Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kaltinamasis A. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2024 m. vasario 10 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia lenktiniu peiliu dūrė V. B. į kaklą, taip nukentėjusiajam V. B. dėl paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos kaklo priekiniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad perbraukė nukentėjusiajam peiliu per kaklą, nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

4. Kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu bei rašytine baudžiamosios bylos medžiaga:

4.1. nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. vasario 10 d., tikslaus neprisimena, su žmona M. B. atėjo pas savo draugus A. K., V. I. ir P., adresu (duomenys neskelbtini). Jis su žmona ir V. I. vartojo alkoholį. Jis sugalvojo, kad reikia eiti „pažydauti“, kadangi buvo Užgavėnės. Užsidėjo kaukolės kaukę ir išėjo pas draugų kaimynus S. ir jo sugyventinę R., gyvenančius tuo pačiu adresu ūkiniame pastate. Du kartus nuėjus pas kaimynus ir pabeldus į duris, R. jam davė saldainių ir jis grįžo pas draugus. Po kurio laiko išėjo į tualetą, o R., atidariusi duris, primygtinai prašė užeiti. Jam pasiteiravus, ar nesupyks sugyventinis, ji atsakė, kad šis miega. Jam užėjus pas R. ir pasėdėjus keletą minučių, atsibudo R. sugyventinis S., kažką rusiškai pradėjo šnekėti, tačiau jis nesuprato. Matė, kad S. dešinėje rankoje buvo peilis, mažas, panašios į rudą spalvos rankena. Staiga S. sujudėjo į jo pusę ir jis pajuto skausmą kaklo srityje. Jis susigriebė už kaklo, atitraukė rankas ir pamatė, kad jo rankos kruvinos, tuo metu nesuprato, kas vyksta, tik girdėjo, kad R. sakė savo sugyventiniui „ką tu padarei?“. Nieko nelaukęs jis išėjo iš R. namų ir grįžo pas savo draugus ir žmoną, įėjęs į namus jis suklupo, tada pasakė, kad kažkas kviestų pagalbą, ir atsigulė į lovą. Kiek prisimena, pats pasiėmė kažkokį rūbą, kuriuo prisispaudė savo žaizdą, kadangi ji kraujavo. Kiek prisimena, iš paskos atėjo R., o jo draugas V. I. R. sakė, kad senai su tokiu žmogumi nebendrautų ir mestų lauk. Kas vyko toliau neprisimena, kadangi buvo netekęs sąmonės. Prisimena tik tiek, kad buvo medikų automobilyje, vėliau jau atsikėlė Šiaulių ligoninėje. Kodėl S. taip pasielgė jis nežino, kadangi ankščiau nėra konfliktavę. Prieš visą įvykį jo draugai sakė jam ten neiti, tačiau jis buvo išgėręs, todėl savo draugų neklausė. Į teismo medicinos ekspertizę nevyko (1 t., b. l. 88-91);

4.2. liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. vasario 10 d., policijos pareigūnai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatė apie 1,84 promilės girtumą, tačiau ji aiškiai viską prisimena ir sutinka duoti parodymus. 2024 m. vasario 10 d., tikslaus laiko neprisimena, bet lauke jau buvo šiek tiek sutemę, pirmą kartą pas ją ir jos sugyventinį A. L. prie ūkinio pastato, kuriame jie gyvena, durų, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstamas V. Prieš ateinant V, jie kartu su A. L. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug vieną degtinės butelį. Abu buvo stipriai apgirtę. Į duris pasibeldus nepažįstamam vyrui matė, jog tas vyras dėvėjo baltos spalvos kaukę, kuri dengė jo visą veidą, todėl vyro atpažinti negalėjo. Iš balso irgi nežinojo, kad tai jos iš matymo pažįstamas V. Vyras su kauke juokais paprašė duoti jam ką nors. Ji pagalvojo, jog vyksta kažkokia šventė pvz. Užgavėnės, kadangi asmuo dėvėjo šventinę kaukę. Ji asmeniui į ranką padavė saują šokoladinių saldainių ir vyras su kauke nuėjo. A. L. tuo metu žiūrėjo televizorių ir atėjusio vyro nepastebėjo. Maždaug po 10 min. vėl išgirdo, kaip kažkas beldžia į jos ūkinio pastato laukines duris ir vėl atidariusi duris pamatė, kad tai tas pats asmuo su kauke ant veido. Šį kartą atėjęs vyriškis jos gražiai paprašė duoti jam degtinės. Ji vyrui pasakė, kad šis dingtų nuo jos durų, vyras jos paklausė ir išėjo. Tuo metu jos sugyventinis S. (A. L.) toliau žiūrėjo televizorių ir nepažįstamo vyro su kauke nematė, kadangi vyras į vidų užėjęs nebuvo, visas jos pokalbis su vyru įvyko prie laukinių durų. Kiek vėliau, maždaug po 15 min., vėl išgirdo beldimą į laukines duris. Atidariusi jas pamatė iš matymo pažįstamą vyrą, t. y. V. Vyrą iš matymo pažįsta dėl to, nes šis dažnai lankydavosi pas jos kaimyną V. I. ir jie visi kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Tada suprato, kad vyras su baltos spalvos kauke buvo V., kadangi pats V. pasakė jai, jog anksčiau buvo atėjęs pas ją prie laukinių durų ir norėjo tiesiog pajuokauti. Ji V. pakvietė į vidų. V. užėjo, atrodė stipriai išgėręs. Tuo metu, kai pakvietė V. į vidų, jos sugyventinis sulankstomu peiliu ant stalo pjovėsi dešrą. Pamatęs jų svečią V., jos sugyventinis V. liepė dingti iš čia, kadangi jo niekas čia nekvietė. Supykęs V. dėl jos sugyventinio tokių žodžių, nieko nesakęs puolė prie jos sugyventinio ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jos sugyventiniui į veido sritį, kur tiksliai trenkė nurodyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai. Jos sugyventinis S. nieko nelaukęs trenkė V. atgal. Kuo trenkė, kiek kartų ir kur trenkė ji nematė, kadangi viskas įvyko labai greitai. Po jos sugyventinio A. L. smūgio, V. susiėmė už gerklės ir nieko nesakęs išbėgo į lauką. Ji taip pat išbėgo paskui V. pažiūrėti, kaip jis laikosi. V. kieme stovėjo rankomis susiėmęs už gerklės, kai staiga pamatė iš V. gerklės bėgantį kraują. Ji V. palydėjo pas jos kaimyną, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus, ir V. žmonai M. liepė kviesti Greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP), pasakė, kad galimai S. padūrė V. Kas iškvietė GMP darbuotojus nežino, kadangi jai buvo šokas, buvo labai susijaudinusi. Į įvykio vietą pirmi atvyko policijos pareigūnai, ką jie darė įvykio vietoje nurodyti negalėjo, kadangi jai buvo šokas. Po to atvyko ir GMP darbuotojai, kurie suteikė V. pirmąją pagalbą ir išsivežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 174-178);

