Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-27 · Civilinė byla Nr. 2A-215-254/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
2A-215-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės “Sipra-auto“
Atsakovas
R. G.
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-215-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Augustinavičiutė
Procesinio sprendimo kategorija 42.9, 42.10, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Gintauto Koriagino,sekretoriaujant Violetai Mažeikienei

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Sipra-auto“ atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Sipra-auto“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB “Sipra-auto“ pateikė ieškinį atsakovui R. G. dėl 5 482,14 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2009-05-04 atsakovas pateikė remontui automobilį BMW318 v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo sugadintas po autoįvykio. UAB “Sipra-auto“ viso atliko darbų už 5 303,64 Lt sumą, taip pat turėjo 178,50 Lt išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu į autoservisą. 2009-05-21 atsakovui buvo išsiųstas 2009-05-20 informacinis raštas jog automobilio remontas pilnai atliktas ir jį galima atsiimti per dvi darbo dienas, bei PVM sąskaitų faktūrų kopijos, kuriose nurodyta, kad apmokėjimas gali būti atliktas per 15 dienų. Tačiau atsakovas iki šios dienos neatsiskaitė. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas per nustatytą terminą pateikė prieštaravimus. Prieštaravimuose nurodė, kad neneigia tos aplinkybės, kad ieškovė atliko jo automobilio remonto darbus, tačiau nurodė, kad jis neprivalo atsiskaityti už automobilio remontą, kadangi 2009-03-12 d, Vytauto gatvėje prie 20 namo, Liudvinave., Marijampolės sav., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis. Eismo įvykio tyrimo pradžioje buvo nustatyta J. J. kaltė dėl kilusio autoįvykio. Policijos pareigūnai nukreipė R. G. į kaltininko draudimo kompaniją t.y. AB „Lietuvos draudimas" dėl draudimo išmokos. Būtent ši draudimo kompanija nurodė, kad automobilis turi būti remontuojamas ieškovės servise. Atidavus automobilį remontui ir praėjus kuriam laikui, policijos pareigūnai pakeitė savo nuomonę ir kaltu dėl autoįvykio pripažino R. G., o tuo pačiu ir nubaudė administracine tvarka. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris sprendimo dar nėra priėmęs. Kadangi nėra išspręsti klausimai dėl autoįvykio kaltės, todėl atsakovo teigimu, negali ir neturi būti sprendžiamas ir skolos priteisimo klausimas.

Atsiliepimas

Ieškovė pareiškė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad automobilis buvo suremontuotas atsakovo prašymu, t.y. susitarimas dėl automobilio remonto buvo tarp ieškovės ir atsakovo. Kokie yra teisiniai santykiai tarp atsakovo ir draudimo kompanijos ieškovui nėra žinoma. Todėl atsakovui pateikus remontui jam priklausantį automobilį ir ieškovui jį suremontavus, atsakovui tenka pareiga apmokėti už atliktus darbus. Tai, kad draudimo kompanija jam pažadėjusi sumokėti, vėliau nesumokėjo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti už atliktus darbus. Atsakovas manydamas, kad draudimo kompanija yra neteisi, turi teisę žalos atlyginimo, kaip iš atsakingo subjekto, reikalauti iš draudimo kompanijos, tačiau tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Ieškovė taip pat nurodė, kad prie prieštaravimų pridėtas skundas nepatvirtina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl atsakovo nurodyto eismo įvykio. Taip pat minima byla niekaip nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Administracinės bylos baigtis gali turėti tik įtakos tolimesnėms paties atsakovo teisėms reikalauti atsakovo sumokėtos sumos atlyginimo iš atsakingos draudimo kompanijos.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad autoįvykio kaltininko nustatymas administracinėje byloje neturės prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, visi teisiškai reikšmingi faktai yra nustatyti šioje byloje: automobilis buvo remontuojamas šalių susitarimu, remonto darbai atlikti, atsakovas neginčija remonto darbų kainos ir transportavimo išlaidų, pateiktos atsakovui sąskaitos nėra apmokėtos,- atsakovas R. G. pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisė skolą už suteiktas paslaugas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti ieškovei iš atsakovo papildomai turėtas advokato išlaidas: 500 Lt sąskaitą už atstovavimą teisme, 300 Lt už atsiliepimo į prieštaravimą surašymą. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nesudėtinga, įvertindamas kitus kriterijus, nustatytus rekomendacijose, priteisė ieškovui advokato atstovavimo išlaidas - 400 Lt už dokumentų (ieškinio) parengimą, 300 Lt atsiliepimo į prieštaravimą surašymą ir 50 Lt už atstovavimą teisme, iš viso 750 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Skunde nurodoma, kad 2009-03-12 Vytauto gatvėje prie 20 namo, Liudvinave., Marijampolės sav., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis. Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas J. J., kurio vairuojamas automobilis sukėlė šią avariją, ir kurios pasekoje buvo apgadintas atsakovo automobilis. Atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnai nukreipė jį į kaltininko automobilį apdraudusią draudimo bendrovę – AB “Lietuvos draudimas“, ką jis ir padarė. Tokiu būdu sprendime nurodytos aplinkybės, jog atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į ieškovės servisą dėl remonto, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas nurodė, kad kelių policijos pareigūnai, nagrinėdami autoįvykio kilimo priežastis, priėmė skirtingą sprendimą, negu buvo priėmę autoįvykį forminę pareigūnai, ir kaltu dėl autoįvykio pripažino jį. Marijampolės apskrities VPK kelių policijos skyriaus pareigūnai, 2009-05-26 nutarimu už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubaudė administracine tvarka, kurį jis apskundė. Kauno apygardos administracinio teismas 2009-08-24 nutarimu, jam paskirtą nuobaudą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Todėl atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kadangi panaikinus administracinę nuobaudą ir nutraukus jo atžvilgiu administracinę teiseną, pareiga atlyginti už ieškovės atliktus darbus atsiranda ne atsakovui, o kaltininko draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas". Ši draudimo bendrovė ir buvo automobilio remonto iniciatorius ieškovės servise. Ieškovė draudimo bendrovės į bylą neįtraukė, nors turėjo būti patraukta atsakove. Taip pat ieškovė iki šiol atsakovui nėra atidavusi suremontuoto automobilio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovui pateikus remontui jam priklausantį automobilį ir jį suremontavus, atsakovui tenka pareiga apmokėti už atliktus darbus. Kadangi automobilio remonto metu, autoįvykio kaltininku buvo pripažintas pats atsakovas ir pateikęs ieškovei remontui transporto priemonę (susitaręs dėl jo remonto) privalo padengti su remontu susijusias išlaidas. Tuo tarpu, ieškovei jokie susitarimai tarp atsakovo ir jo nurodytos draudimo kompanijos nėra žinomi ir tai yra paties atsakovo ir draudimo kompanijos ginčo dalykas. Ieškovės nuomone 2009-08-24 Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas nesukuria jokių naujų teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo, nepanaikina atsakovo pareigos sumokėti už jo atlikto automobilio remontą. Tam, kad atitinkamai draudimo kompanijai atsirastų pareiga atlyginti kaltininko padarytą žalą, privalo būti priimtas atitinkamas administracinis aktas, kuriuo būtų konstatuota kaltininko kaltė. Tokio dokumento byloje nėra. Taip pat atsakovas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad pastarasis nutarimas būtų įsiteisėjęs, nes jis galėjo būti apskųstas suinteresuotų asmenų. Ieškovo nuomone remiantis LR CPK 314 str. nutarimas atsakovo galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau atsakovas jo nepateikė ir tam jokių kliūčių nebuvo, todėl šioje stadijoje jis turėtų būti atmestas. Kadangi dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, su juo buvo susitarimas dėl automobilio remonto, todėl ieškovės teigimu jokio teisinio pagrindo patraukti draudimo kompanijos, kuriai būtų egzistavusi pareiga atlyginti atsakovo veiksmais padarytą žalą nebuvo. Atsakovas tai padaryti galėjo pareikšdamas teismui prašymą dėl atsakovo pakeitimo ar jų patraukimo trečiaisiais asmenimis. Tačiau tokio prašymo iš atsakovo pusės nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Atsakovas R. G. nesutinka su pirmos instancijos teismo galutiniu sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Sipra-Auto“ ieškinys, todėl, kad neįtraukus draudimo kompanijos AB „Lietuvos draudimas“ į bylą, ji buvo išspręsta neteisingai. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, dėl to skundžiamas pirmos instancijos teismo galutinis sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos jos esmės bei absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį ir prašydama nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas Transporto priemonės priėmimo aktu Nr. 125 perdavė jai remontui automobilį BMW318, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas 2009-05-04 autoįvykio metu. Atlikus darbus, atsakovui buvo pateikta 2009-05-14 PVM sąskaita-faktūra SIP Nr. 1002, kurios jis neapmokėjo. Tačiau iš paminėto Transporto priemonės priėmimo akto Nr.125 turinio matyti, kad transporto priemonė priimta draudimo kompanijos nurodymu – akte pažymint “LD”, kas pagal atsakovo prieštaravimų aplinkybes, atitiktų AB “Lietuvos draudimas”, o grafoje kas moka (draudimas ar klientas), taip pat nurodyta LD, t.y. joje nėra nuorodos apie tai, kad moka atsakovas. Gindamasis nuo pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo, atsakovas prieštaravime dėl ieškinio ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-02 priimto preliminaraus sprendimo, detaliai nurodė savo automobilio BMW318, v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimo aplinkybes. Atsakovo prieštaravimai buvo ir procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio. Pažymėtina, kad procesinio pobūdžio prieštaravimai yra tokie, kai nurodoma civilinės bylos iškėlimo arba proceso eigos neteisėtumas. Procesiniai prieštaravimai paprastai pareiškiami dėl tokių trūkumų, kuriuos teismas turėtų pašalinti ex officio. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 1 dalis), be atsakovo, turėjo nurodyti ir trauktinus dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, jau vien pagal duomenis, kuriuos turėjo nurodytus Transporto priemonės priėmimo akte Nr. 125. Tokia pareigą taip pat turėjo pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo prieštaravimus (CPK 47 str. 1 d.). Jos neįvykdęs, teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Materialinio pobūdžio prieštaravimai gali būti pareikšti dėl pareikšto reikalavimo esmės, tiek neigiant faktus, kurie sudaro reikalavimo faktinį pagrindą, tiek ieškovo nurodytus teisinius argumentus. Ieškovo nurodytų faktų neigimas gali būti išreikštas atsakovui nurodant faktus, kurie nesuderinami su ieškinio faktiniu pagrindu. Pastarieji gali būti dvejopo pobūdžio: faktai, paneigiantys ieškinio pagrįstumą arba faktai, neneigiantys ieškinio pagrindo, bet prieštaraujantys ieškinio atsiradimui, t.y. teisę panaikinantys faktai. Atsakovas savo prieštaravimus iš esmės grindė tuo, kad ginčo santykiai atsirado iš draudimo teisinių santykių, juolab, esant Transporto priemonės priėmimo akte Nr. 125 nuorodai apie tai, kad automobilis priimtas draudiko nurodymu ir jam apmokant bei faktinėmis aplinkybėmis, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės“ (42.2 – 45 p.). Nežiūrint nurodytų aplinkybių, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, apsiribojo tik nuoroda į ieškovo atsakovui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos per 15 d. Kitų prieštaravime nurodytų aplinkybių neanalizavo bei nenustatė, t.y. ar ieškovo pateiktas Transporto priemonės priėmimo aktas Nr. 125 galėjo sukelti atsakovui ieškovo siekiamų teisinių pasekmių – skolos priteisimo. Kolegija mano, kad tokių argumentų sprendime nebuvimas ir prieštaravimuose nurodytų aplinkybių nevertinimas, laikytinas esminiu proceso pažeidimu, nes dėl šios priežasties galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Tai rodo, kad teismo galutinis sprendimas yra surašytas nesilaikant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl jis pripažintinas negaliojančiu ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Apibendrinant konstatuotina, kad dėl pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis