Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015m. birželio 3d. nutarties, kuria buvo patenkintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl (duomenys neskelbtini) žemės teismo ((duomenys neskelbtini)) 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 §§ (vagystė), 128 §§ 1 pastraipos 4 p. (sunkesnė vagystė), 129 §§ 1 p. (vagystė įsilaužiant), 130 §§ 4 atvejyje (profesionali vagystė), 15 §§ (bausmė už pasikėsinimą), 231 §§ 1 pastraipa (pasinaudojimas svetimais dokumentais), 125 §§ (vandalizmas), nubaustas 1280 dienų (3 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausme (b.l. 8, 10-15). Nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-18 (b.l. 3). 2015-03-16 dienai nuteistasis buvo atlikęs 381 dieną laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis šiuo metu sulaikytas išduodančioje valstybėje ir nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti, kadangi Austrijoje yra geresnės kalėjimo sąlygos (b.l. 8, 16). Bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 8).

Be jau išdėstytų aplinkybių gynėjas skunde nemažai dėmesio skiria R. B. fiziniam saugumui Lietuvos įkalinimo įstaigose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo kuo, perduodant R. B. Lietuvos Respublikai, pasireikš siekis sudaryti palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai, o nesant šių duomenų nėra galimas ir užsienio šalies nuosprendžio pripažinimas ir jo vykdymas Lietuvos Respublikoje.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁶ str. nuostatos numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 str. nuostatos numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės priimtas sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės pripažįstamas ir vykdomas nustačius šių sąlygų visumą: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju šių sąlygų visumos nustatymas nėra ginčijamas, gynėjas iš esmės nesutinka su dalies R. B. A. Respublikoje įvykdytų nusikalstamų veikų juridiniu vertinimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo revizuoti Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžio, vertinti R. B. padarytų veikų pavojingumą ar, juo labiau, pripažinti veiką mažareikšme, kadangi tokio pobūdžio klausimai šioje proceso stadijoje nėra sprendžiami. Apeliacinės instancijos teismas vertina ar pagrįstai skundžiama teismo nutartimi buvo pripažintas minėtas Austrijos Respublikos nuosprendis, su Lietuvos Respublikos įstatymais suderinta R. B. skirta bausmė, ir ar pagrįstai nustatyta bausmės atlikimo vieta.

Kaip jau ir minėta, R. B. gynėjas nesutinka su tuo, jog nuteistojo įvykdytos veikos, numatytos Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 §§ 1 pastraipa (pasinaudojimas svetimais dokumentais), 125 §§ (vandalizmas), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., 284 str. 1 d. sudėtis. Tačiau tiek iš Austrijos kompetentingos institucijos atsiųsto liudijimo, tiek iš veikų aprašymo, tiek iš Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso ištraukų matyti priešingai. Visų pirma, R. B. buvo nuteistas už tai, kad teisiniams sandoriams naudojo oficialius dokumetus, kurie buvo išduoti kitam asmeniui, taigi priešingai gynėjo teiginiams, ne tik prisistatė kitu asmeniu, tačiau ir neturėdamas teisėto pagrindo disponavimo kitam asmeniui priklausančiais dokumentais (Lietuvos Respublikos piliečio pasu bei vairuotojo pažymėjimu), kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį (fizinio asmens dokumento panaudojimas, neturint teisėto pagrindo).

Kita gynėjui abejonių sukėlusi R. B. veika – rašomojo stalo laidų dėžutės tvirtinimo policijos biure sugadinimas, kas Austrijos Respublikos teismo buvo kvalifikuota kaip vandalizmas. Šioje dalyje pažymėtina, jog R. B. atliko vandališkus veiksmus - koja spyrė į patalpoje esančius daiktus, būdamas viešojo vietoje – policijos komisariate, taigi aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus pagrįstai prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytai veikai, nes R. B. vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kiti gynėjo skunde su šia veika susiję argumentai, kaip ir minėta, nėra skundo dalykas, taigi plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl gynėjo akcentuojamo asmens perdavimo siekio – palankesnių sąlygų asmens socialinei reabilitacijai sudarymo, pažymėtina, jog R. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje turintis gyvenamąją vietą, ir čia saistomas socialinių ryšių. Tai yra pagrindiniai kriterijai preziumuojantys efektyvesnę asmens socialinę reabilitaciją ir integraciją į visuomenę. Duomenų apie socialinių, šeimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistojo ryšių, kurie galimai paspartintų jo pataisymą ir reintegraciją į visuomenę bei sietų jį su Austrijos Respublika, byloje nėra. Be viso to atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad R. B. atžvilgiu yra priimtas Aukštutinės Austrijos regiono direkcijos Užsieniečių ir prieglobsčio reikalų tarnybos 2015-01-07 sprendimas (įsiteisėjo 2015-01-23) draudžiantis R. B. apsistoti Austrijos Respublikoje 10 metų. Taigi, R. B. atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies ar deportavimo, o tolesnis jo buvimas Austrijos Respublikoje yra nepageidaujamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tai yra tiek Įstatymo tiek baudžiamųjų ir procesinių įstatymų nuostatos dėl nuosprendžio pripažinimo, bausmės dydžio nustatymo bei pataisos įstaigos parinkimo buvo taikytos tinkamais, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.