Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnį(galiojusio iki 2007-07-21, LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija)6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, šias bausmės subendrinus iš dalies sudedant paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas vieneriems metams. A. V. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2007-04-05 apie 17 val., apsvaigęs nuo alkoholio, iš G. G. namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė Hansa banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę, išduotą G. G., t.y. mokėjimo instrumentą, skirtą atsiskaityti ne grynais pinigais ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2007-04-05—2007-04-06 laikotarpyje nuo 22.05 iki 00.14 val. panaudojo pasikėsindamas išimti ir išimdamas iš 3 bankomatų, esančių Utenos mieste grynuosius pinigus: 2007-04-05 22 val.-100 litų iš (duomenys neskelbtini) esančio „ SEB Vilniaus banko“, iš „DnB NORD“ banko bankomato, esančio J. B. g.61 pasikėsino išimti 2007-04-05 22 val.19 min.- 500 litų, 22.21 val.- 200 litų, 22.22 val.-100 litų, iš J. B. g.53, esančio Hansabanko bankomato išėmė 2007-04-05 22.05 val.-200 litų, 22.14 val.- 400 litų, 2007-04-06 00.13 val.-200 litų, 00.14-100 litų, iš „DnB NORD“ banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) išėmė 2007-04-05 22.09 val.- 2000 litų, 22.21 val.-200 litų, ir tokiu būdu, apgaule užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. G. 3100 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad smerkia save ir apgailestauja nusikaltęs, tačiau nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų laikyti izoliuotą. Jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nes neatitinka jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio visuomenei ir jo asmenybės. Paskutiniu metu dirbo, darbe buvo charakterizuojamas gerai, sukūrė šeimą, augina 5 mėnesių dukrą Jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, nes sutuoktinė yra dekretinėse atostogose ir nedirba, o atėmus jam laisvę ji negalės padėti sutuoktinei, aprūpinti šeimą lėšomis pragyvenimui.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės ir veikos kvalifikavimo, o su nuosprendžiu nesutinka tik dėl paskirtos bausmės.

Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarė du nusikaltimus-vienas nesunkus, kitas apysunkis), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tyčia), nusikaltimo motyvus ir tikslus (savanaudiškas nusikaltimas), jo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas už kiekvieną nusikaltimą bausmes paskyrė įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą ribose, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, neviršydamas įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, skirdamas žymiai mažesnę bausmę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus( vienas iš jų buvo sunkus), nusikalto praėjus 1 metams 3 mėnesiams 5 dienoms po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarė du nusikaltimus, vienas iš jų nesunkus, kitas –apysunkis. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia atsakomybe pripažinta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, padarytos žalos neatlygino, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis išvadų nepadarė, todėl bausmės tikslas bus pasiektas tik izoliuojant jį nuo visuomenės, t.y. skiriant laisvės atėmimo bausmę. (BK 56 str. 1 d).

Nagrinėjant byla apeliacine tvarka nesurinkta kokių nors duomenų reikalaujančių kitaip vertinti nuteistojo asmenybę, nustatyti naujas lengvinančias aplinkybes, todėl nesutikti su paskirtomis bausmėmis kolegija neturi pagrindo.

Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymų reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltą asmenį. BK 54 straipsnyje 3 jo dalyje nurodyta, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, jog kaltininkui straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Tačiau teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nustatyti ir nuosprendyje nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas minėtam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių nenustatyta, o apeliaciniame skunde jo nurodytos šeiminės aplinkybės negali būti pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta baudžiamajame įstatyme. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.