4.3. liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad apklausos metu policijos pareigūnai jam nustatė 0,65 promilės neblaivumą, tačiau jis aiškiai viską prisimena ir sutinka duoti parodymus. Nurodo, kad gyvena vienas adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas priklauso ne jam, jis jį nuomojasi. Šiam gyvenamajam namui priklauso ir ūkinis pastatas, kuris yra šalia namo, kuriame jis gyvena. Ūkinis pastatas nuo gyvenamojo namo nutolęs maždaug apie 10 metrų. Minėtame ūkiniame pastate gyvena du asmenys – R., apie 60-65 metų amžiaus (tikslių anketinių duomenų nežino) bei jos sugyventinis A., apie 60 metų amžiaus (tikslių anketinių duomenų nežino), pravarde S. Jie dažnai vartoja daug alkoholinių gėrimų. Su jais jis mažai bendrauja, nes žino, kad jie abu yra konfliktiški asmenys. 2024- m. vasario 10 d., jam būnant namuose su pažįstama A. K., maždaug apie 15-16 val. pas jį į svečius atėjo kaimynai P. (pavardės nežino), maždaug 60 metų amžiaus, V. (pavardės nežino), apie 40 metų amžiaus bei jo sutuoktinė, vardu M. (tikslių anketinių duomenų nežino). Matė, kad V. ir M. yra neblaivūs, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. V. ir M. su savimi atsinešė 0,5 l. talpos degtinės butelį, kurį vartojo jis, V. ir M. Kol asmenys buvo pas jį, V. sugalvojo nueiti į ūkinį pastatą pas R. bei A. U. šventės proga paprašyti saldainių. J. V. sakė, jog neitų, nes prisidarys problemų, tačiau jis jo nepaklausė, iš savo kuprinės išsitraukė šviesios spalvos kaukę (kaip kaukolė), ant kurios pritvirtintas juodas medžiaginis gabalėlis, dengiantis pakaušį, ją užsidėjo ant veido ir nuėjo į ūkinį pastatą. V. ten ėjo vienas. Po kelių minučių grįžęs V. saujoje laikė saldainius, kuriuos padėjo ant stalo. Praėjus maždaug 10-15 min. V. vėl užsidėjo minėtą kaukę ir pasakė, kad vėl eina į ūkinį pastatą prašyti saldainių. Jis vėl V. sakė, jog to nedarytų, nes A. yra labai pavydus ir gali įvykti kažkoks konfliktas, tačiau kaip ir pirmą kartą, V. jo nepaklausė bei išėjo pas A. bei R. Ten neilgai trukęs, V. vėl grįžo pas jį į namus, rankoje turėdamas saldainių. Prisiminė, kad jau buvo maždaug apie 18 val., kai V. vėl sugalvojo nueiti į ūkinį pastatą trečią kartą ir paprašyti saldainių. Tą kartą jis jam vėl sakė, kad neitų, nes šį kartą tikrai gali kilti konfliktas, tačiau V. vis tiek išėjo. Praėjus maždaug 10-15 minučių, jam, M., A. ir P. būnant pas jį namuose, atsidarė kambario durys ir ant slenksčio krito V. ant žemės. Jie visi sėdėjo ant sofos atsukę nugarą, todėl iš pradžių jokio kraujo nematė. Atsisukęs į gulintį ant žemės V., jo paklausė kas jam yra, o jis jam sušuko, kad jį padūrė. Manė, kad jis juokauja, tačiau šiam neatsistojus ir toliau gulint ant žemės, suprato, kad tikrai kažkas yra negerai ir priėjo prie jo. Priėjus prie jo pamatė, jog jo rankos, veidas ir kaklas yra kruvini. V. su ranka buvo užsiėmęs už kaklo, todėl supratęs, kad V. padurtas, jis pagriebė kambaryje buvusią palaidinę, kurią jis uždėjo V. ant kaklo, jog prispaustų ir sustabdytų kraujavimą, nes labai stipriai bėgo kraujas. Kol bandė stabdyti kraujavimą, jis V. klausė kas jam nutiko, o šis jam trumpai pasakė, kad jį padūrė peiliu kaimynas S., todėl suprato, kad tai padarė A. Kažkas iš kambaryje buvusių asmenų paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Joms atvykus, kaimyną V. išnešė ant neštuvų GMP darbuotojai ir greitai išvežė į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnams jis, P., M. ir A. papasakojo, kas nutiko (1 t., b. l. 158-160);

4.4. liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 16.00 val. jam į mobilų telefoną paskambino A. K. ir paprašė, kad jis ateitų pas V. I., gyv. (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, V. I. ir A. K. pataisė kavos ir paprašė išskalbti jų rūbus, jis sutiko tai padaryti. Išgėręs kavos išėjo namo, išsinešė pas save į namus jų skalbinius, tuomet išskalbė rūbus ir po 17 val. jis juos paėmė bei nunešė V. I.. Jam atėjus pas V. I., pas jį vis dar buvo A., todėl jie visi trys tarpusavyje pradėjo kalbėtis. Jiems besikalbant, pas V. I. į svečius atėjo M. B. kartu su savo vyru (kurio asmens duomenų nežino, žino jį tik iš matymo) bei su savimi atsinešė alkoholinio gėrimo – butelį degtinės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atėjęs M. B. vyras buvo ant veido užsidėjęs kaukę (pilkos spalvos, su prilipdytais juodais plaukais). Nuo į svečius atėjusios M. B. ir jos vyro sklido aitrus alkoholio kvapas, iš asmenų elgesio matėsi, kad jie yra neblaivūs. Tuomet jie visi kartu susėdo prie stalo. Jis gėrė kavą, o V. I., A. K. ir M. B. vyras pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholinius gėrimus, M. B. vyras užsidėjo kaukę ir nurodė, kad eina pas V. I. kaimynus (kaimynų tikslių anketinių duomenų nežino, juos žino tik iš matymo), kurie gyvena tuo pačiu adresu, tik ūkinės paskirties pastate, pajuokauti. Pirmą kartą M. B. vyras iš kaimynų pas V. I. parėjo maždaug po 3-4min. nešinas saldainiais. Tuomet V. I., A. K. ir M. B. vyras pradėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko M. B. vyras vėl ant veido užsidėjo kaukę ir pasakė, kad vėl eis pas tuos pačius kaimynus pajuokauti. Tuomet V. I. M. B. vyrui pasakė, kad neitų, nebejuokautų, bandė jį sustabdyti, nes anot V. I., jo kaimynai yra irgi pavartoję alkoholinių gėrimų. Tačiau M. B. vyras nepaisęs V. I. patarimo vis tiek išėjo. Šį kartą M. B. vyras pas kaimynus užtruko ilgiau, kaimynai jį įsileido į vidų. Jie visi pagalvojo, kad M. B. vyras kartu su kaimynais geria alkoholinius gėrimus, todėl asmens ieškoti nėjo. Maždaug už 5-10 min. V. I. namų duris pravėrė M. B. vyras, kuris krito koridoriuje ant grindų. Tai pamačiusi A. K. išsigando, paklausė „kas buvo?“. M. B. vyras atsakė, kad jį padūrė. Tuomet V. I. pribėgo prie M. B. vyro ir sušaukė, kad kviestų GMP, nes kitaip M. B. vyras nukraujuos. A. K. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kadangi jis yra bijantis kraujo ir su tokiais įvykiais jam dar neteko niekada susidurti, jis labai išsigando ir išėjo į savo namus. Kas įvyko toliau nežino, nes buvo savo namuose. Jam būnant namuose pas jį atėjo V. I. ir jo paprašė ateiti, nes gal reikės ką nors padėti. Jis sutiko ir nuėjo pas V. I.. Atėjęs pamatė, kad į įvykio vietą jau yra atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, o jie su V. I. pasiliko ant gatvės laukti GMP ekipažo. Jam stovint ant gatvės ir belaukiant GMP prie jo priėjo kaimyno (gyvenančio ūkinės paskirties pastate) sugyventinė, vardu R., kuri jam pasakė, kad va dabar neteks sugyventinio, reikėjo M. B. vyrui čia pas juos eiti bei nurodė, kad jos sugyventinis dabar sės į kalėjimą, jį suims. Į įvykio vietą atvykęs GMP ekipažas suteikė M. B. vyrui pirmąją pagalbą ir išsivežė asmenį į ligoninę. Tikslių valandų, kada įvyko minėtas įvykis įvardinti negali, nes buvo labai pasimetęs (1 t., b. l. 169-171);

4.5. liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. vasario 10 d. apie 13:30 val. ji buvo pas savo kaimyną V. I., gyv. (duomenys neskelbtini), ir laukė kol P. Ž. atneš jai jos išplautus rūbus. Tikslaus laiko nepamena, tačiau maždaug po valandos pas V. I. atėjo ir P. Ž. bei atnešė jos išplautus rūbus. Būdami pas V. I. visi kartu leido laiką, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių. Maždaug po poros valandų atėjo jos kaimynai, t. y. M. B. ir jos sutuoktinis V. B., kurių tikslių anketinių duomenų nežino, gyvenantys adresu: (duomenys neskelbtini). Atėję jie atsinešė alkoholinį gėrimą (degtinės butelį). Pamačiusi V. B. ir M. B. pastebėjo, kad šie jau atėjo išgėrę. Žino, kad M. B. ir V. B. dažnai lankosi pas V. I., kartu visi vartoja alkoholinius gėrimus. Jos manymu, M. B. ir V. B. yra geri žmonės, nekonfliktiški, draugiški, kiek žino, su niekuo nesipyksta, su visais sutaria. M. B. pažįsta jau ilgai, nuo mažens, o su V. B. susipažino per M. B.. Seniau su V. B. buvo kolegos darbe. Atėjus M. B. ir V. B. visi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo V. I., M. B. ir V. B., o ji su P. Ž. alkoholinių gėrimų nevartojo, tiesiog kalbėjosi, gėrė kavą. Kiek tiksliai buvo valandų nežino, visi draugiškai bendravo, juokavo, gerai leido laiką, kai jos kaimynas V. B. sugalvojo ant veido užsidėti Užgavėnių kaukę ir nueiti pas gretimais, ūkiniame pastate gyvenančius kaimynus, t. y. R. ir S. (tikslių anketinių duomenų nurodyti negalėjo). V. B. išėjo vienas. V. B. pas kaimynus buvo išėjęs apie 7 min. ir greitai grįžo rankų delnuose turėdamas daug saldainių. V. B. turimus saldainius pabėrė ant jų bendro vaišių stalo ir jie toliau tęsė pokalbius. Praėjus maždaug apie 10 minučių, pastebėjo, kad V. B. persirengė ,,žyduku“ (t. y. užsidėjo kažkokią striukę ir kepurę), vėl tą pačią kaukę su baisiu veidu ir vėl išėjo pas kaimynus R. ir S. Pastebėję kas vyksta, kad V. B. vėl išeina visi jam kartojo, kad šis niekur neitų, kadangi žinojo, kad S. yra stipriai išgėręs ir kai jis būna išgėręs, būna labai agresyvus ir visada įvyksta konfliktai, vakaras nepasibaigia be policijos. V. B. išėjus į gyvenamojo namo kiemą, ji pradarė laukines gyvenamojo namo duris, kai pamatė, kad V. B. jau buvo beveik šalia nurodytų kaimynų, kai ji jam sušuko ,,V., niekur neik, nedaryk problemų, eik namo“. Jis į ją pažiūrėjo, tačiau vis tiek išėjo pas kaimynus R. ir S. į ūkinį pastatą. Matė, kaip kažkas jam atidarė ūkinio pastato duris, tačiau, kas tiksliai nepastebėjo, kadangi grįžo atgal pas V. I., P. Ž. ir M. B. toliau sėdėti prie stalo. Po 7 minučių V. B. vėl grįžo pas juos, šį kartą rankoje turėjo permatomą, plastikinį maišelį su saldainiais. Turimus saldainius V. B. vėl pabėrė jiems ant vaišių stalo. Grįžęs V. B. jiems visiems pasakojo, kaip R. jam davė saldainių, taip pat užsiminė, kad S. jo antru apsilankymu nesidžiaugė, teigė, jog vyras buvo agresyvus. Vėl maždaug po 10 min. V. B. paprašė savo žmonos M. B. jos striukės. Moteriai padavus savo striukę, V. B. striukę apsivilko ir vėl išėjo pas kaimynus į ūkinį pastatą. V. B. pas kaimynus R. ir S. išėjo vienas, niekas kartu nėjo, nes žinojo, koks S. būna išgėręs, t. y. agresyvus ir būna problemų. Maždaug už 10 min. V. B. grįžo su savo abejomis rankomis užsispaudęs kaklą ir prašydamas pagalbos, teigdamas, kad S. perdūrė. Iš pradžių visi jie pagalvojo, kad šis juokauja ir nieko blogo neįtarė, tik po kelių sekundžių pastebėjo bėgantį kraują ant grindų, kadangi kai V. B. įėjo pro gyvenamojo namo duris, šis griuvo į priekį ant rankų ir kelių ir jam stipriai pradėjo bėgti kraujas iš kaklo. Ji labai išsigando, nesuprato, kas dedasi, staigiai paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė GMP. Į įvykio vietą pirmiau atvyko policijos pareigūnai, kurie asmeniui suteikė pirmąją pagalbą. GMP darbuotojai atvykę į įvykio vietą staigiai išsivežė V. B. į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 163-166);

4.6. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Reikia eiti apie 10-15 metrų, kur yra medinis ūkinis pastatas. Einant link ūkinio pastato, matosi, jog ant sniego yra raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Priėjus prie minėto ūkinio pastato, matosi, jog jo durys yra medinės, rudos spalvos. Atidarius minėtas pastato duris, patenkama į jo vidų, kur yra įvykio vieta. Prie įėjimo, ant žemės yra padėti 2 baltos spalvos kibirai, už kurių prie sienos stovi pastatyta medinė spinta. Ant spintos viršaus, sudėti įvairūs asmenims priklausantys daiktai. Ant spintos lentynos padėtas juodos spalvos televizorius, o ant medinės spintos dalies, prie spintelės durų, padėtas sulankstytas peilis „Browning“, kurio geležtė yra metalinė apie 100 mm. ilgio, rankena metalinė-medinė, kurios ilgis apie 120 mm. ilgio. Ant peilio geležtės ar rankenos jokių dėmių, panašių į kraują, nesimato. Šalia spintos yra pastatyta dvigulė lova, ant kurios patiesti patalai. Kambario kairėje pusėje, prie lovos stovi pastatytas fotelis, o šalia jo pastatyta spintelė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai, puodeliai, skaitymo akiniai. Už spintelės yra sumesti rūbai, maišeliai, bei numestas 0.5 l. talpos degtinės butelis „Kvietinė“. Spintelės kairėje pusėje, prie krosnies sienos yra pastatytas dar vienas fotelis. Matoma, kad viduje, ant grindų yra patiestas rudos spalvos kilimas su įvairiais raštais, ant kurio yra raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Grįžtama atgal iki gyvenamojo namo pastato, į kurio vidų patenkama pro atidarytas medines duris. Pro duris patenkama į namo prieangį, kuriame pasisukus į kairę pusę ir patenkama į virtuvės kambarį. Virtuvėje iš kart pasisukus į dešinę pusę ir einant, patenkama į svetainės/miegamąjį kambarį. Matoma, jog ant minėto kambario grindų yra daug raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Prie medinės spintos, ant žemės yra pastatytas degtinės butelis. Kambario viduryje stovi pastatytas medinis stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai, maisto likučiai. Kambario dešinėje pusėje stovi pastatyta sofa, ant kurios sumesti patalai. Prie minėtos sofos, ant žemės yra numesta šventinė kaukė „Kaukolė“, kuri yra šviesiai žalsvos spalvos, su juodos spalvos tinkleliu, skirtu uždengti galvos pakaušį. Apžiūrint minėtą kaukę, ant jos matosi raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Įvykio vietos apžiūros metu iš ūkinio pastato paimtas peilis „Browning“, o iš gyvenamojo namo kambario paimta šventinė kaukė (1 t., b. l. 40-78);

4.7. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis V. B. ir kaltinamasis A. L.. Nukentėjusysis parodė, kad 2024 m. vasario 10 d. žydaudamas buvo užėjęs pas R., kuri gyvena ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip užėjęs buvo 2 kartus, o trečią kartą jį pasikvietė išgerti pati R. ir jos pakviestas jis užėjo. Jis gerti alkoholį su R. atsisakė, bet užėjęs prisėdo prie stalo. Tada jam sėdinčiam, A. dūrė į kaklą. Priežasties, kodėl jis jam dūrė į kaklą, jis nežino, nes jokio konflikto tarp jų nebuvo, jis pats jam nieko nedarė. Gal jam nepatiko, kad jis buvo užėjęs, jis pavydėjo. A. L. parodė, kad V. B. pirmas jam sudavė 1 smūgį iš kumščio į kairį žandikaulį. Tada jis supyko ir tuo pačiu suveikė instinktas gintis, tai paėmė ant stalo buvusį padėtą peilį ir juo perbraukė per jam per kaklą. Sužaloti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad A. L. parodymus girdėjo ir su jais nesutinka bei tvirtina savo parodymus, nes jie yra teisingi. Jis A. L. nesudavė nei vieno smūgio, jis meluoja. Ant stalo nebuvo jokio peilio ir A. L. nuo stalo jo tikrai nepaėmė, jį jis greičiausiai laikė rankoje ir tada tuo peiliu jam dūrė. Nors A. L. sako, kad peiliu jam perbraukė, bet tikrai ne perbraukė, o tiesiog dūrė. A. L. parodė, kad nukentėjusiojo atsakymą jis perskaitė, bet jis tvirtina savo parodymus, kad jis pirmas jį puolė ir tada jis jam peiliu perbraukė per kaklą. Jei pats nebūtų jo puolęs, jis jam nieko nebūtų daręs. A. L. nurodė, kad įvykį matė R. Ar ji matė, kad jam pirmam sudavė, jis nežino, bet galvoja, kad turėjo matyti. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad tikrai matė visą įvykį R. ir kai jis susiėmęs už kraujuojančio kaklo išeidinėjo, ji dar kreipdamasi į A. L., jo klausė, ką jis padarė. Proceso dalyviai vienas kitam jokių klausimų nepateikė (1 t., b. l. 143-146);

4.8. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis V. B. ir liudytoja R. K.. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2024 vasario 10 d. jis, svečiuodamasis pas pažįstamą V., adresu (duomenys neskelbtini), žydaudamas buvo nuėjęs pas ūkiniame pastate gyvenančią R. ir jos sugyventinį. R. jį pasikvietė užeiti į svečius išgerti. Užėjęs į ūkinį pastatą jis R. pasakė, kad alkoholio negers, bet dėl kompanijos prisėdo ant lovos. Tik prisėdęs ant lovos, po akimirkos pajuto dūrį į kaklą ir skausmą, o po to pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs, kad priešais jį esantis A. L. rankoje laiko peilį, suprato, kad tai jis jam dūrė į kaklą. A. L. jam dūrė be jokios priežasties, nebuvo jokio konflikto. Liudytoja R. K. parodė, kad V. B. būdamas su kauke, buvo 2 kartus atėjęs pas juos ir ji jam davė saldainių. Po to dar kartą pamačiusi V. šalia jų durų, pati pasiūlė jam užeiti į vidų. K. V. užėjo, pasisveikino su A. ir atsisėdo. Nežino, kas nepatiko A., bet jis žodžiais pradėjo varyti V. lauk. V. gal supykęs puolė ant A. ir pirmas jam sudavė kumščiu į veidą, o tada A. jam su rankoje turėtu nedideliu peiliuku perbraukė per kaklą. Ji laiko, kad A. gynėsi nuo V., o V. pats kaltas. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad tvirtina savo parodymus, jie yra teisingi. Nesutinka, kad jis pats puolė A., kad jam sudavė iš kumščio, nes to nepadarė. A. žodžiais jį varė išeiti, bet jis į jo žodžius nieko neatsakė, tarp jų nebuvo jokio konflikto. Jis skaito, kad jis jam peiliu į kaklą dūrė be priežasties, nebuvo jokios gynybos. R. nori apginti savo sugyventinį, todėl šmeižia jį, kad jis pirmas puolė. Liudytoja R. K. parodė, kad girdėjo, ką aiškino V., bet ji su jo parodymais nesutinka ir tvirtina savo parodymus. A. be priežasties nebūtų puolęs, jis ne toks žmogus. Nukentėjusysis V. B. uždavė klausimą liudytojai R. K. – ,,jei jis sudavė A., tai nuo jo smūgio pas jį veide turėjo būti koks sužalojimas, ar jis buvo? Ar A. kreipėsi į gydytojus?“. Liudytoja R. K. atsakė, kad jokių sužalojimų pas A, nebuvo, nes smūgis neatrodė stiprus, o gal ir nepataikė. Ji aiškiai matė, kad buvo užsimojęs iš kuloko suduoti į veidą, bet ar pataikė, to aiškiai nematė. Nukentėjusysis V. B. uždavė klausimą liudytojai R. K.: ,,kodėl pamačiusi, ką padarė A., jo klausė „kam tu padūrei žmogų“, jei dabar sako, kad jis gynėsi?“. Liudytoja R. K. į nukentėjusiojo klausimą parodė, kad ji tokių žodžių nesakė. Liudytoja R. K. uždavė klausimą V. B.: ,,ko tu iš vis pas mus ėjai, pas pensininkus?“. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad buvo „užgavėnės“, tai 2 kartus atėjo tiesiog ,,pažydaudamas“, o trečią kartą pati pasikvietė užeiti jį, tai ir užėjo. Proceso dalyviai vienas kitam jokių klausimų nepateikė (1 t., b. l. 151-155);

4.9. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad būnant adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant gynėjui V. P., įtariamajam A. L. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, jis sutiko. A. L. parodė, jog konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir parodo į ūkinį pastatą. Įėjus į nurodytą ūkinį pastatą ir paklausus A. L., kur tiksliau įvyko konfliktas, vyras nurodė, kad ūkinio pastato viduje, kuriame jis gyvena. Vyras parodo, kad jam sėdint ant fotelio prie lovos ir prie stalo valgant, į ūkinio pastato vidų įėjo jo sugyventinė R. K., kuri atsisėdo ant fotelio, kuris pastatytas iš kito stalo galo, ir V. B., kuris atsisėdo ant lovos. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, todėl sėdėdamas V. B. sėdinčiam A. L. vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į kairį skuostą, tačiau dėl to jam jis pretenzijų neturi. Vyras nurodo, kad po smūgio, norėdamas apsiginti, pasiėmė sulankstomą peiliuką, kuris buvo padėtas ant stalo, bei norėdamas jį pagąsdinti, peiliuku perbraukė V. B. per kaklą (tiksliau kur nepamena). Vyras nurodė, kad per kaklą tik nestipriai perbraukė, nedūrė, kokia buvo peilio ašmenų padėtis neatsimena. Po to V. B., susiėmęs už kaklo, išėjo iš ūkinio pastato, o R. K. išėjo jam iš paskos. Po to, kai V. B. perbraukė per kaklą peiliu, A. L. liko sėdėti toje pačioje vietoje, peilį pasidėjo ant stalo, o vėliau įsidėjo į kišenę. Peilis buvo nedidelis, užlenkiamas, oranžine rankena, prie jo buvo prikabinti raktai. A. L. nurodė, kad kraujo ant peilio ir namuose nematė (2 t., b. l. 129-132);

4.10. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog būnant adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. B. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, jis sutiko. V. B. parodė, jog konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir parodo į ūkinį pastatą. Įėjus į nurodytą ūkinį pastatą ir paklausus nukentėjusiojo, kur tiksliau įvyko konfliktas, vyras nurodė, kad ūkinio pastato viduje, kur gyvena R. K. ir A. L.. Vyras nurodo, kad R. K. jį pasikvietė į ūkinio pastato vidų ir jis atsisėdo ant lovos arčiau lango bei parodo, kad sėdėjo rankas susidėjęs ant kojų. Taip pat nukentėjusysis parodo, kad šalia jo, arčiau sienos, sėdėjo A. L. bei nurodo, kad ant fotelio, kuris yra šalia lovos, sėdėjo R. K.. Vyras paskui paaiškino, kad jiems visiems besėdint, A. L. pradėjo kažką sakyti ir V. B. pamatė, kad A. L. dešinėje rankoje prie savęs laiko peilį, kurio ašmenų padėtis buvo nukreipta į viršų (peilio apibūdinti negalėjo, kadangi neprisimena ir jo gerai nematė, iš kur peilis atsirado rankoje taip pat nurodyti negalėjo). Paskui vyras nurodo, kad A. L. staigiai sujudėjo į jo pusę bei dešinėje rankoje laikydamas peilį užsimojo ir įdūrė jam peiliu į kaklą. Nukentėjusysis pajuto skausmą kaklo srityje, susiėmė už gerklės ir pamatęs, kad yra kraujo, užsiėmęs už kaklo išėjo iš ūkinio pastato ir nuėjo pas kaimynus, pas kuriuos ir buvo atėjęs, o R. K. jam išėjo iš paskos. Kur po įvykio buvo A. L. nenurodė, nes neprisimena. Taip pat nepamena, kur buvo padėtas peilis (1 t., b. l. 128-131);

4.11. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. B. rūbais neuždengtas kūno vietas, nustatyta žaizda kaklo srityje. Apžiūrint nukentėjusiojo V. B. žaizdą kaklo srityje, pačios žaizdos užfiksuoti nepavyko, žaizdą dengia baltos spalvos medžiaginis tvarstis, nes nukentėjusysis atliekant asmens apžiūrą jau buvo po medikų apžiūros, asmens teigimu, žaizda jau yra susiūta (1 t., b. l. 102-111);

4.12. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. B. durtinė-pjautinė žaizda kaklo priekiniame paviršiuje padaryta duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu keleto valandų bėgyje iki jį pristatant į VšĮ (duomenys neskelbtini). V. B. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno tiesioginio trauminio poveikio. Iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti, kokioje padėtyje buvo V. B. jam daromo kūno sužalojimo metu. Gautuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti V. B. kaklą žalojančio įrankio tik grupinės priklausomybės požymiai, būdingi duriančiai pjaunančiam daiktui ar įrankiui. V. B. žaizda kakle galėjo būti padaryta tiek apžiūrėjimui pateiktu peiliu, tiek ir kitu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. V. B. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 119-120);

4.13. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas bendrojo pagalbos skambučio įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), gautas iš bendrojo pagalbos centro. Perklausant įrašą girdisi, kad su operatore bendrauja vyriškis, kuris kalba labai neaiškiai, nerišliai ir dėl to operatorė ne kartą prašo pakartoti, kas nutiko. Vyras sako, jog atsitiko didelė nelaimė, perpjovė žmogų kaimynas. Operatorei kelis kartus vyriškio perklausiant adreso, vyriškis susinervinęs kažkam liepia kalbėti, sakydamas, kad jo nesupranta. Toliau girdisi, kad pokalbį su operatore tęsia moteris, kuri nurodo, kad (duomenys neskelbtini), yra į kaklą perdurtas žmogus, kurį perdūrė kaimynas, pas kurį šis buvo nuėjęs. Operatorei klausiant, ar žmogus buvo perdurtas peiliu į kaklą, moteris atsako, kad ji nematė su kuo, nes žmogus iš kaimyno grįžo sužalotas ir prašė kviesti greitąją. Moteris nurodo, kad vyriškis labai kraujuoja. Moteris prisistato esanti A. K.. Toliau girdisi, kad operatorė pranešėją sujungia su greitosios pagalbos medike, kuri patikslina iškvietimo adresą bei klausia, pas kokį asmenį medikai turi atvykti. Girdisi, kad pranešėja nurodo, jog sužalotas vyriškis yra V. B.. Medikei perklausus, pranešėja pakartoja, kad V. B. nuėjus pas kaimyną, šis jam kažkuo perdūrė palei gerklę ir labai kraujuoja. Girdisi, kad atsakinėdama į medikės užduodamus klausimus, pranešėja atsako, kad vyriškis sąmoningas, kvėpuoja, taip pat sako, kad nematė, kokio dydžio yra žaizda, nes pati labai išsigando ir išėjo kviesti greitąją. Medikė pranešėjai nurodė, kad GMP medikai jau vyksta į vietą ir nurodė, kad nukentėjusysis nejudėtų, gulėtų, o kraujuojančią vietą stipriai užsispaustų. Pokalbis baigiamas. Pokalbio trukmė 5 min. 38 s. (2 t., b. l. 30-32);

4.14. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas objektas yra vaizdinis aplankalas su skaitmeninio vaizdo įrašo kopijomis. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį vaizdo įrašą, kuris įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“ matoma, jog įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašo trukmė 30:00 min., matomas vaizdas yra su garso takeliu, vaizdo įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, tamsiu paros metu prie dirbtinio apšvietimo. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu, kuriam yra įjungti įspėjamieji švyturėliai, atvyksta į įvykio vietą, išlipus iš tarnybinio automobilio pareigūnai prie namo stovinčios moters pasiteirauja „kas nutiko, kur dabar yra tas žmogus?“, moteris atsako: „va čia, jis jau dūsta“. Moteris pareigūnę palydi iki namų, kur parodo lovoje gulinti vyrą, pastarasis kaire ranka yra užsiėmęs sau už kaklo, sunkiai kvėpuoja. Vyro rankos ir drabužiai yra krūvini, pareigūnė dūstančio vyro prašo kvėpuoti, vyrui nustojus kvėpuoti pareigūnė pradeda jam daryti dirbtinį kvėpavimą. Dirbtinis kvėpavimas vyrui yra daromas iki kol atvyksta medikai. Medikai vyrui suteikia pirmąją pagalbą, vyras medikams prisistato kaip V. B.. Pareigūnei vyro pasiteiravus, kas jam dūrė, šis atsako, jog jam einant į tualetą peiliu dūrė kaimynas, gyvenantis už sienos, medinis namas, kaimyno vardas S. Pareigūnai medikams padeda vyrą perkelti nuo lovos ant neštuvų ir medikams padeda vyrą nunešti į GMP automobilį. GMP automobiliui išvykus, pareigūnai bendrauja su namo gyventojais, kurie aiškina, jog jie visi keturi kambaryje vartojo alkoholį, kartu buvo ir vyras, kurį išsivežė GMP automobilis, jis du kartu buvo nuėjęs pas kaimynę, parsinešė saldainių, nes yra Užgavėnės. Paskutinį kartą grįžęs iš kaimynės jis užėjo į virtuvę sakydamas „kvieskit greitąją, mane papjovė, tai padarė kaimynas S. Kas vyko S. namo viduje, nematė, bet įvykį galėjo matyti S. sugyventinė, kuri yra netoliese. Pareigūnai pasikviečia netoliese stovinčią moterį ir jos pasiteirauja apie įvykį, moteris atsako: „aš viską mačiau“, pareigūnė pasiteirauja, „ką jį matė“. Moteris atsako, jog kaimynas buvo atėjęs pas juos į svečius, o jos vyras, būdamas girtas, va taip ir rodydama sau į kaklo sritį, su peiliu jam davė. Moteris nurodo, kad vyras šiuo metu yra namuose, jam yra 64 metai. Moteris pareigūnams paprašius juos nuveda prie netoliese esančio namo. Pareigūnai užeina į namo vidų, kambaryje esančio vyro paprašo atsistoti, jam uždeda antrankius. Pareigūnai paklausia vyro, ar jis dūrė, į ką vyras atsako, jog dūrė nes „naglas yra, parodžiau vietą“. Pareigūnai paprašo parodyti, kur yra peilis, kuriuo jis dūrė, į ką vyras atsako, jog peilis yra čia. Pareigūnai išveda vyrą į tarnybinį automobilį. Pareigūnai apžiūri kambarį, ieško dokumentų. Pareigūnė dar kartą paprašo moters papasakoti, dėl ko čia viskas įvyko, moteris atsakė, jog vyrai būdami kambaryje pradėjo mosikuotis kumščiais po ko kaimynas pastūmė jos sugyventinį, o šis jam dūrė su peiliu. Moteris patikslina, jog jos sugyventinis jos dar paklausė „čia pas tave joberis atėjo?“, į ką moteris atsakė, jog pas juos užėjęs vyras kaimynas. Sugyventinio pavardė yra L., vardas A. Pareigūnė dar kartą paprašo papasakoti, kaip viskas įvyko, moteris atsako, jog jie su sugyventiniu buvo kambaryje, kai pas juos į svečius užėjo kaimynas, vyrai tarpusavyje pasišnekėjo, kaimynas sugyventinį pastūmė, o sugyventinis nieko nesakęs dūrė peiliu kaimynui į kaklo sritį. Moteris pareigūnei pripažįsta, jog šiuo metu jį yra išgėrusi alkoholio. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, ją nufotografuoja. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga. Sekantis apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, matoma, jog įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašo trukmė 17:40 min., matomas vaizdas yra su garso takeliu, vaizdo įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros, tamsiu paros metu prie dirbtinio apšvietimo. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, kur jau yra atvykę pareigūnai bei medikai. Pareigūnus pasitinka jų kolegos, kurie pasako, jog reikia eiti ieškoti įtariamojo vardu S., kuris peiliu dūrė nukentėjusiajam. Šalia esanti moteris pasako, jog vyras, kuris padarė nusikaltimą, yra jos vyras, jis yra šiuo metu namuose, girtas. Pareigūnai paprašo parodyti, kur šiuo metu yra S., ir kartu su moterimi nueina iki gyvenamo namo. Pareigūnai užeina į namo vidų kur kambaryje prie stalo sėdi vyriškis. Pareigūnai pastarojo pasiteirauja vardo, bet vyriškis su pareigūnais nebendrauja, pareigūnai vyriškio paprašo atsistoti ir vyrui uždeda antrankius. Pareigūnė kolegas informuoja, jog vyro kišenėje rado peilį. Pareigūnė vyro klausia, dėl ko ir kur vyko konfliktas, į ką vyras atsako, jog „naglas atėjo ir jis jam parodė vietą“, toliau pareigūnai klausia vyro, kur yra peilis, kuriuo jis dūrė. Vyras, sakydamas, jog peilis yra čia, parodo galva į peilio buvimo vietą. Pareigūnė dar pasitikslina jo klausdama ar „su šituo“, į ką vyras atsako „taip“. Pareigūnė paprašo smulkiau papasakoti vyro, kaip viskas vyko, į ką šis atsako, jog jis gulėjo lovoje, kai atėjo kaimynas ir pradėjo „šumytis“, tada jis pasiėmė peilį ir juo dūrė vyrui į kaklą. Pareigūnai vyro paprašo pasakyti savo duomenis, bet vyras į pareigūnų klausimus neatsako. Pareigūnai sulaikytą vyrą išveda iš kambario, o patys ieško sulaikyto vyro asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Radę dokumentus pareigūnai išeina iš kambario ir pradeda įvykio vietos apžiūros procedūras. Vaizdo įrašo apžiūros pabaiga (2 t., b. l. 33-36);

