- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-29
- Bylos Nr.
- P-502-65-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 66.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo P. V. prašymą atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I2K-415/2004 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių: išmokėti perskaičiuotos mokslininko pensijos skirtumą dėl mokslinio stažo padidėjimo vieneriais metais nuo jos skyrimo 2003-08-22 iki šios pensijos atsisakymo nuo 2004-01-01; apskaičiuojant mokslininko pensiją įskaičiuoti laikotarpį nuo 1991-04-01 iki 1993-04-01 bei išmokėti skirtumą nuo jos skyrimo pradžios iki 2004-01-01; laikyti pareiškėjo tremties laiką nuo 1941-06-14 iki 1957-07-04 ir išmokėti skirtumą nuo persijos skyrimo pradžios; apskaičiuojant valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, 1991-04-01 - 1993-04-01 laikotarpyje papildomai priskaičiuoti po 2 Lt per mėnesį atlyginimą, dėl to koeficientą 3,0732 atitinkamai padidinti ir išmokėti skirtumą nuo pensijos skyrimo pradžios. Taip pat prašė priteisti 3975 Lt moralinę žalą, atnaujinti terminą skųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, kadangi terminas praleistas sprendimą apskundus VSDVF ir laukiant atsakymo iš centrinės institucijos. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jo šeima 1941-06-14 buvo ištremta į Sibirą, 1947 m. pabaigoje jis su motina iš tremties pabėgo. Motinai nuo 1952 m. buvo tremtis pratęsta, jis liko Lietuvoje, mokėsi, 1954 m. rugsėjo mėn. įstojo į Kauno politechnikumą, jo tėvams tremtis baigėsi 1957 m. liepos 4 d. Mano, kad ir jo tremtis turi būti pripažįstama iki 1957-07-04, kadangi mokymosi laikas tremtiniams įskaitomas į tremties stažą, be to, ir pabėgimas laikomas tremtimi. Pareiškėjas nurodė, kad jis 1970-01-23 apgynė disertaciją ir nuo 1970-02-01 pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute mokslinį darbą, nuo 1990-04-01 dirbo vadovaujančio mokslininko pareigose puse etato ir iki 1993-04-01 buvo atsisakęs darbo užmokesčio šiose pareigose. VSDFV Kauno skyrius 2003-10-03 jam neįskaitė į mokslininko stažą laikotarpių nuo 1970-02-01 iki 1970-05-06 ir nuo 1991-04-01 iki 1993-04-01. Nuo 2004-01-01 jis atsisakė mokslininko pensijos. Mano, kad nors ir buvo atsisakęs atlyginimo, tačiau tai darbdavio neatleido nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo, be to, mokslininko darbo stažas nesusijęs su darbo užmokesčiu arba socialiniu draudimu. Jo atsisakymo nuo darbo užmokesčio metu šalyje dėl hyperinfliacijos 100 rub. atitiko l Lt, Vyriausybė biudžetinių įstaigų darbuotojams buvo nustačiusi darbo užmokesčio didinimą vidutiniškai po 150 rub. per mėnesį, iš kurių 95 rub. buvo kiekvienam darbuotojui personaliai garantuota suma. Moksliniam darbuotojui darbo apmokėjimo vidurkis buvo 775 rub. Pagal pareiškėją VSDFV, atsižvelgusi į šiuos dydžius, turėjo nuo 1991-04-01 iki 1991-06-30 priskaičiuoti po 2 Lt per mėnesį, o nuo 1991-07-01 iki 1993-04-01 - po 3,875 Lt, kas mėnesį didinant po 0,475 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė nesutiko su pareiškėjo reikalavimais. Nurodė, kad pareiškėjo tremtyje būtas laikas nuo 1941-06-14 iki 1947-09-30 skaičiuotas pagal Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro bei Ypatingojo archyvo pažymų duomenis. Apskaičiuojant P. V. mokslinio darbo stažą buvo vadovautasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pareiškėjas