- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eA-1117-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02316-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A51-52049/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl veiksmų atlikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iš naujo spręsti pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą dėl veiksmų atlikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Administracija 2021 m. gegužės 4 d. informavo, jog planuoja rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu nutraukti bet kokius veiksmus, susijusius su greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios laisvos valstybinės žemės sklypo formavimo ir / ar pertvarkymo projekto rengimu ir parengti visus būtinus dokumentus bei perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui atkurti nuosavybės teises pretendentams. Atsakovas Sprendimu nurodė, jog, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą, planuojamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje vietoje iki nacionalizacijos buvusio savininko A. M. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose (buv. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje natūra grąžintinas sklypas formuojamas nebus ir nėra teisinio pagrindo nutraukti planuojamo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą bei projektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą.
2.2. Pareiškėjo teigimu, Administracijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. A51-39159/21(2.14.212E-ŽEM) priede pridėtas planas nurodo konkretų ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą (apie 130 kv. m.), kuris turėtų būti formuojamas, kaip grąžintinas pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui, o ne jungiamas su gretimu žemės sklypu. Atsakovas atsisakymą ginčo teritorijoje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje atkurti natūra pareiškėjo ir kitų pretendentų nuosavybės teises grindžia dviem susijusiais argumentais: pirma, nagrinėjamas apie 130 kv. m dydžio žemės plotas yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; antra, pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, o dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m) nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypo, tinkančio gyvenamajam namui statyti.
2.3. Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 3IN-618(8.1) (toliau – ir ŽŪM raštas) nurodoma, jog žemės ploto dydis nėra išskiriamas kaip priežastis, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, grąžinant šią žemę natūrą, galėtų būti apribotas, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata netaikoma, kai sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo natūra galimybių.
2.4. Grąžintino sklypo dydis pats savaime nėra pagrindas atmesti prašymą tokį sklypą formuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, Administracijos veiksmai, įgyvendinant laisvos valstybinės žemės formavimo ir / ar pertvarkymo projektą ginčo teritorijoje, suformuojant ir sujungiant šį sklypą su gretimu žemės sklypu, pažeidžia Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtintą nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetą prieš kitus šio turto kompensavimo būdus.
2.5. Nors iš patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių matyti, kad nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, tačiau ši aplinkybė tiesiogiai neeliminuoja galimybės suformuoti grąžintiną sklypą, nes aplinkinė teritorija iš esmės suformuota, šalia esantys sklypai užstatyti ir nagrinėjamoje teritorijoje užstatymo intensyvumas yra iš esmės nusistovėjęs. Todėl pareiškėjas mano, kad vieno papildomai suformuoto atskiro (mažo) sklypo atsiradimas iš esmės nepakeis tokio užstatymo intensyvumo lygio, tuo labiau, kad, atsakovo teigimu, kitų laisvų žemės sklypų teritorijoje nėra ir intensyvumas faktiškai nedidės.
2.6. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Administracija atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Nagrinėjamoje vietoje iki nacionalizacijos buvusio savininko A. M. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose teritorijoje natūra grąžintinas sklypas formuojamas nebus, kadangi tokie veiksmai (formavimas) neatitiktų galiojančių teisės aktų nuostatų. Pagal teisės aktus suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir numatomi grąžinti žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Nagrinėjamas žemės plotas, kuris yra apie 130 kv. m dydžio, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, o dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m) nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypo, tinkančio gyvenamajam namui statyti.
3.2. Išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį nustatyta, jog laisva valstybinė žemė, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1788V ,,Dėl teritorijų nedidelių veiklos mastų detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) galiojimo teritoriją. Galiojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
3.3. Sprendime išsamiai paaiškintas teisinis ir faktinis pagrindas, taip pat kitos aplinkybės, turėjusios įtakos Sprendimo priėmimui. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą nurodė, kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 687 ir joje esančių dokumentų nustatyta, kad pilietis V. T. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,4370 ha buvusio savininko A. M. žemę ir 2001 m. vasario 7 d. sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės į jam priklausančio žemės ploto t. y. 0,4370 ha, lygiomis dalimis L. D., V. K. ir pareiškėjui. 2005 m. sausio 20 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-4 nustatyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 1995 m. rugsėjo 8 d. pažymėjimu Nr. 21-774-11, vietovėje nustatė buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto ploto žemės sklypo ribas. Vilniaus miesto meras 2005 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. A51-16291-(3.6-PD) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini). suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad A. M. iki nacionalizacijos turėta žemė ties (duomenys neskelbtini). (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais. Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Administraciją su prašymais pateikti informaciją apie galimybę buvusio savininko A. M. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos (duomenys neskelbtini) kartografuotoje teritorijoje, laisvuose (neužstatytuose) ir nepriskirtose valstybei išperkamai žemei plotuose papildomai suformuoti žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra. Administracija 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. A51-55337/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. M. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos teritorijoje“ pateikė atsakymą Vilniaus miesto skyriui į prieš tai nurodytą raštą.
Šalies argumentai
5. NŽT teigimu, tuo atveju, jei bus tenkintas pareiškėjo skundas ir Administracija bus įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl veiksmų atlikimo, Administracijai nusprendus, kad buvusioje žemėvaldoje yra galimas nuosavybės teisių atkūrimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, kadangi sprendžiamas klausimas nepriskirtinas jos kompetencijai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A51-52049/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl veiksmų atlikimo“ ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą dėl veiksmų atlikimo; priteisė pareiškėjo V. J. naudai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) nuostatomis, 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu, kuriame nurodė, jog yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą Nr. A51-52049/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl veiksmų atlikimo“, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 56 punktu bei atsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą, planuojamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamoje vietoje iki nacionalizacijos buvusio savininko A. M. turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). ribose (buv. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje natūra grąžintinas sklypas formuojamas nebus. Nagrinėjamas žemės plotas, kuris yra apie 130 kv. m dydžio, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną. Dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m) nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypą, tinkantį gyvenamajam namui statyti. Taip pat Sprendime pažymėta, kad nutraukti planuojamo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ir projektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra. Teismas vertino, kad nesant Atkūrimo įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčo sklypas yra ties (duomenys neskelbtini), ir prie jo galima privažiuoti. Ši teritorija pagal bendrąjį miesto planą yra mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, sklypo dydis yra apie 130 kv. m.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vieno iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis žemė pripažįstama valstybės išperkama žeme, ji negrąžinama ir už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais. Teisėjų kolegija vertino, kad argumentai, jog ginčo žemės plotas yra per mažas gyvenamojo namo statybai, taip pat sklypas negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą yra nepagrįsti. Tai, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjui nurodė šias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis nustatomi minimalūs žemės sklypų plotai individualiai statybai, teismas vertino kaip tinkamą gero administravimo principo reikalavimų taikymą. Tačiau konstatavo, kad faktas, jog natūra gražintiname žemės sklype nebus galimybių namo statybai, nėra teisinis pagrindas neformuoti sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
12. Teismas vertino, kad Administracijos 2021 m. gegužės 4 d. raštas, kuriuo besiribojančių sklypų savininkai informuoti apie numatomą ginčo sklypo projektavimą ir siūloma pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, yra akivaizdus pareiškėjo teisių ignoravimo faktas ir Atkūrimo įstatymo tikslų bei nuostatų nepaisymas, kai be teisėto pagrindo tam tikros socialinės grupės interesai tenkinami asmens, kurio nuosavybė buvo nacionalizuota dėl Lietuvos okupacijos, turto sąskaita. Tai, kad ginčo žemės sklype gali nepakakti vietos gyvenamajam namui statyti, įstatymų nustatytomis sąlygomis gali varžyti savininko teisių po žemės grąžinimo įgyvendinimą, tačiau tai nėra miesto specialųjį teisinį režimą, kurį nustačius žemė valstybės išperkama, turinti teritorija, todėl faktas, kad ginčo sklypas yra nedidelio ploto ir jame gali nepakakti vietos gyvenamajam namui statyti, nesudaro jokių iš įstatymo kylančių ribojimų nuosavybės teisei į tokią žemę atkurti natūra.
13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas tik formaliai atsakė į pareiškėjo prašymą, tačiau Sprendime nesant nei faktinių, nei teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiami atsakovo argumentai, skundžiamas Sprendimas laikytas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl panaikintas kaip nepagrįstas.
III.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjama teritorija šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei. Prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ribojasi nagrinėjama teritorija, yra įrengtas ir naudojamas privatus įvažiavimas/išvažiavimas į žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvažiavimas/išvažiavimas patvirtintas techniniu projektu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, privatus įvažiavimas/išvažiavimas patenka į sklypą, kurį pageidauja gauti pareiškėjas. Egzistuojantis įvažiavimas/išvažiavimas apima nemažą dalį ir taip mažo (apie 130 kv. m) sklypo, taigi likusi sklypo dalis, kurioje galėtų vykti statyba yra mažesnė nei 130 kv. m. Taigi, 130 kv. m dydžio sklypas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra per mažas ir negali būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną. Dėl per mažo dydžio nebūtų galimybės suformuoti racionalaus dydžio gyvenamojo naudojimo būdo sklypą, tinkantį gyvenamajam namui statyti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo, tačiau jos nagrinėjamu atveju yra itin svarbios vertinant visą situaciją ir kontekstą.
16. Atsakovas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibūdina, kas tai yra „racionalių ribų žemės sklypas“, todėl tai yra teismų aiškinimo dalykas ir racionalumo sąvoka, kuri gali apimtį faktines žemės ploto ribas, plotą, formą, reljefą ir visus kitus požymius, kurie gali trukdyti tokį plotą naudoti kaip atskirą savarankišką žemės plotą pagal jo tiesioginę paskirtį ir naudojimo būdą.
17. Atsakovas pažymi, kad vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybė privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdama į bendruomenių interesus. Be to, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, taip pat atsakovo pateiktų paaiškinimų ir byloje esančių priedų, pavyzdžiui, nevertino, kad į sklypą patenka įvažiavimas/išvažiavimas, kuris ne tik yra privatus, tačiau kuris dar labiau sumažina sklypo plotą ir pagrindžia atsakovo argumentą, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
18. Atsakovas akcentuoja, kad gavęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų prašymą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir greta jo esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, raštu pasiūlė pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir paprašė valią dėl jo pirkimo pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, t. y. atsakovas veikė, taip, kaip įpareigoja teisės aktai.
Atsiliepimas
19. Atsakovas taip pat nurodo, kad prašymas rengti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas anksčiau, nei pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises konkrečiai į šį pageidaujamą sklypą.
20. Atsakovo vertinimu, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti derinami buvusių savininkų ir visuomenės interesai.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas taip pat prašo teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik pateikus apeliacinį skundą, t. y. pareiškėjo 2021 m. vasario 10 d. prašymą Nr. A50-4280/21 ir atsakovo 2021 m. kovo 16 d. atsakymą Nr. A51-23406/21 (2.14.2.12E-ŽEM).
23. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra negarinėjama administracinė byla Nr. eI3-643-541/2022 pagal pareiškėjo skundą, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl 586,15 kv. m ploto grąžintino natūra žemės sklypo, kuris iš esmės apima ir ginčo sklypą šioje byloje. Tokiu būdu atsakovas dalimis skaido grąžintino žemės sklypo plotą, ir šioje byloje nepagrįstai remiasi per mažu žemės sklypo plotu.
25. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikia apeliacinės instancijos teismui naują argumentą, kuris nebuvo nurodytas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, susijusį su privačiu įvažiavimu/išvažiavimu į žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo vertinimu, net ir ši aplinkybė nesudaro kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi įvažiavimu į gretimus žemės s klypus klausimas gali būti sprendžiamas teisinėmis priemonėmis, t. y. nustatant projektavimo sąlygas, servitutus ir pan.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad gretimai ginčo žemės sklypo pareiškėjui yra iš dalies atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčo sklypo grąžinimas pareiškėjui neeliminuoja jo tolimesnio racionalaus ir tinkamo naudojimo pagal detaliajame plane nustatytą būdą galimybės.
28. Pareiškėjo vertinimu, jo teisę susigrąžinti nusavintą nuosavybę atsakovas nepagrįstai laiko privačiu interesu ir nepagrįstai supriešina jį su atsakovo pareiga užtikrinti viešąjį interesą. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju būtų galima kalbėti apie dviejų viešųjų interesų proporcingą derinimą, o ne jų priešpriešą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2010 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-305/2010.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad sprendimas dėl įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo buvo priimtas anksčiau, nei pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiuo aspektu pareiškėjas prašo prijungti naujus įrodymus prie bylos.
30. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. birželio 26 d. gautas E. Ž. ir A. Ž. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Šalies argumentai
31. E. Ž. ir A. Ž. nurodo, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo, per kurį eina vienintelis kelias į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimas turi įtakos E. Ž. ir A. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams.
32. Administracija, pasisakydama dėl E. Ž. ir A. Ž. prašymo nurodo, kad šioje proceso stadijoje toks prašymas negali būti tenkinamas.
33. NŽT vertinimu, E. Ž. ir A. Ž. turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo byloje pareikštas reikalavimas niekaip nesusijęs su E. Ž. ir A. Ž. įrengtu keliu ir teismo sprendimas šioje byloje neturi jokios įtakos šių asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. A51-52049/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl veiksmų atlikimo“ ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą dėl veiksmų atlikimo teisėtumo bei pagrįstumo.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
37. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.
38. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Šio pagrindo egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).
39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 2 d.) tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.
40. Byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Pareiškėjas V. J. šioje byloje pareikštu skundu prašydamas teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. A51-52049/21(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti jo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą, iš esmės siekia nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. Ž. ir A. Ž.. Atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, liko neįvertintos atsakovės nurodytos esminės bylos aplinkybės, kad valstybinėje žemėje, į kurią nuosavybės teisių atkūrimo siekia pareiškėjas, yra techniniu projektu patvirtintas vienintelis įvažiavimas į šalia esantį privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. Ž. ir A. Ž., ir šis įvažiavimas dar labiau riboja ginčo žemės panaudojimo galimybes bei pagrindžia atsakovės argumentus, kad tokioje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.
41. Įvertinus aplinkybes, jog šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimas, t. y. pareiškėjo reikalavimo tenkinimas / netenkinimas, turės įtakos ir gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų E. Ž. ir A. Ž. teisių bei pareigų apimčiai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nurodyti asmenys turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
42. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl gretimo sklypo savininkų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas neturi teisės įtraukti naujų administracinės bylos proceso šalių. Atsižvelgiant į tai, nesprendžiami procesinio pobūdžio prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, nenagrinėjami kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl ginčo esmės.
43. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialiųjų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.