- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-16
- Bylos Nr.
- 2A-280-338/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Rimantas Savickas (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- F. L.
- Atsakovas
- I. P., A. R. P., Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aukštaitijos vandenys“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovui F. L., ieškovės atstovui Žygimantui Rutkauskui, atsakovams I. P., A. R. P., atstovui Algimantui Kolpertui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimo pagal ieškovės F. L. ieškinį atsakovams I. P., A. R. P., Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos Nuolatinės statybos komisijos protokolo dalyje dėl garažo statybos panaikinimo, įpareigojimo sustabdyti statybą ir nugriauti pradėtą statyti garažo statinį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 487/05 dalyje dėl garažo statybos, įpareigoti atsakovus I. P. ir A. R. P. nutraukti savavališką statinio statybą (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus I. P. ir A. R. P. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pradėtą statyti garažo statinį, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkė, o per atsakovų P. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jos lėšomis yra nutiesti vandentiekio vamzdžiai, kuriais vanduo iš miesto vandentiekio patenka į jos ir atsakovų gyvenamą namą. Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus Nuolatines statybos komisijos 2005-12-16 protokolo Nr. 487/05 pagrindu atsakovai P. savo žemės sklype virš vandentiekio vamzdžių vykdo garažo statybos darbus. Komisijos protokolas surašytas nesilaikant įstatymų, nepasirašytas komisijos sekretoriaus, atsakovai garažo statybą virš vandentiekio vamzdžio pradėjo be ieškovės sutikimo. Yra pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, nes neišlaikyti nustatytas minimalus priešgaisrinis atstumas tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių. Projektavimo sąlygų sąvade vandentiekio tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nėra nustatę sąlygų statybos darbų vykdymui, o atlikti darbai neatitinka reikalavimo tinkamai apsaugoti vandentiekio vamzdyną. Teigia, kad dėl statinio statymo pasikeis ieškovės gyvenimo ir veiklos sąlygos, o žemės sklype esantys jos statiniai neteks stabilumo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-03-23 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš F. L. 58,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovai P. pradėjo priestato ir garažo statybą turėdami nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą, nesant reikalingam statybos leidimui, todėl jų statyba nėra savavališka (Statybos įstatymo 2 str. 6 d., 3 str.). Dėl kitų, ieškovės nuomone, padarytų teisės aktų pažeidimų teismas padarė išvadą, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdis teisėtas. Komisijos sekretoriaus parašo nebuvimas Nuolatinės statybos komisijos protokole ir atsakovų P. nedalyvavimas ieškovės interesų nepažeidė, todėl dėl šių aplinkybių protokolas ginčijamoje dalyje negali būti naikinamas. Teismas konstatavo, kad ieškovės tvirtinimas, jog nebuvo įvykdytas reikalavimas, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą gauti jos sutikimą, nepagrįstas, nes atsakovai apsisprendė laikytis teisės aktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad nuo negyvenamosios paskirties priestato prie bet kurio pastato statytojo sklypo pietinėje pusėje iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 metro atstumas, o šį atstumą galima sumažinti tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą, todėl ieškovės sutikimo nebeprašė. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai, jog su ja, jos nuomone, inžinerinių tinklų (t. y. vandentiekio tinklų) naudotoja, turėjo būti derinama statyba virš vandentiekio tinklų, o į projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti įrašomos jos nustatytos sąlygos, nepagrįsti. Nustatyta, kad vamzdynų, esančių atsakovų P. bei ieškovės sklypuose savininkas yra tretysis asmuo. Ieškovė nėra inžinierinių tinklų savininkė ar naudotoja, pačiais vamzdžiais ji nesinaudoja, o tik iš trečiojo asmens perka jo tiekiamą vandenį, t. y. ji yra vandens vartotoja, o ne vandentiekio tinklų naudotoja (LR Geriamojo vandens įstatymo 2 str.). Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo ir byloje neginčija Panevėžio miesto savivaldybės išduoto projektavimo sąlygų sąvado, į kurio sudėtį neįeina inžinierinių tinklų projektavimo sąlygos. Ieškovės ginčijamu Nuolatinės statybos komisijos protokolu yra patikrintas nustatytų statinio projektavimo sąlygų išpildymas. Teismas konstatavo, kad vandentiekio tinklų apsaugos zonose galima statyti pastatus tik tuo atveju, kai vandentiekio tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės yra nustatę sąlygas, kurių laikantis nurodytų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus, yra nepagrįsti, nes 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 199 punktas imperatyviai tokios pareigos nenustato. Be to, UAB „Aukštaitijos vandenys“ statinio projekte nustatė statybos darbams atlikti būtiną sąlygą, kuria nurodoma po statiniu patenkantį vandentiekį iškelti arba įrengti apsauginį (ištisinį dėklą). Ieškovė neįrodė, kad jos teisės ir interesai bus pažeisti dėl to, kad atsakovai stato garažą virš vandentiekio, kuriuo vanduo tiekiamas abiems šalims. Šio vandentiekio vamzdynų savininkas – tretysis asmuo nustatė privalomą tokios statybos sąlygą – apsauginio dėklo įrengimą. Atsakovai pateikė įrodymus, kad tokį reikalavimą jie įvykdė. Ieškovė neįrodė, jog vamzdyno apsauga nebuvo įvykdyta ar kad ji atlikta netinkamai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad projekto sprendiniuose numatytos taikyti gaisrinės saugos priemonės atitinka LR Aplinkos apsaugos ministro 2003-12-24 Nr. 704 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ nuostatas. Ieškovė neįrodė ieškinio aplinkybių, susijusių su priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimu. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovai P. stato garažą savavališkai, kad priimant 2005-12-16 Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 487/05 dalyje dėl garažo statybos bei atsakovams statant garažą yra pažeidžiami statinio projekto sprendiniai ar padaryti tokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių pažeidžiamos ieškovės teisės ir interesai, ieškinį teismas nusprendė atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimas nepagrįstas, neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, netinkamai jas pritaikius ir išaiškinus. Apeliantė nurodo, kad atsakovai P. 2006-07-26 pradėjo savo statybos darbus (žemės kasimo darbus dėl pamatų išliejimo) neturėdami leidimo statybai. Dėl to buvo priimtas Administracinės komisijos nutarimas nubausti administracine tvarka pagal LR ATPK 160 str. A. P., šis nutarimas neapskųstas, nepanaikintas, yra galiojantis ir turi didesniąją įrodomąją galią lyginant su kitais įrodymais šioje civilinėje byloje (CPK 197 str. 2 d.). Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovai teisėtai pradėjo statybos darbus. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 487/05 įforminti atsakovų P. statinių projekto patikrinimo rezultatai, nustatant, kad yra išpildytos statinio projektavimo sąlygos bei padarant išvadą, kad statomiems statiniams statybos leidimas nereikalingas, iš esmės yra pritarimas statybai pagal pateiktą projektą. Nuolatinė statybos komisijos kompetencijoje yra tik konstatuoti ar išduoti, ar neišduoti statytojui statybos leidimą. Apeliantės nuomone, šiuo atveju atsakovas Panevėžio m. savivaldybė viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė LR Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 „Dėl nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinius nuostatų“ 22 punktą. Neteisėto Nuolatinės statybos komisijos protokolo pagrindu atsakovai P. negalėjo vykdyti jokių statybos darbų. Todėl teismo išvada, kad atsakovų P. statyba nėra savavališka, yra neteisinga. Apeliantė nurodo, kad jai nėra garantuota vandentiekio apsauga dėl atsakovų P. vykdomos statybos. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos teisės ir interesai bus pažeisti dėl to, kad atsakovai stato garažą virš vandentiekio, kuriuo vanduo bus tiekiamas abiems šalims. Apeliantė teigia, kad ji įrodė, jog jos teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami dėl atsakovų vykdomos statinio statybos bei jo eksploatacijos. UAB „Aukštaitijos vandenys“ projekto pastaboje nurodė „po statiniu patenkantį vandentiekį iškelti arba įrengti apsauginį (ištisinį dėklą). Iš Z. D. pažymos matyti, jog „buvęs ketaus vamzdis tapo apsauginiu, pravestam plastikiniam vamzdžiui“. Tai yra buvo atliktas priešingas veiksmas, nei buvo nurodoma UAB „Aukštaitijos vandenys“ projekto pastaboje. Kas iš esmės sudaro sąlygas ir prielaidas pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus į švarų, tinkamą naudoti vandenį. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog jei ieškovė nėra P. sklype esančių inžinierinių tinklų naudotoja, tai nei vienas iš reglamente nurodytų atvejų neturėjo būti taikomas, nustatant atsakovų P. statinių projektavimo sąlygas, todėl rengti inžinierinių tinklų projektavimo sąlygas nebuvo jokio pagrindo. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 28.6 p. nustato privalomas projektavimo sąlygas, „kai dėl naujo statinio (esamo statinio rekonstrukcijos) pažeidžiama trečiųjų asmenų galimybė ... naudotis esamais komunaliniais ar vietiniais inžinieriniais tinklais ... ir todėl reikia nutiesti naujus ar rekonstruoti esamus inžinierinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, užtikrinančius minėtas galimybes“. UAB „Aukštaitijos vandenys“ projekto pastaboje aiškiai apibrėžė būtinybę atlikti vandentiekio apsaugą-šiuo konkrečiu atveju prilygintiną rekonstrukcijai. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre pažymėjime nenustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos virš vandentiekio vamzdžio atsakovų P.sklypui, todėl negalėjo būti pažeidžiamos, nepagrįsta, nes LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 199 p. imperatyviai reglamentuoja, jog vandentiekio tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės privalo nustatyti sąlygas, kurių laikantis nurodytų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus – 199.1 p. – statyti pastatus ir įrenginius. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad projekto sprendiniuose numatytos taikyti gaisrinės saugos priemonės atitinka LR Aplinkos apsaugos ministro 2003-12-24 Nr. 704 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ nuostatas, todėl statybai naudojant priešgaisrines sienas, minimalus 6m priešgaisrinis atstumas tarp pastatų gali būti neišlaikomas. Teismas neteisingai išaiškino minėtą teisės normą, o būtent, visiškai nebuvo kreiptas dėmesys į minėtos teisės normos pastabų 4 p., kad „atstumas tarp I atsparumo ugniai pastatų, kurių besiribojančiose sienose nėra langų, gali būti sumažintas 20 %“. Tačiau ieškovės name yra langas (virtuvė) į atsakovų P. statomą statinį, todėl iš esmės gali būti pažeistos ieškovės teisės į priešgaisrinę saugą. Apeliantė teismo prašo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, nes esanti senatvės pensininkė, yra našlė, ruošiasi klubo sąnario operacijai, reikia papildomai pirkti vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovė I. P. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad statybos leidimas statant nesudėtingos paskirties statinius yra visiškai nereikalingas. Nuolatinė statybos komisija, neviršydama savo kompetencijos ribų, konstatavo, kad statybos leidimas nereikalingas ir tai nurodė atitinkamame dokumente. Atsakovė nurodo, kad ieškovei nėra pagrindo kelti klausimą dėl vandens tiekimo užtikrinimo, nes ji nėra nei vandentiekio tinklų savininkė, nei turi kokių nors įsipareigojimų dėl vandens tiekimo užtikrinimo. Ieškovė negali reikalauti, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ atliktų vieną ar kitą veiksmą susijusį su vandentiekio sistemos priežiūra, nes ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, ji gauna ir gaus tinkamos kokybės vandens tiekimo paslaugą. Atsakovė mano, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tik UAB „Aukštaitijos vandenys“ turi teisę atlikti bet kokius darbus susijusius su vandentiekio remontu. LR Statybos įstatymo 20 str. 7 p. saugo statytojų teises, kiek tai susiję su būtinumu atlikti inžinerinių tinklų ar komunikacijų remontą ar rekonstrukciją. Tačiau ši norma nedraudžia statytojui atlikti savo iniciatyva, suderinus su vandentiekio savininku, tam tikrus darbus susijusius su rekonstrukcija ar remontu. Todėl susitarimas su UAB „Aukštaitijos vandenys“, kuriuo atsakovai įsipareigojo apsaugoti papildomomis priemonėmis vandentiekį neprieštarauja norminiams aktas ir yra teisėtas. Atsakovė nurodo, kad atsakovų užsakymu parengtas projektas nepažeidžia priešgaisrinių normų reikalavimų, nes, kaip ir nurodė ieškovė skunde, atstumas nuo statomo statinio iki ieškovės namo yra ne mažesnis kaip 4,96 m. (3,76 + 1,20). Nustatytas 6 metrų atstumas yra mažintinas 20 procentų, jei naudojamos statybai gaisrui atsparios medžiagos. Todėl pagal normatyvus minimalus atstumas gali būti tarp statinių 4,80 metro (6 m - 6 m x 20 proc.). Šiuo atveju atstumas yra ne mažesnis kaip 4,96 metro, todėl priešgaisriniai reikalavimai nepažeisti. Atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 487/05 įforminant P. statinių projekto patikrinimo rezultatus, buvo viršyta Savivaldybės kompetencija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 punkte nustatyta, kad statybos leidimus išduoda savivaldybės administracijos direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Statant nesudėtingus statinius, kurių statybai nereikalingas statybos leidimas, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.06:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 papunktį reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimu, pritarimas. Taigi, bet kuriuo atveju statyba galima tik turint Savivaldybės įgalioto tarnautojo tam tikrą dokumentą, suteikiantį teisę pradėti statybas. Todėl Savivaldybės kompetencija šiuo atveju nebuvo viršyta. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad P. negalėjo vykdyti statybų, nes jos nuomone, Nuolatinės statybos komisijos protokolas neteisėtas. Atsakovas teigia, kad nurodytas individualus teisės aktas yra teisėtas, todėl jo pagrindu atsakovai P. turėjo teisę pradėti statybas. Atsakovas mano, kad skundo argumentas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo taip pat nepagrįstas, nes Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole matyti, kad Panevėžio miesto PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos atstovas pritarė garažo statybai bei patvirtino, kad projektavimo sąvado sąlygos išpildytos tinkamai. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo argumentas, kad Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 487/05 įforminant P. statinių projekto patikrinimo rezultatus, buvo viršyta Savivaldybės kompetencija, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 punkte nustatyta, kad statybos leidimus išduoda savivaldybės administracijos direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Statant nesudėtingus statinius, kurių statybai nereikalingas statybos leidimas, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.06:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 papunktį reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimu, pritarimas. Visais atvejais statyba galima tik turint Savivaldybės įgalioto tarnautojo tam tikrą dokumentą, suteikiantį teisę pradėti statybas. Savivaldybės kompetencija šiuo atveju nebuvo viršyta. Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole įrašyta, kad Panevėžio miesto PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos atstovas pritarė garažo statybai bei patvirtino, kad projektavimo sąvado sąlygos išpildytos tinkamai. Apeliantė nurodo, kad atsakovai Paulavičiai 2006-07-26 pradėjo savo statybos darbus (žemės kasimo darbus dėl pamatų išliejimo) neturėdami leidimo statybai ir dėl to buvo priimtas Administracinės komisijos nutarimas nubausti A. P. administracine tvarka pagal LR ATPK 160 str., šis nutarimas neapskųstas, nepanaikintas, yra galiojantis ir turi didesniąją įrodomąją galią lyginant su kitais įrodymais šioje civilinėje byloje (CPK 197 str. 2 d.). Ginčo sprendimo metu pritarimas statybai yra gautas ir A. P. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 160 str. faktas nėra reikšmingas. Ieškovės ginčijamu Nuolatinės statybos komisijos protokolu yra patikrintas nustatytų statinio projektavimo sąlygų išpildymas, kad vandentiekio tinklų apsaugos zonose galima statyti pastatus tik tuo atveju, kai vandentiekio tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės yra nustatę sąlygas, kurių laikantis nurodytų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus. Be to, UAB „Aukštaitijos vandenys“ statinio projekte nustatė statybos darbams atlikti būtiną sąlygą, kuria nurodoma po statiniu patenkantį vandentiekį iškelti arba įrengti apsauginį (ištisinį dėklą). Atsakovai pateikė įrodymus, kad tokį reikalavimą jie įvykdė.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad projekto sprendiniuose numatytos taikyti gaisrinės saugos priemonės atitinka LR Aplinkos apsaugos ministro 2003-12-24 Nr. 704 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ nuostatas, todėl statybai naudojant priešgaisrines sienas, minimalus 6m priešgaisrinis atstumas tarp pastatų gali būti neišlaikomas. Teismas neteisingai išaiškino minėtą teisės normą, o būtent, visiškai nebuvo kreiptas dėmesys į minėtos teisės normos pastabų 4 p., kad „atstumas tarp I atsparumo ugniai pastatų, kurių besiribojančiose sienose nėra langų, gali būti sumažintas 20 %“. Tačiau ieškovės name yra langas (virtuvė) į atsakovų P. statomą statinį, todėl iš esmės gali būti pažeistos ieškovės teisės į priešgaisrinę saugą. Atsakovų užsakymu parengtas projektas nepažeidžia priešgaisrinių normų reikalavimų. Atstumas nuo statomo statinio iki ieškovės namo yra ne mažesnis kaip 4,96 m (3,76 + 1,20). Nustatytas 6 m atstumas yra sumažintinas 20 procentų, kadangi statybai yra naudojamos atsparios gaisrui medžiagos. Pagal normatyvus minimalus atstumas tarp statinių 4,80 m (6 m - 6 m x 20 proc.). Šiuo atveju atstumas yra 4,96 m, todėl priešgaisriniai reikalavimai nepažeisti. Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole įrašyta, kad Panevėžio miesto PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos atstovas pritarė garažo statybai bei patvirtino, kad projektavimo sąvado sąlygos išpildytos tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai stato garažą savavališkai, kad priimant 2005-12-16 Panevėžio miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 487/05 dalyje dėl garažo statybos bei atsakovams statant garažą yra pažeidžiami statinio projekto sprendiniai ar padaryti tokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių pažeidžiamos ieškovės teisės ir interesai.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, o ieškovės apeliacinio skundo argumentais skundžiamas teismo sprendimas negali būti naikinamas. Iš apeliantės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš F. L. 12,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą