Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Byla Nr. ATP-979-508/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
ATP-979-508/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-05725-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Administracinė byla Nr. ATP-979-508/2012Teisminio proceso Nr.4-05-3-05725-2012-6Procesinio sprendimo kategorija:46.;48.5.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimo T. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji nepanaudojo valdžios auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, t. y. 2012-06-05 apie 13.00 val. jos nepilnametė dukra E. N., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , balta kreida piešė ant šio prospekto krantinės atraminės sienelės, t. y. nesilaikė 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p. reikalavimų, už ką numatyta atsakomybė ATPK 161 str. Kadangi E. N. pažeidimo padarymo dieną nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio atsakytų už pažeidimą savo vardu, už jos padarytą pažeidimą atsako motina T. N..

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-17 nutarimu T. N. administracinę bylą nutraukė tuo pagrindu, jog neįrodžius, kad buvo padaryta ATPK 161 str. numatyta veika, nėra ir teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad kitų asmenų, dalyvavusių 2012-06-05 įvykyje atžvilgiu, administracinės bylos nutrauktos, konstatavus, jog nėra pažeidimo įvykio ir sudėties, o įvykis buvo taiki pozityvi jaunų žmonių pilietinė išraiška, švaros taisyklės nebuvo pažeistos, žala nepadaryta.

Nesutinkant su šiuo nutarimu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK (toliau- Institucija) skundžia šį nutarimą Kauno apygardos teismui ir prašo nutarimą panaikinti, bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos N. Č. parodymus, kad ji skambino policijai norėdama pranešti apie galimai daromą administracinį teisės pažeidimą, nevertino pareigūnų A. V. bei A. P. parodymų, be to, neatsižvelgė į tai, kad T. N. praeityje jau bausta už analogišką pažeidimą, o posėdžio metu nurodė, kad būtent jos dukra organizavo renginį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad T. N. protokolas surašytas ne dėl LR susirinkimų įstatymo pažeidimo, o dėl to, kad jos nepilnametė dukra piešė ant statinių darydama miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 161 str. Be to, teismas be jokio teisinio vertinimo rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimais, kuri atskirose administracinio teisės pažeidimo bylose skirtingai kvalifikuoja ir vertina analogiškas aplinkybes (kaip pavyzdys pateikiamas 2012-04-09 įvykis, kuomet renginio organizatoriai nenuvalė piešinio ir už tai jiems buvo uždrausta vienerius metus organizuoti renginius). Skunde taip pat teigiama, jog vertinant Viešosios tvarkos tarnybos nutarimą, darytina išvada, kad aiškinant pažeidimą imtasi pažeidimą padariusio asmens išteisinančios pozicijos. Pažymima, jog siekiant užtikrinti, kad asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus, neišvengtų atsakomybės ar kitų teisės aktuose numatytų neigiamų padarinių, neteisėtai naudodamiesi socialine, politine, tarnybine, ekonomine ar kita išskirtine padėtimi, ar kitaip galbūt neteisėtai nedarytų įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai, reikalinga kruopščiai ir atsakingai ištirti visas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir tik tada priimti pagristą sprendimą, kuris būtų konkretus, aiškus, pagrįstas įrodymais, teisėtas ir teisingas. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, bet kokių abejonių ir (ar) prieštaravimų ne tik dėl asmens kaltumo, bet ir dėl jo nekaltumo pašalinimui, būtina yra tiesioginė nukentėjusių, tiek ir liudytojų apklausa. Siekiant nustatyti tikrąsias galimai padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes, būtina yra aktyviai ištirti ir kitus įrodymus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

T. N. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltinta tuo, jog nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesais, dėl to jos nepilnametė dukra 2012-06-05 13.00 val. K. M. pr. piešė ant inžinerinio statinio, t.y. nesilaikė patvirtintų švaros taisyklių, už ką numatytą atsakomybė LR ATPK 161 str. Kadangi E. N. buvo tokio amžiaus, dėl kurio negali savo vardu atsakyti, už tai atsakomybė numatyta jos motinai T. N.. Administracinės bylos teisena nutraukta nes neįrodyta priešinga teisei veika kvalifikuotina pagal ATPK 161 str., todėl nėra ir teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d.

Institucija nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, todėl prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė išsamiai visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, jų visumą, todėl nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

Būtina sąlyga kilti nepilnamečių tėvų atsakomybei pagal ATPK 181 straipsnį yra tai, kad nepilnametis vaikas turi būti padaręs priešingą teisei veikai, už kurią atsakomybė numatyta ATPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tad, pirmiausia reikia nustatyti, ar veika, kurią padarė nepilnametis, atitinka nors vieno iš ATPK numatytų pažeidimų sudėtį.

