Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei R. V., gynėjams advokatams Valdui Burneikiui ir Aldevinui Švedui, vertėjams Audronei Adomavičičnei, Audriui Krušnai, nukentėjusiajam M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. 2015 m. vasario 1 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, būdamas neblaivus, įvykusio konflikto metu, tyčia su peiliu sudavė nepilnamečiui E. S. du smūgius į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dvejomis durtinėmis – pjautinėmis žaizdomis nugaroje, iš kurių viena kiauryminė, III-ame tarpšonkauliniame tarpe atsivėrusiu į dešinę krūtinplėvės ertmę, su dešinės mentės vidinio krašto ir dešinio plaučio VI-o segmento sužalojimu.

Be to, O. M. ir N. M. 2015 m. vasario 1 d. apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, O. M. tyčia peiliu du kartus dūrė nepilnamečiui M. Š. į ranką, po ko N. M. tuščiu buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, O. M. vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam M. Š. pargriuvus ant žemės, O. M. atsisėdo ant nugriuvusiojo pilvo ir sudavė M. Š. ne mažiau penkis kartus kumščiais į įvairias kūno vietas, o tuo metu N. M. sudavė kojomis ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam į kojas ir šonus, tokiais savo bendrais veiksmais padarė M. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos dešinėje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimais nosyje, apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu viršugalvio dešinio smilkinio pusėje, odos nubrozdinimais kairėje ausyje, kairėje užausinėje srityje, viršugalvio - veido dešinėje pusėje, daugybiniais odos nubrozdinimais veido dešinėje ir kairėje pusėje, pakaušio dešinėje pusėje, sprando srityje.

O. M. teisme kaltę pripažino ir atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu O. M. kaltę pripažino visiškai (t. 2, b. l. 37).

O. M. savo parodymus tyrimo metu tvirtino 2015-02-26 parodymų patikrinimo vietoje (t. 2, b. l. 47-57).

N. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-02-01 apie 5 valandą ryto išgirdo beldimą į langą. Priėjęs prie lango pamatė D. Š., kuris pasakė, kad užpuolė O., reikia išskirti. Jis atėjo į įvykio vietą. Prie kiemo, prie vartelių stovėjo T. V., rankose laikė lazdą. Viduje buvo O. ir M. Š., kažką aiškinosi. Jis užėjo į vidų. M. susikibo su O., aiškino, kad O. draugui sudavė peiliu. Jis pasakė eiti namo, kad šie dieną galės išsiaiškinti. Jis sakė eiti namo miegoti. M. Š. ėjo per daržą, vėl sakė O. pasikalbėti. Darže šie vėl susikibo. Jis juos vėl skyrė. Po to jis pamatė važiuojančią policijos mašiną. Tada paėmė M. už apykaklės, sudavė šiam smūgį keliu į sėdmenis ir pasakė eiti namo. Po to atvažiavęs policijos ekipažas, O. ir jį nuvežė į komisariatą. Jis buteliu M. per galvą netrenkė.

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad E. S. nustatytos dvi (tikėtina) turtinės - pjautinės (GSLI įvardintos kaip durtinės) nugaros dešinės pusės viršutinės dalies mentės, viršutinio kampo - vidinio krašto srities žaizdos, iš kurių viena kiauryminė, III- ame tarpšonkauliniame tarpe atsivėrusi į dešinę krūtinplėvės ertmę, su dešinės mentės vidinio krašto ir dešinio plaučio VI-o segmento sužalojimai. Abi žaizdos įvardintos vienodai, maždaug vienodo 2 cm. ilgio ir galėjo būti padarytos plokščiu duriančiai - pjaunančių savybių, tokiu kaip peilis, daiktu (įrankiu,-iais). Abi žaizdos padarytos maždaug vienu laiku, neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Jų padarymo skirtingu laiku požymių ir daugiau kitokių sužalojimų nenustatyta. E. S. kūno sužalojimas visumoje ir kiauryminė nugaros žaizda (atskirai nuo kitos nugaros žaizdos) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9.p.). Kita, nekiauryminė (akla) nugaros žaizda kvalifikuojama pagal sveikatos sutrikdymo trukmę ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Abi nugaros žaizdos savęs paties žalojimui nebūdingos ir be specialių priemonių (specialaus pasirengimo) taip pats susižaloti E. S. negalėjo. Sužalojimų, kurie galėtų nurodyti buvusią kovą ar savigyną E. S. kūne nekonstatuota. E. S. sužalotas dviem peilio trauminiais poveikiais ( smūgiais), nes žaizdos dvi ir jose kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota. Objetyvių medicininių duomenų, kurie nurodytų, kad durtinės - pjautinės žaizdos nugaroje E. S. buvo padarytos skirtingais įrankiais ir kokiais konkrečiai, nenustatyta. E. S. sužalojimo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu neatmetama (t. 1, b. l. 111-112).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad O. M. tyčia peiliu sudavė E. S. du smūgius į nugarą, dėl ko šiam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, teismas pripažįsta, kad O. M. ir N. M. fiziškai smurtavo prieš M. Š., dėl šiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. O. M. savo kaltę pripažino visiškai, teisme atsisakė duoti parodymas, tačiau įvykio aplinkybes nurodė tyrimo metu. N. M. savo kaltę neigė pripažindamas tik kartą sudavęs keliu į M. Š. sėdmenis. Tokius N. M. parodymus paneigia kita bylos duomenų visuma, kuri atitinka tarpusavyje. Nukentėjusysis M. Š. tiek teisme, tiek ne vieną kartą apklaustas tyrimo metu nurodė, kad pas O. kieme, šis paleido šunį ir dūrė E. S. į nugarą, o vėliau atėjus aiškintis santykius O. jam įdūrė į rankas, O. tėvas sudavė buteliu per galvą, jį pargriovė ir mušė O. bei N.. Tokius M. Š. parodymus patvirtino nukentėjusysis E. S., kuris parodė, kad O. kieme ant jo užšoko šuo, po ko atsistojus jis pajuto nugaroje peilį, atsisukęs pamatė O., kuris dūrė du kartus. Liudytojas T. V. teisme parodė, kad O. kieme E. S. užpuolė šuo, dėl ko jis pabėgo, o grįžęs sužinojo, kad E. O. užpuolė su peiliu. Vėliau nuėjus išsiaiškinti M. užpuolė O. ir O. tėvas, O. užšokęs ant M. kumščiais šį mušė, N. M. spardė kojomis. Liudytoja A. V. patvirtino mačiusi sužalotą E., po to kruviną M., kuris sakė, kad N. jam davė buteliu per galvą. Apklausti policijos pareigūnai teisme patvirtino įvykio aplinkybes dėl konflikto, sužaloto nepilnamečio ir matyto kruvino M. Š., kuris neadekvačiai elgėsi priešindamasis pareigūnams. Net ir liudytoja N. Š., O. M. mama, teisme patvirtino konflikto faktą tarp jos sūnaus O. M. ir E. bei M., nurodė, kad konflikte dalyvavo ir O. tėvas N.. E. S. ir M. Š. sužalojimus be minėtų asmenų parodymų patvirtina medicinos specialisto išvados, taip pat apžiūrėti daiktai ir jų požymiai. Tokiu būdu visus duomenis nuosekliai jungiant vienus su kitais teismas pripažįsta, kad O. M. durdamas peiliu sužalojo E. S., vėliau kartu su tėvu N. M. sužalojo M. Š. duriant šiam peiliu į ranką, kumščiu į veido sritį bei kitas kūno vietas, o tuo metu N. M. suduodant buteliu M. Š. per galvą, kojomis spardant šiam į kojas ir šonus. Medicinos specialistai nustyatė, kad M. Š. sužalojimai padaryti ne mažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje.

O. M. veiksmai dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo E. S. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. Įvertinus M. Š. padarytų sužalojimų sunkumą ir asmeninį kaltininkų tyčinių veiksmų pobūdį O. M. ir N. M. veiksmai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

O. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 79-80), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 78), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 80). N. M. Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (t. 2. b. l. 29), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 30), Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2. b. l. 31) į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 29). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad kaltinamieji yra pakaltinami ir būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

N. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų elgesį, iniciatyvą ir tikslą aiškintis santykius O. M. gyvenamosios vietos kieme, ten sukeltą konfliktą, galimus smurtinio pobūdžio veiksmus O. M. atžvilgiu pripažįsta kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų E. S. ir M. Š. elgesys. O. M. nors ir pripažino kaltę, tačiau akivaizdaus gailesčio neišreiškė, švelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes nesistengė, dėl ko teismas neturi pagrindo jo prisipažinimo vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

O. M. ir N. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl M. Š. sužalojimai tai, kad šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Teismas nenustatė neginčijamų duomenų, jog O. M. apsvaigimas alkoholiu neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, todėl to nepripažįsta kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pagrindų atleisti O. M. ir N. M. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, todėl skiriant jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kiekvieno kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme.

O. M. neteistas (t. 2, b. l. 74), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 75), padarė dvi tyčines veikas, priskiriamas sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis nevedęs, dirbantis, kaltę pripažino. Tokios aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos verčia teismą O. M. skirti už nesunkų nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o už sunkų nusikaltimą – sankcijoje numatytą laisvės atėmimą žemiau sankcijos vidurkio.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad O. M. praeityje neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, dirbantis, turimais duomenimis ik šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad O. M. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sąlygas teismas O. M. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

O. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas įtariamąjį periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 61-68) - kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

N. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę neigė, praeityje neteistas (t. 2, b. l. 25), tačiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 26), išsituokęs ir dirbantis, nustatyta jo atsakomybę viena sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti N. M. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 2, b. l. 17-18) - kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo E. S. atstovas pagal įstatymą S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 eurų sūnaus neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, pareikšto civilinio ieškinio turinį, E. S. ir S. S. parodymų turinį teismas nustatė, kad specialistų diagnozuoti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, jo pobūdis ir trukmė, medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad E. S. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie visumoje kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada). Šios aplinkybės ir padariniai nukentėjusiojo sveikatai, patirti nepatogumai, pakeisti įprasto gyvenimo pomėgiai dėl sporto treniruočių ir rungtynių - atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į O. M. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), smurto naudojimo metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, jų sunkumą, šalių turtinę padėtį, nukentėjusiojo gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius sveikatai. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Be to, civilinio kodekso 6.282 straipsnis numato, kad esant paties nukentėjusiojo asmens dideliam neatsargumui, kuris padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismui nustačius ir pripažinus, jog nukentėjusysis E. S. įvykio metu rodė iniciatyvą aiškintis santykius, savo noru atėjo į kaltininko gyvenamojo namo kiemo teritoriją, elgėsi rizikingai ir provokuojančiai, taip pat ir neatsargiai – kas vadovaujantis įstatymų verčią teismą mažinti reikalavimo dydį. Toki būdu atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, S. S. teiginius, jog į žalos dydį įskaičiuoti ir turtiniai reikalavimai dėl sugadintų rūbų ir patirtų gydymo išlaidų, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažįsta, kad prašomas neturtinės žalos įvertinimas 4000 eurų suma yra aiškiai nepagrįstas ir turi būti sumažintas iki 400 eurų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2328,69 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 117-119).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (2015-03-16 gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Civilinio ieškovo reikalaujama atlyginti žala yra susijusi su kaltinamojo O. M. nusikalstamais veiksmais padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, panaudojant smurtą prieš asmenį. Tokiu būdu, teismas civiliniam ieškovui remiantis įstatymo nuostatomis priteisia iš kalto asmens visą prašomą patirtos turtinės žalos dydį.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

O. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo sudėjimo būdu O. M. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-02 (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant O. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, šešis pirmus mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

O. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą įtariamąjį periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymą 2015-02-01 kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš O. M. priteisti E. S., atstovaujam S. S., 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš O. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2328,69 (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt devynis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus (2015-03-31 kvitas BBB Nr. LS000811): E. S. striukę ir megztinį - grąžinti jo atstovui S. S., O. M. striukę, sportines kelnės ir palaidinę - grąžinti O. M., peilį – konfiskuoti ir sunaikinti, du kompaktinius diskus su apklausos garso įrašais – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.