4.15. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas iš įvykio vietos (adresu (duomenys neskelbtini)) parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas užlenkiamas peilis. Apžiūrimo peilio rankena yra oranžinės spalvos, rankenoje prie ašmens matomos šviesiai žalios spalvos detalės. Visas peilio ilgis yra 11,5 cm, peilio rankenos ilgis yra 7,2 cm., o peilio ašmens ilgis yra 4,3 cm. Peilio ašmuo užsilenkia į rankenos vidų (2 t., b. l. 37-39).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija

2. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

3. Įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą, byloje surinktų rašytinių įrodymų, t. y. nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojų parodymų, asmens apžiūros protokolo, specialisto išvados, BPC pateikto garso įrašo ir kitų įrodymų turinį, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, o veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

4. Teisme gautas nukentėjusiojo V. B. ir kaltinamojo A. L. pasirašytas susitarimas dėl žalo atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo prašoma vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukti. Susitarimu nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė, kad nusikalstama veika padaryta neturtinė žala yra 300 Eur, kurią A. L. įsipareigojo atlyginti per 2 mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos.

5. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, kadangi tam yra visos būtinos sąlygos. Prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą per du mėnesius.

6. Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti, kadangi jie pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos.

7. Nukentėjusysis sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, kadangi pasirašė su kaltinamuoju susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Nurodė, kad nebenori matyti A. L., nori, kad tai nepasikartotų.

8. BK 38 straipsnio nuostatos numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Sprendžiant kaltinamojo A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo dalimis, neturi galiojančio teistumo (2 t., b. l. 65-67), nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 63), nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, yra pensininkas, turi invalidumą. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu galimas BK 38 straipsnio taikymas ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patvirtintinas.

11. Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad už nukentėjusiam asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl galimai neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta 156,03 Eur. Žala neatlyginta. Teismas pripažino, kad žala buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo A. L. veiksmais, duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs savanoriškai, byloje nėra, todėl teismas sutinka, kad padaryta žala civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) turi būti priteista iš kaltinamojo A. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai.

12. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamasis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, pensininkas, turi klausos negalią, neturintis nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių, kad jis pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas nuosprendžiu tvirtina, mano, kad šiuo atveju kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę nėra būtina ir tikslinga, todėl ji neskirtina.

13. Kaltinamajam A. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

14. Kaltinamajam A. L. 2024 m. balandžio 11 d. prokuroro V. M. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško žalos nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginimo, o žalą atlyginus, panaikintinas.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad dėl gynėjo advokato K. V. dalyvavimo procese valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 208,35 Eur.

16. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas buvo skirtas remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo būtinas dėl kaltinamojo A. L. turimų klausos sutrikimų, trukdančių jam pasinaudoti savo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilis metaline geležte, medine rankena, su užrašu „Browning“ – grąžintinas savininkui, kadangi nustatyta, jog nusikaltimas buvo padarytas naudojant ne jį;

- peilis, užlenkiamas, oranžinės spalvos rankena – konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos įrankis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu V. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti susitarimą tarp kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiojo V. B., pagal kurį kaltinamasis A. L. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą per du mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos (2024 m. birželio 18 d.).

Išaiškinti A. L., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L. 156,03 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 03 ct) turtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai.

A. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilį metaline geležte, medine rankena, su užrašu „Browning“ – grąžinti savininkui A. L.;

- peilį, užlenkiamą, oranžinės spalvos rankena – konfiskuoti ir sunaikinti kaip nusikalstamos veikos įrankį.

Kaltinamajam A. L. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško žalos nukentėjusiajam V. B. ir (duomenys neskelbtini) atlyginimo, o žalą atlyginus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.