- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-159-319/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. B., V. B. Kolegija
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. B.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 15 metų laisvės atėmimo. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis V. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistasis V. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals nėra.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. B. skunde aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Skunde nuteistasis teigia, kad yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, daug kartų skatintas, nei karto nebaustas už vidaus tvarkos ar taisyklių nesilaikymą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema ir stipriai mažėjanti. Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai tėra teisinio statuso pakeitimas, tęsti bausmę visuomenėje, greičiau integruojantis, bei savo elgesiu ir darbu įrodant doros gyvensenos norą. Nuteistasis turi aiškius ir konkrečius tikslus, dirbs ir puoselės socialinius ryšius, laikysis visų teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą ir savo doru elgesiu įrodys, kad nėra linkęs pakartotinai nusikalstai ir bausmės tikslai jau yra pasiekti.
1.2. Skunde pabrėžiama, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonių tinkamu įgyvendinimu ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais. Nuteistasis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Todėl neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip negalima vertinti padaryto nusikaltimo sunkumo ir tuo pagrindu taip pat atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nes taip pažeidžiamas BK 2 straipsnio 6 dalyje numatytas draudimas bausti asmenį du kartus už tą patį. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nepagrįstai iš naujo nagrinėjo lygtinio paleidimo taisymo sąlygas, nors tą jau buvo padariusi kompetetinga Komisija. Tokiu būdu teismas, nepasitikėdamas Komisijos nutarimu, jos darbą paverčia niekiniu.
1.3. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Tokiu būdu yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo priimta nutartis akivaizdžiai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 09 24 rekomendacijoms Nr. ( 2003 ) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo?, kuriose numatyta, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
1.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 28 iki 19 balų, tačiau iš jų net 14 balų yra dinaminiai, t. y. priklausantis nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką
1.2. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, penkiolika kartų skatintas, mokėsi bei įgijo baldžiaus specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais laiškais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Socialinio tyrimo išvada ir kiti pateikti teismui duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką V. B. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir nors buvo apsiribota tik svarstymų drausmės komisijoje ir nuobaudos nebuvo skirtos, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kadangi jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas.
1.3. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (tarpusavio konflikto metu, būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, tyčia mušdamas kumščiais ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių nužudė savo brolį), kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto neplanuodamas ir neapgalvodamas bei neįvertindamas pasekmių, turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, nors ir apgalvoja, tačiau ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors nuteistasis pripažįsta alkoholio poveikio elgesiui galimą žalą ir būtent tai susiję su jo neigiamu neteisėtu, nusikalstamu elgesiu, savikontrolės stoka, tačiau nesiima jokių konkrečių priemonių tai spręsti. Teisėjų kolegijos nuomone tai taip pat kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme.
1.4. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
1.5. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo požiūrį į padarytą veiką, taip pat įvertino bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus, šio klausimo kontekste ir atliktos bei likusios atlikti bausmės dalių santykį. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių 2019 m. sausio 31 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. B. (V. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.