- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-80-397-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00116-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. K.
- Nukentėjusysis
- N. K., T. S., R. K., R. M., G. L., V. K., D. B.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai ir Ramunei G. Baltrušaitienei, nuteistajam K. K., nukentėjusiesiems N. K., T. S., R. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. M., G. L., N. K. ir T. S. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., įskaičius į bausmę suėmime išbūtą laiką – 1 parą, paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (6240 Lt) bauda;
K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., įskaičius į bausmę suėmime išbūtą laiką – 1 parą, paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (6240 Lt) bauda.
Nukentėjusiųjų - R. M., G. L., V. K., D. B., N. K., T. S., R. K. -civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. I. ir K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. nuteisti už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus, t.y. 2008 m. vasario mėnesyje iš 16 į 17 dienos naktį apie 02 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini), Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės darbuotojams G. L. ir R. M. sulaikius juos už neteisėtus veiksmus - metus vaisvandenio plastikinį butelį į pravažiuojantį policijos automobilį - išplūdo šiuos policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Vežant juos į Petrašiūnų policijos nuovadą ir šios nuovados patalpose, esančiose R.Kalantos g. 42, Kaune, o po to vežant į Panemunės policijos komisariatą ir šio komisariato patalpose, A.Juozapavičiaus pr. 17, Kaune, necenzūriniais žodžiais, žeminančiais žmogaus garbę ir orumą išplūdo savo pareigas einančius minėtus policijos pareigūnus R. M. ir G. L., Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados vyresnįjį postinį V. K., Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėją N. K., budėtoju dirbusį D. B., vyresnįjį postinį R. K., postinį T. S., į pareigūnų perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau įžeidinėdami necenzūriniais žodžiais.
Apeliaciniais skundais visi nukentėjusieji prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, priteisti jų pareikštą neturtinę žalą ir skirti nuteistiesiems griežtesnę bausmę. Apeliantai, teigdami, kad teismas nepagrįstai atmetė kiekvieno iš jų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, savo skunduose išdėsto šiuos tapačius argumentus: teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistieji buvo sulaikyti už pažeidimą, kurį buvo galima traktuoti kaip administracinį, tačiau iškart po sulaikymo savo įžūliais veiksmais, patyčiomis ir necenzūriniais keiksmais, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje. Nukentėjusieji nurodo, kad po byloje paminėto įvykio iki šiol jaučia dvasinį sukrėtimą, kadangi abejoja, ar teisingai pasielgė ir pasirinko darbą, kuris iš jų reikalauja aukščiausių dvasinių ir moralinių savybių, atsidavimo Tėvynei ir pareigai bet kada padėti bet kam. Anot apeliantų, jei iš jų reikalaujama daugiau nei iš paprasto piliečio, kuris už įžeidimą gali tikėtis neturtinės žalos atlyginimo, tuomet, atsižvelgiant į protingumo kriterijus, pareigūno patirta neturtinė žala turi būti besąlygiškai atlyginama. Apeliaciniuose skunduose vienareikšmiškai tvirtinama, kad nuteistiesiems skirtos bausmės yra per švelnios, kadangi jie gyvena pasiturinčiai, dėl savo veiksmų neatsiprašė, dėl nusikalstamos veikos padarymo nesigaili.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir prokurorė prašė pastarųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis prašė skundus atmesti.
Nukentėjusiųjų R. M., G. L., N. K. ir T. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir G. I. bei K. K. atžvilgiu priėmė pagrįstą ir teisingą nuosprendį.
Skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, pirmos instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmiausia buvo atsižvelgta į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai yra, kad jų padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.), abiejų nuteistųjų asmenybes (abu anksčiau neteisti), atsižvelgta į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tokiu būdu padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant nuteistiesiems baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Taip pirmos instancijos teismas laikėsi BK 55 str. įtvirtinto bausmės skyrimo pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui principo. Nustatydamas kiekvienam iš nuteistųjų konkretų 50 MGL skirtinos baudos dydį, pirmos instancijos teismas įstatymo reikalavimų ir bendrųjų bausmės skyrimo principų nepažeidė. Atsižvelgusi, kad nuteistiesiems paskirtos baudos savo dydžiu yra tolygios šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 2 p.), bei atsižvelgusi į aukščiau aptartas nusikalstamą veiką, nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, kad realiai nusikalstamos veikos pasekoje sunkių pasekmių neatsirado, kolegija mano, kad nuteistiesiems paskirtosios bausmės nėra aiškiai per švelnios ar mažos ir jas griežtinti ar didinti pagrindo nėra. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad nuteistieji gyvena pasiturinčiai, šiuo konkrečiu atveju skirtinos bausmės dydžiui reikšmės neturi, o tai, kad jie neatsiprašė, nesigaili, buvo įvertinta pirmos instancijos teismo, sprendžiant apie jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą.
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai išsprendė ir nukentėjusiųjų pareikštus civilinis ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Nustatant šios žalos dydį, būtina atsižvelgti į realiai kilusias pasekmes, nukentėjusiesiems sukeltus išgyvenimus, nepatogumus, ir kitus jų patirtus sukrėtimus. Kaip nustatyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, nuteistųjų nusikalstami veiksmai pasireiškė nukentėjusiųjų, atlikusių savo tarnybines policijos pareigūnų pareigas, įžeidimu necenzūriniais žodžiais. Tad pagrindas manyti, kad toks nuteistųjų neteisėtas elgesys nukentėjusiesiems sukėlė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, yra, tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji atliko darbines policijos darbuotojų funkcijas tarnyboje, kurios tiesiogiai susijusios su nusikalstamas veikas padariusių asmenų sulaikymu, susijusios su padidėjusia rizika ir pagal vidaus tarnybos statutą (3 str.) toks padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, kiti tarnybos ypatumai yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, 100 proc. apmokamu laikinuoju nedarbingumu, nemokama sveikatos priežiūra, kompensacijomis ir t.t.). Tokiu būdu įvertinant paminėtas aplinkybes, tai, kad smurtas prieš nukentėjusiuosius nebuvo panaudotas, žodiniai įžeidimai jų tolesnio kaip policijos pareigūnų darbo nesutrikdė, realios žalos sveikatai nepadarė (tai patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti), pirmos instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiems padarytieji dvasiniai, moraliniai išgyvenimai yra nežymūs ir neturi būt atlyginami, pagrįsta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus juose nurodomais argumentais pagrindo nėra, todėl jie atmestini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 311 str., 320 str., 324 str., 326 str. 1d. 1 p., kolegija
nutarė:
nukentėjusiųjų R. M., G. L., N. K. ir T. S. apeliacinius skundus atmesti.