Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-677-1065/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
1-677-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10030-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-677-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10030-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaravęs gyvenamąją vietą D. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2019 m. kovo 10 d., apie 20.15 val., namuose esančiuose D. k., Pakruojo k., asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai I. D. už kaklo ir smaugė bei abejų rankų delnais stūmė nukentėjusiajai I. D. vieną kartą į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai sugyventinei I. D. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

E. N., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą ir dėl griebimo už kaklo galėjo atsirasti mėlynė, taip pat stumdamas į pilvą, galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Mano, kad dėl girtumo neapskaičiavo savo jėgos. Sutinka, kad viskas buvo taip, kaip nurodė I. D. akistatos metu. Labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 94-95);

nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 20.15 val., Pakruojo r. D. k., namuose kartu su sugyventiniu E. N. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji šiam pasakė „kiek aš tave išlaikysiu ir kiek tu laiko valgysi iš mano kišenės“ taip pasakė, nes jau puse metų jos sugyventinis niekur nedirba. Tada sugyventinis supykęs, kad ji taip pasakė, virtuvėje priėjo prie jos, o ji tuo metu sėdėjo ant kėdės prie stalo, paėmęs viena ranka už kaklo (kuria ranka tiksliai paėmė, pasakyti negali), pradėjo stipriai spausti (smaugti), kad vos galėjo ištarti žodį. Kiek laiko buvo suspaudęs už kaklo, pasakyti negali. Po to, nuo jo kažkaip išsilaisvino ir virtuvėje sugyventinis jai su abejų rankų delnais trenkė vieną kartą į pilvo sritį, nuo smūgio ji trenkėsi į kėdės atlošą. Tada nuo sugyventinio pabėgo į kitą kambarį ir ten paskambino bendru pagalbos numeriu. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar. Daugiau įvykio niekas nematė (b. l. 23-25);

nukentėjusioji I. D. 2019 m. kovo 15 d. papildomos apklausos metu parodė, kad pirmosios apklausos metu nurodė, kad abejų rankų delnais sugyventinis E. sudavė į pilvą ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau 2019 m. kovo 15 d. akistatos metu geriau prisiminė, kad kai Edmundas, pačiupęs už rankos, ją spaudė, tačiau neskaudėjo ir pasodino į kėdę su atlošu ant kurios pats sėdėjo, liepė jam ranką paleisti, stumdė rankomis, kilnojo ir rankas, ir kojas, bet sugyventiniui nesudavė ir neįspyrė, fizinio skausmo nesukėlė. Tada sugyventinis čiupo savo viena ranka jai už gerklės, kai ji tuo metu sėdėjo, jai skaudėjo, negalėjo pratarti nei žodžio. Sugyventinis ją smaugė neilgai, kiek sekundžių, negali pasakyti, sugyventinis taip elgdamasis sakė, jog ji jam nevadovaus. Po to paleido kaklą ir ji stojosi nuo kėdės, tada sugyventinis savo abiem rankomis čiupo už abiejų jos kojų ir bandė ištempti ją iš kėdės. Ji įsikabino į kėdės atlošą, laikėsi ir jau stojosi, tada sugyventinis paleido jos kojas ir abiem rankomis vieną kartą ją stūmė, atremdamas rankas į pilvą, kad ji atsisėstų, bet rankomis jai nesudavė, tik stūmė. Jai tuo metu skaudėjo pilvą, tačiau kitą dieną ir kai pareigūnai ją apklausinėjo, tikrai neskaudėjo. Po to E. nuo jos atsitraukė, o ji pakilo nuo kėdės ir nuėjo į savo kambarį, iškvietė pareigūnus. Kaklą skaudėjo ir kitą dieną, liko mėlynė (b. l. 40-41);

iš akistatos protokolo matyti, kad I. D. nurodė, jog kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį ir ji pradėjo priekaištauti sugyventiniui, kad šis niekur nedirba. Ji stovėdama priešais sugyventinį, kai šis tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės, užsimojo suduoti dešinės rankos delnu jam per veidą, bet šis savo ranka sugavo jos ranką, nespėjus suduoti. Sugyventinis pačiupęs už rankos spaudė ir pasodino ją į kėdę su atlošu ant kurios pats sėdėjo, liepė sugyventiniui paleisti ranką ir šį stumdė rankomis, kilnojo ir rankas ir kojas, bet sugyventiniui nesudavė ir neįspyrė, fizinio skausmo nesukėlė. Tada sugyventinis čiupo viena ranka jai už gerklės. Jai skaudėjo ir negalėjo pratarti nei žodžio. Sugyventinis ją smaugė neilgai, taip elgdamasis sakė, jog ji jam nevadovaus. Po to paleido kaklą ir ji stojosi nuo kėdės. Tada šis savo abejomis rankomis čiupo už abiejų jos kojų ir bandė ištempti ją iš kėdės, o ji įsikabino į kėdės atlošą, laikėsi, ir jau stojosi, tada šis paleido jos kojas ir abejomis rankomis vieną kartą stūmė, atremdamas rankas į pilvą, kad ji atsisėstų, po to E. nuo jos atsitraukė;

E. N. akistatos metu parodė, kad I. D. ėmė prikaišioti jam, jog jis nedirba, jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės, o I. jam norėjo suduoti rankos delnu per veidą, jis pagavo sugyventinės ranką ir neleido suduoti, numušdamas jos ranką savo delnu nuo savęs. Tada atsistojo nuo kėdės, o ši tuo metu stovėjo. Sugyventinė už rankos nelaikė, ši puolė jam dar kartą suduoti delnu per veidą, jai vėl nespėjus suduoti, jos ranką atmušė kaire ranka, o su dešine ranka čiupo jai už gerklės stumtelėjo vieną kartą ir ši atsisėdo ant kėdės, po to I. spardėsi sėdėdama ant kėdės, norėjo atsistoti, o jis, stovėdamas priešais ją, stumtelėjo abejomis rankomis ją į pilvą, kad ji atsisėstų ir ji atsisėdo, tada pasitraukė ir išėjo į kitą kambarį. Pripažįsta, kad stipriai čiupo už kaklo ir stūmė ta pačia ranka, prilaikydamas iki kol sugyventinė atsisėdo ant fotelio. Jo veiksmas buvo greitas, 2-3 sekundės, ranka laikė už kaklo. Pripažįsta, kad nuo šio veiksmo sugyventinei galėjo skaudėti. Dėl stūmimo rankomis į pilvą mano, kad sugyventinei galėjo skaudėti, tik tuo momentu (b. l. 83-86);

iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., D. k., virtuvės kambaryje (b. l. 15-20);

iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant I. D. kairės pusės žandikaulio užfiksuota 3 x 3 cm. dydžio mėlynė (b. l. 43-44).

Kaltinamojo E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. D..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (105-107 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. N. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tūrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį E. N. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis E. N. neteistas (b. l. 62), 2015 m. lapkričio 12 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip susitaikęs su nukentėjusiąja I. D. (b. l. 63-64), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (b. l. 60-61), vykdo individualią veiklą (b. l. 58), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 59), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) E. N. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 10 d. 20.15 val. iki 2019 m. kovo 12 d. 15.27 val. (b. l. 47, 51), tai yra dvi paros, kas prilyginama 12 viešųjų darbų valandų (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis).

E. N. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101) ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (b. l. 97-98), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką E. N. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 10 d. 20.15 val. iki 2019 m. kovo 12 d. 15.27 val., tai yra dvi paros, kas prilyginama 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

E. N. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė