Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent 2025-05-03 apie 14.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje konflikto metu kairės rankos delnu sudavė savo dukrai G. B. vieną kartą į dešinį skruostą, po to lipdamas laiptais į pirmą aukštą, o G. B. einant jam iš paskos, griebė pastarąją abejomis rankomis už sprando ir pradėjo G. B. smaugti, nukreipdamas ir spausdamas jos galvą į laiptus, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad gyvena kartu su žmona V. B. ir dukromis G. B. ir S. B.. Vyresnioji dukra K. B. gyvena atskirai. Jų visų tarpusavio santykiai nėra geri. Dukra G. B. po mokyklos baigimo labai pasikeitė, nieko neveikia, nedirba, nuolatos žodžiais kabinėjasi prie jo, provokuoja konfliktus. Paskutinius 5 metus su G. B. beveik nekalba, santykiai tarp jų yra įtempti. Tarp jo ir žmonos bei dukrų yra buvę žodinių konfliktų, tačiau niekada nėra naudojęs fizinio smurto. 2025-05-03 buvo namuose, kieme pjovė žolę. Buvo blaivas. Jam pjaunant žolę, prie jo priėjo dukros G. B. ir K. B., kurios pažymėjo plotą, kurio jis turėtų nepjauti. Tuomet jis nuėjo į kitą vietą pjauti žolę, o dukros ir žmona nuėjo namo. Priėjęs prie dukrų pažymėtos vietos, nusprendė nupjauti žolę. Jam toje vietoje pjaunant žolę, dukra G. B. iš antro namo aukšto pro langą pardėjo mėtyti į jį akmenis ir jam kažką sakė, tačiau jis negirdėjo. Todėl nuėjo namo paklausti, kodėl dukra mėto į jį akmenis. Užėjęs į namų vidų, uždarė namo duris iš vidaus, nuėjo į antro aukšto kambarį, kuriame buvo G. B.. Ši rankose laikė juodos spalvos peilį ir šaką. Paklausė G. B., dėl ko ji mėtė į jį akmenis, dukra pradėjo jį kaltinti, kad jis pjovė žolę ten, kur jos pažymėjo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu G. B. pradėjo jam grasinti peiliu. Vieną kartą dukrą pastūmė, tačiau dukra nenukrito, rankoje laikydama peilį jam grasino. Norėjo išeiti, tačiau dukra jį įžeidė, todėl atsisukęs į dukrą vieną kartą delnu sudavė jai per veidą. Po to jis apsisuko ir išėjo iš kambario į koridorių, kur pajuto, kaip G. B. vieną kartą peiliu dūrė jam į nugarą, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Po dūrio jis lipo laiptais žemyn į pirmą aukštą, o G. B. pradėjo šaukti mamą. Kilus didesniam triukšmui, iš pirmo namo aukšto laiptais užlipo ir dukra K. B., kuri pradėjo jį mušti šiaudine šluota, tačiau fizinio skausmo dėl to nepajuto. Ant laiptų tarp jo, dukrų ir atėjusios žmonos įvyko susistumdymas, kurio metu G. B. peiliu vieną kartą jam įpjovė kairę ranką. Susistumdymo metu galėjo G. B. sugriebti už kaklo norėdamas ją apraminti, tačiau smaugti jos nenorėjo. Atleidus G. B. sprandą, ši du kartus peiliu dūrė jam į pilvą. Po to konfliktas baigėsi, jis paskambino draugui, nes jo žmona ir dukros jam jokios pagalbos nesuteikė. Visą šį įvykį jis laiko G. B. provokacija. Norėtų su G. B. susitaikyti, pats yra linkęs jai atleisti dėl sužalojimų, pretenzijų jai neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusiosios G. B. parodymais, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, liudytojų K. B. ir V. B. parodymais, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo R. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis R. B. 2025-05-03 apie 14.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), delnu sudavė savo dukrai G. B. vieną kartą į dešinį skruostą ir sugriebęs ją abejomis rankomis už sprando pradėjo smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui).

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Sodros duomenimis, dirbantis. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti R. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti R. B. galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.