mokslininko valstybinės pensijos, kuri buvo paskaičiuota ir būtų mokama nuo 2004-01-01, atsisakė, pasirinkdamas valstybinę signataro rentą. P. V. nurodytas darbas antraeilėse pareigose pagal Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) pažymą buvo atliekamas visuomeniniais pagrindais, po daugiau kaip dešimties metų tikrinti socialinio draudimo įmokų mokėjimą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjui P. V. pensinis amžius suėjo 2003-08-21, pensija jam paskirta nuo 2003-08-22. Kad darbas eksperimentinio stendo vadovo pareigose neįskaitytas į mokslinio darbo stažą, kaltas pats pareiškėjas, nes nebuvo pateikęs atitinkamos pažymos. Gavus 2003-11-27 KTU pažymą Nr. 18-2514, to laikotarpio darbas įskaitytas į mokslininko stažą. Šiuo atveju VSDFV Kauno skyriaus kaltės nėra, nes P. V. pažymą pateikė tik 2003-12-08. Nuo 2004-01-01 didesnė pensija būtų mokama, tačiau pareiškėjui atsisakius šios pensijos, neliko pagrindo ją mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti perskaičiuotos mokslininko pensijos skirtumą dėl mokslinio stažo padidėjimo vieneriais metais nuo jos skyrimo 2003-08-22 iki šios pensijos atsisakymo nuo 2004-01-01, teismas nurodė, jog sutinkamai su Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 69 p., atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo ir kt., naujo dydžio pensija skiriama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją su priedais. Pareiškėjas pažymą Nr. 18-2514 (b.l.40) liudijančią apie jo darbą eksperimentinio stendo vadovo pareigose 1970-02-01 - 1970-05-06 kaip mokslininko darbą pateikė tik 2003-12-08, todėl didesnio dydžio mokslininko pensija būtų mokama nuo 2004-01-01 Pareiškėjui atsisakius mokslininko pensijos, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti šios pensijos dalį.
Dėl atsakovo įpareigojimo apskaičiuojant mokslininko pensiją įskaičiuoti laikotarpį nuo 1991-04-01 iki 1993-04-01 bei įpareigoti išmokėti skirtumą nuo jos skyrimo pradžios iki 2004-01-01 teismas nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 str. nustatė, kad valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo, ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 str. 2 d. l p. nustatė, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Iš Kauno technologijos universiteto 2004-02-05 pažymos Nr. 18-399 (b.l. 64) matyti, kad P. V. 1991-04-01 - 1993-04-01 dirbant MC „Vibrotechnika“ 0,5 etato moksliniu bendradarbiu antraeilėse pareigose nebuvo mokamas atlyginimas ir nebuvo priskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Teismas nusprendė, jog todėl laikotarpį 1991-04-01 - 1993-04-01 įskaičiuoti į darbo stažą mokslininkų valstybinių pensijai gauti nėra pagrindo.
Dėl įpareigojimo laikyti pareiškėjo tremties laiką nuo 1941-06-14 iki 1957-07-04 ir išmokėti skirtumą nuo pensijos skyrimo pradžios, sprendime nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 str. 2 d. 7 p. nustatyta, jog asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas. Pagal pareiškėjo darbo knygelės įrašus jis nuo 1954-09-01 iki 1958-06-28 mokėsi Kauno politechnikume (P. V. pensijos byla Nr. 119977). Šį faktą P. V. patvirtino teismo posėdyje, todėl teismas pripažino, jog atsakovas įvertinęs, kad P. V. gyveno Lietuvoje, turėjo galimybę studijuoti, pagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į tremties laiką.
Dėl įpareigojimo apskaičiuojant valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 1991-04-01 iki 1993-04-01 papildomai priskaičiuoti po 2 Lt per mėnesį atlyginimą, dėl to koeficientą 3.0732 atitinkamai padidinti ir išmokėti skirtumą nuo pensijos skyrimo pradžios teismas nurodė, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 22 p. nustatyta, kad draudžiamosios pajamos iki 1994-01-01 įrodomos darbdavių pažymėjimais, išduotais remiantis įmonės, organizacijos archyviniais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, taip pat valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų archyvinių dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) sumas. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus Centro filialui nepateikė dokumentų apie 1991-04-01 - 1993-04-01 laikotarpiu apskaičiuotą arba išmokėtą atlyginimą. Kad P. V. gavo iš KTU atlyginimą ir buvo mokamos draudžiamosios pajamos tik iki 1991-04-01, patvirtina KTU 1995-12-11 pažyma Nr. V-661. Vėlesnė Kauno technologijos universiteto 2004-02-05 išduota pažyma Nr. 18-399 liudija, kad P. V. 1991-04-01-1993-04-01 dirbant MC "Vibrotechnika" 0,5 etato moksliniu bendradarbiu antraeilėse pareigose nebuvo mokamas atlyginimas ir nebuvo priskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos, nes jis dirbo visuomeniniais pagrindais nemokant atlyginimo. Teismas nusprendė, kad nesant Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 22 p. nurodytų dokumentų draudžiamosios pajamos pensijai skirti neskaičiuojamos, todėl įpareigoti padidinti draudžiamųjų pajamų apskaičiavimui koeficientą bei išmokėti pensijos skirtumą nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 39 str. l d. nustatyta, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) padarytą žalą. Sutinkamai su CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į padariusio asmens kaltę. VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų kaltė padarius P. V. žalą, nenustatyta, neįrodyta, todėl priteisti pareiškėjui neturtinę žalą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo skundą.
Apeliantas nurodė, jog teismas neteisingai aiškino įstatymus, taikė netaikytinus įstatymus, atsakovo prievolę perkėlė pareiškėjui.
Apeliantas teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė mokslinio darbo pradžią. Vėliau stažą atstatė, tačiau skirtumo nuo pensijos skyrimo 2003-08-22 iki 2004-01-01, kol jos atsisakė, neišmokėjo. Į mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1970-02-01 iki 1970-05-06, kai buvo paskirtas į mokslinio stendo viršininko pareigas. Nurodė, jog teismas klaidingai aiškino Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatų 69 p. Visi reikiami dokumentai buvo pateikti laiku. Jei atsakovui buvo neaišku ar pareigos mokslinės, jis galėjo pats pasiteirauti.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovas ir teismas neteisingai išaiškino Mokslininkų pensijų įstatymo 6 str. ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 str. 2 d. 1 p. Apelianto manymu, mokslininko pensija nesusijusi su socialiniu draudimu, o tik su mokslinio darbo stažu. Atsakovas nesivadovavo Mokslininkų pensijų įstatymo preambule, 4 bei 5 str. Tapatus atvejis išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 1999-06-08 nutartyje (b. l. 18-20), kuria nesivadovauta. Teismas neįvertino, kad mokslinis darbas gali būti atliekamas pagal autorines sutartis. Kadangi darbo užmokesčio jis atsisakė atbuline data, atsakovas privalėjo kontroliuoti, kad socialinio draudimo įmokos būtų sumokėtos. Apelianto manymu, bendras mokslininko darbo stažas turi būti 23 metai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovas nepagrįstai į socialinio draudimo pensiją neįskaitė pabėgimo iš tremties ir slapstymosi laiko nuo 1947-09-30 iki 1957-07-04, kada tėvai, o tuo pačiu ir jis, buvo atleisti nuo tremties. Jo motinai į nepertraukiamą darbo stažą pensijai gauti buvo įskaičiuotas visas laikas nuo 1941-06-14 iki 1957-07-04. Mokymosi laikas visiems tremtinių vaikams įskaitomas į tremties stažą socialinio draudimo pensijai nuo tremties pradžios iki atleidimo nuo jos, šiuo atveju iki 1957-07-04. Įstatyme „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ (Nr. I-180) Prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos pažymos prilyginamos Aukščiausiojo teismo pažymoms (sprendimams). Atsakovas ir teismas nesivadovavo šiuo įstatymu. Taip pat motinai LSSR prokuratūros 1965-10-29 išduota reabilitacijos pažyma. Jam LSSR Vidaus reikalų ministerijos 1989-06-16 išduota pažyma Nr. 6/6/40586.
Apelianto manymu, atsakovas į socialinio draudimo pensijos dydį neįskaitė 1991-04-01 – 1993-04-01 atsisakyto mokslininko atlyginimo, nors privalėjo išsireikalauti socialinio draudimo įmokas, kaip nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 1999-06-08 nutartyje c.b.Nr.2K-406. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto skundą atsakovas prašė jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistu. Vertindamas Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, jog teisė į mokslininko valstybinę pensiją įgyjama tik nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, jog mokslininkas dirbo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose mokslinį darbą, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pensijos byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas tokį darbą dirbo Kauno technologijos universitete 1991-04-01 – 1993-04-01 laikotarpiu. Pažymoje (2003-09-15, Nr. 18-1908) nurodoma, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas universitete dirbo vadovaujančiu moksliniu bendradarbiu 0,5 etato visuomeniniais pagrindais, nemokant atlyginimo. Tai reiškia, jog nurodytu laikotarpiu tarp universiteto ir pareiškėjo nebuvo mokslinio darbo santykių, kurie įvardijami pažymoje, nes pareiškėjas negavo darbo užmokesčio, o darbo užmokestis, remiantis DSĮ 8 str., galiojusiu šiuo laikotarpiu, yra privaloma sutarties sąlyga. Dėl pareiškėjo argumentų, jog mokslinis darbas gali būti atliekamas pagal autorines sutartis, teismas pažymėjo, jog mokslinio darbo autorinės (-ių) sutarties pagrindu nurodytu laikotarpiu faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, šiais argumentais pareiškėjas savo reikalavimo atsakovui negrindė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tirti šių aplinkybių.
Teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis jau minėta Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 str. nuostata, kad mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų išduotus dokumentus, taikė Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 69 p., kuriame nurodoma, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo ir kt., naujo dydžio pensija skiriama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją su priedais. Pareiškėjas pažymą Nr. 18-2514 (b. l. 40), liudijančią apie jo darbą eksperimentinio stendo vadovo pareigose 1970-02-01 - 1970-05-06 kaip mokslininko darbą, pateikė tik 2003-12-08, todėl didesnio dydžio mokslininko pensija būtų mokama nuo 2004-01-01 Pareiškėjui atsisakius mokslininko pensijos, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti šios pensijos dalį. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 44 p. pareiga pateikti visus darbo stažą įrodančius dokumentus tenka asmeniui, todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovas turėjo imtis priemonių rinkti papildomą informaciją apie mokslinio darbo laikotarpį 1970-02-01 - 1970-05-06. Pagal Nuostatų 50 p. atsakovui suteikta teisė atlikti pateiktų dokumentų tikrinimą, taigi atsakovas turėjo teisę tikrinti pažymoje Nr. 18-2514 nurodomus faktus, o ne imtis priemonių rinkti naujus įrodymus apie mokslinio darbo laikotarpius, dėl kurių jų nebuvo pateikta. Nepagrįstais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino ir pareiškėjo argumentus dėl faktinio tremties laiko nuo 1941-06-14 iki 1957-07-04. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo darbo knygelės įrašai bei Kauno technikos kolegijos 2003-09-30 archyvo pažymėjimas Nr.9 liudija, jog jis nuo 1954-09-01 iki 1958-06-28 mokėsi Kauno politechnikume (P. V. pensijos byla Nr.119977), t. y. legaliai gyveno Lietuvoje, todėl, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme apibrėžtas tremties nustatymo taisykles, laikotarpio nuo 1954-09-01 iki 1958-06-28 įskaityti į faktinį tremties laiką, reikšmingą darbo stažui skiriant pensiją skaičiuoti, teisinio pagrindo nebuvo. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturinės žalos atlyginimo. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 39 str. l d., neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau iš teisėtų veiksmų deliktinės prievolės neatsiranda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 6.246 str.)
Pareiškėjas P. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005-06-08 pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-174-05, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartimi. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, jog po Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo sprendimo priėmimo Vyriausybė paskelbė 2004-11-11 nutarimą Nr. 1437, paaiškinantį faktinį tremties laiką. Pagal šį nutarimą tremties laiku pripažįstamas periodas, nurodytas teisinių institucijų pažymose (šiuo atveju – LSSR VRM archyvinėje pažymoje, esančioje byloje, kuri buvo pristatyta dėl pensijos). Pareiškėjas teigia, jog šio nutarimo nurodyti negalėjo, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis nebuvo vertinamas, ir, atsiradus šiai naujai aplinkybei, turėtų būti atnaujintas procesas byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis. Šios dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu. Teismas nurodė, kad iš prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog, nors pareiškėjas nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas atsiradus naujoms aplinkybėms, tačiau iš esmės procesą prašoma atnaujinti dėl tos priežasties, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą – nepagrįstai netaikė Vyriausybės 2004-11-11 nutarimo Nr. 1437 nuostatų, kas atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą (procesas atnaujinamas jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Dėl šios priežasties, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 150 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, privalėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad apie šias aplinkybes (tai, jog, pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-11 nutarimo Nr. 1437 nuostatų) pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti 2005-02-15, kada buvo priimta ir paskelbta galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-174-05. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo tik 2005-06-08, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 15 d. nutarties paskelbimo dienos. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. gruodžio 8 d. padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl bylos proceso atnaujinimo, taip pat atnaujinti bylą. Pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme dar nebuvo žinomas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1437, todėl teismo sprendimo apskundimo procese jis negalėjo būti nagrinėjamas. Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą, klausimą bandė spręsti administracine tvarka, tačiau VSDFV Kauno skyrius 2005 m. gegužės 19 d. raštu atsakė, kad Vyriausybės nutarimo taikyti pagrindo nėra, nes šis klausimas jau išnagrinėtas teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymai atmestini.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas, prašymą atnaujinti procesą padavęs 2005 m. birželio 8 d., praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo naujasis prašymas atnaujinti procesą grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kaip ir 2005 m. birželio 8 d. paduotas prašymas, todėl teisėjų kolegija vertina, kad ir naujasis prašymas paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžia termino praleidimą, nelaikytinos svarbiomis, nes jos yra aiškiai subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005 m. vasario 15 d. priėmus ir paskelbus nutartį, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, per trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, galėjo įvertinti, ar nebuvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, susijęs su Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1437 netaikymu, ir, nusprendęs, kad toks pažeidimas buvo padarytas, paduoti prašymą atnaujinti procesą. Apie jokių objektyvių kliūčių, kliudžiusių paduoti prašymą, egzistavimą pareiškėjas nenurodo. Tai, kad dėl Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1437 taikymo pareiškėjas kreipėsi į kitas valstybės institucijas, pareiškėjui negalėjo sukliudyti laiku paduoti prašymo. Tai, kad pareiškėjas tikėjosi klausimo išsprendimo administracine tvarka ir todėl nedavė prašymo dėl proceso atnaujinimo, nėra objektyvi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti terminą.
Darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus nustatytą terminą, o prašymas jį atnaujinti nepagrįstas, todėl bylos procesą atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir prašymą atnaujinti procesą atmesti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I2K-415/2004 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo.
Nutartis neskundžiama.