Šiuo atveju inkriminuota, jog nepilnametė T. N. dukra, kuriai pažeidimo padarymo dieną nebuvo 16 m., piešė balta kreida ant inžinerinio statinio ir tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkos ir švaros taisyklių 24.23 punkto reikalavimą, už ką atsakomybė numatyta ATPK 161 str.

Priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teismas neištyrė ir nepasisakė dėl konkrečių šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Neišsamiai, vienpusiškai įvertino surinktus įrodymus.

Teismas iš esmės pasivadovavo vien tik kitų asmenų atžvilgiu dėl to paties įvykio kitos tarnybos priimtais sprendimais dėl minėtų taisyklių pažeidimų, tačiau nesilaikė taisyklės, jog administracinė atsakomybė yra individualaus pobūdžio, todėl dėl kiekvieno asmens turi būti sprendžiama atskirai. Teismas iš esmės nepasisakė dėl konkretaus E. N. elgesio teisėtumo, galimai padaryto pažeidimo aplinkybių. Nepasisakė ir nevertino tų aplinkybių, ar E. N. veiksmais iš tiesų buvo pažeistos protokole minimos taisyklės, konkretus jų punktas ar ne.

Nutraukdamas bylos teiseną teismas vienpusiškai įvertino surinktus rašytinius įrodymus -Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto Skyriaus 2012-09-04 bei Renginių organizavimo Kauno miesto viešosiose vietose komisijos 2012-06-22 Nr. 69-12-1 raštą. Pasivadovavo vien tuo, jog neigiamas poveikis statiniui nepadarytas, liekamųjų reiškinių nėra, o renginyje dalyvavo tik šeši taikiai nusiteikę jaunuoliai, visiškai neatsižvelgdamas į kitas šiuose raštuose nurodytas aplinkybes.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog ATPK 161 straipsnyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. ATPK 161 straipsnyje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis ir pasekmės šiuo atveju nėra būtinas požymis atsakomybei kilti. Pakanka nustatyti, jog atlikti veiksmai, pažeidžiantys nustatytas taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog E. N. pažeidė 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24.23 p., kuriame įtvirtintas draudimas rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus Savivaldybės nustatytas vietas. Teismas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2012-09-04 raštą įvertino vienpusiškai. Atsižvelgė į aplinkybę, kuri nėra esminė sprendžiant dėl pažeidimo sudėties buvimo, tai yra į tai, kad žala krantinei nepadaryta, ir visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, jog (duomenys neskelbtini) yra inžinerinis statinys ir yra valdoma Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise bei buvo piešimo faktas. Šis objektas yra būtent tas, ant kurio piešti bet kokiomis priemonėmis draudžia minėtos taisyklės.

Be to, šiuo atveju T. N. traukiama atsakomybėn pagal ATPK 181 už tai, kad jos dukra galimai padarė ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą, tai yra pažeidė švaros taisykles, o ne renginių organizavimo ar susirinkimų taisykles, todėl teismo motyvas, jog įvykyje dalyvavo tik 6 taikiai nusiteikė jaunuoliai, negali būti pagrindas nutraukti bylos teiseną dėl atsakomybės už švaros taisyklių pažeidimus, o šiuo atveju už tėvų valdžios nepanaudojimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog Renginių organizavimo Kauno miesto viešosiose vietose komisija rašte 2012-06-22 Nr. 69-12-1 nurodė, jog tvarka nereglamentuoja renginių, jei jame dalyvauja iki 10 asmenų, o renginio trukmė ne ilgesnė nei 1 valanda, tačiau pažymėjo, jog vadovaujantis jau minėtomis taisyklėmis tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims draudžiama rašinėti, braižyti, piešti, terlioti ant pastatų ir kitų statinių, išskyrus savivaldybės nustatytas vietas.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinė atsakomybė savo pobūdžiu yra lengvesnė ir švelnesnė nei baudžiamoji. Jos tikslas yra užtikrinti visuotinai priimtų ir nustatytų taisyklių laikymąsi, tvarką. Ja yra ginamas viešasis interesas ir siekiama visų asmenų gerovės, todėl jau vien tai, kad pažeidimas įtrauktas į ATPK rodo pažeidimo pobūdį bei būtinumą taikyti valstybės prievartos priemones, o administracine nuobauda užtikrinama bendroji ir individualioji prevencija. Dėl šių aplinkybių nutarimo argumentai, kad reali žala nebuvo padaryta, tai buvo taiki keleto jaunuolių akcija, negali būti pateisinimu nesilaikyti visiems privalomų taisyklių. Pažymėtina, jog pažeidimo pavojingumo laipsnis leidžia atitinkamai individualizuoti nuobaudą, nes ATPK 161 straipsnio sankcija alternatyvi.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinamas ir grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimą T. N. administracinėje byloje panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius