenorėdami, kad jų konkurentai patikrintų jų praeitų metų finansinius rezultatus, jais nedisponuotų prieš jų naują klientą, taip pat, kad naujasis klientas negalėtų pasižiūrėti, kokie jų įmonėje taikomi antkainiai, įkainiai ir pan., jis nusprendė nepateikti ataskaitų rinkinio. Pažymėjo, kad tik pasibaigus deryboms, jis finansines ataskaitas pateikė nustatyta tvarka, pateikė paaiškinimus Registrų centrui. Valstybė dėl to nepatyrė jokių nuostolių, kadangi pelno mokestis buvo sumokėtas laiku. Pažymėjo, kad ankščiau finansines atskaitomybes visada pateikdavo laiku.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad finansinės atskaitomybės rinkinys už 2018 m. nebuvo pateiktas laiku dėl komercinių aplinkybių. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo padarytą administracinį nusižengimą įrodo:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2);

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010 m. liepos 21 d. yra E. V.. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais) (b. l. 4-7). Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Registro tvarkytojui 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra pateikusi 2019 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 5).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. III-784, galiojusi redakcija iki 2019 m. liepos 5 d.), bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu (2017m. lapkričio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556, redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.), Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

E. V. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad finansinės atskaitomybės rinkinys už 2018 m. nebuvo pateiktas laiku dėl komercinių aplinkybių. Pažymi, jog finansinės atskaitomybės rinkinys už 2018 m. buvo nedelsiant pateiktas vos gavus pranešimą apie nusižengimą iš Valstybės įmonės Registrų centras. Atkreipia dėmesį, jog visi ankstesni finansinės atskaitomybės rinkiniai (2010 m. – 2017 m.) buvo pateikti laiku ir tinkamai. Dėl įvykdyto administracinio nusižengimo labai gailisi, teigia, kad ateityje tai nepasikartos ir prašo skirti įspėjimą (b. l. 3). Esant tokioms aplinkybėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui buvo pateiktos praleidus nustatytą terminą. Taigi, E. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, jog 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Tokią aplinkybę įrodo byloje esantis rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V., kaip bendrovės vadovas, privalėjo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad teisės aktų reikalavimai dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo būtų savalaikiai įvykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad E. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimas padarytas ne piktybiškai siekiant nuslėpti bendrovės finansinę padėtį, o dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet siekdami laimėti projektą, jie nenorėjo konkurentams bei galimai būsimiems klientams atskleisti tam tikrų finansinių duomenų apie įmonę. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas E. V., bei matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2019 m. rugsėjo 20 d., kas leidžia teigti, jog reali žala administraciniu nusižengimu padaryta nebuvo. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V. asmenybę – duomenų apie teistumą ir baustumą nepateikta, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad E. V. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus E. V. švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.