Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, susipažinęs su S. P. skundu (patikslintu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2013-03-09 paštu išsiuntė teismui skundą (patikslintą) (teisme gautas 2013-03-14), kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-04 sprendimą Nr. 155-(7.5)-2304; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiais 1996-10-24 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą, konkrečiai sprendimo 3.1.1 punktą bei 3.1.4 punktą bei Kauno apskrities viršininko 2007-02-27 įsakymo Nr. 02-05-1887 1.2 3.1.4 punkte įrašus vietoj skaičiaus „0.90“ į skaičių „0,51“ ir vietoj skaičiaus „2202“ į skaičių „1248“ (tekstas netaisytas); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti S. P. žemę natūrą – 0,51 ha; 4) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-10-24 sprendimo Nr. 52-5978 bei dėl Kauno apskrities viršininko 2007-02-27 įsakymo Nr. 02-05-1887, nes buvo nuslėpta nuo pareiškėjos aplinkybė, kad nėra trukdžių paminėtam žemės kiekiui grąžinti natūroje (tekstas netaisytas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti atmestinas, skundą atsisakytina priimti.

S. P. pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti 2012-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 1SS-(7.5)-2304.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 dalis).

Įvertinus pareiškėjos skundžiamą raštą bei tai, jog šiame dokumente nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o tik pateikta NŽT turima informacija apie pareiškėjos atžvilgiu įvykdytas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, laikytina, jog pats NŽT 2012-12-04 raštas Nr. 1SS-(7.5)-2304 pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Pažymėtina, kad teismas gali priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės bei pareigos. Taigi, aptariamas raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 dalis, 15 str. 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Antruoju skundo reikalavimu S. P. prašo teismo pripažinti negaliojančiais 1996-10-24 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą, konkrečiai sprendimo 3.1.1 punktą bei 3.1.4 punktą bei Kauno apskrities viršininko 2007-02-27 įsakymo Nr. 02-05-1887 1.2 3.1.4 punkte įrašus vietoj skaičiaus „0.90“ į skaičių „0,51“ ir vietoj skaičiaus „2202“ į skaičių „1248“ (tekstas netaisytas); trečiuoju – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti S. P. žemę natūrą – 0,51 ha. Pareiškėja taip pat prašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-10-24 sprendimo Nr. 52-5978 bei dėl Kauno apskrities viršininko 2007-02-27 įsakymo Nr. 02-05-1887, nes buvo nuslėpta nuo pareiškėjos galimybė 0,51 ha žemės grąžinti natūroje (tekstas netaisytas).

Pažymėtina, jog ABTĮ 33 str. 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal ABTĮ 34 str. 2 dalį pareiškėjas su prašymu gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas praleidimo priežastis bei pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 dalis). Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.

Iš S. P. skundo turinio matyti, kad pareiškėja neneigia, jog praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau prašo jos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

S. P. vertinimu, jai nebuvo suteikta pilna informacija apie galimybę susigrąžinti 0,51 ha, todėl tvirtina, kad terminus praleido ne dėl savo kaltės. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Teismas sprendžia, jog ši pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis negali būti laikoma objektyvia, nuo jos valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti skundą. Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, iš pat pradžių (1996 m., 2007 m.), laikydamasi įstatymų nuostatų, įvertinti pateiktų skundžiamų sprendimų teisėtumą ir nesutinkant su jais ginti savo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad iš NŽT 2012-02-04 rašto Nr. 1SS-(7.5)-2304 matyti, jog Kauno apskrities viršininkui 2002-06-28 ir 2007-02-27 įsakymais patikslinus Kauno apskrities valdytojo 1996-10-24 sprendimą Nr. 52-5978, nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos į visą 1,46 ha buvusios savininkės T. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą (0,95 ha grąžinant natūra ir 0,51 ha – kompensuojant pinigais), o kompensacija baigta išmokėti 2007-04-10. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad pareiškėja prašymo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo terminą 1996-10-24 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimui Nr. 52-5978. Civilinio kodekso 1.125 str. 1 dalyje yra nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nuo ginčijamo akto priėmimo iki reikalavimo jį panaikinti skundo teismui padavimo praėjo septyniolika metų. Todėl laikytina, kad praleistas senaties terminas.

S. P. reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti S. P. žemę natūrą – 0,51 ha laikytinas išvestiniu iš antrojo skundo reikalavimo, todėl teismui atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakius skundą šioje dalyje priimti, negali būti priimtas ir reikalavimas įpareigoti NŽT grąžinti S. P. žemę natūrą – 0,5 ha.

Vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 3 punktu S. P. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. P. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmesti ir atsisakyti priimti S. P. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti S. P..

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.