Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , dirbantis UAB „FTG Baltic“, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 484 str. 1 d., 506 str. 4 d., 508 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2019 m. birželio 22 d. apie 3.45 val., būdamas neblaivus, viešojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) , keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. B. ir vyriausiojo patrulio V. L. teisėtų reikalavimų nusiraminti ir nesikeikti, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 481 str. 1 d., 506 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. pripažino, kad keikėsi viešojoje vietoje, paaiškino, kad keikėsi, nes jam skaudėjo koją, kurią jis išsinarino griūdamas, o policijos pareigūnai jam nesuteikė jokios pagalbos, vietoje to surašė administracinio nusižengimo protokolą. Buvo neblaivus, dėl to taip nemandagiai elgėsi. Pareigūnai jo prašė pasakyti savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą, tačiau jis buvo supykęs ir duomenų iš pradžių nesakė. Padarė išvadas, alkoholio nevartoja ir stengsis ateityje nusižengimų nedaryti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 str. 1 d., 506 str. 4 d., įrodyta administracinio nusižengimo protokole (b. 1. 2-3), Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) esančiais duomenimis, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. L. ir G. B., taip pat liudytojos J. U. paaiškinimais. Iš liudytojų V. L. ir G. B. parodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 3.45 val. pagal pranešimą nuvykę į vietą – Pabradės m. Šaulių g. netoli namo Nr. 9, pamatė gulintį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, prašomas nurodyti savo duomenis, jų nenurodė, pareiškus reikalavimą nurimti, nesikeikti, reikalavimo nevykdė. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo keikėsi, patvirtino ir skubios pagalbos specialistė J. U..

Byloje pakankamai gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešojoje vietoje, girdint policijos pareigūnams ir skubios pagalbos specialistei J. U., keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. 1 d., sudėtis. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė viešąją tvarką, tačiau suklysta nurodant Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, nustatantį administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta V. B. veika – nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas – įrodyta, todėl pakeičiama nuoroda į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį – į ANK 481 str. 1 d. Taip pat nustatyta, kad V. B. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nurimti ir nesikeikti, todėl jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 506 str. 4 d., sudėtis.

Skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobaudą atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, taip pat į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė tinkamas išvadas, ir manoma, kad yra pagrindas už administracinius nusižengimus paskirti baudas, artimas sankcijoje numatytoms minimalioms baudoms. Galutinė nuobauda paskiriama vadovaujantis ATPK 38 str. 2 d. – parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK pareigūnas surašė V. B. administracinio nusižengimo protokolą ir už tai, kad V. B. 2019 m. birželio 22 d. 3.45 val. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus – 2,45 promilės etilo alkoholio 2019 m. birželio 22 d. 4.15 val. iškvėptame ore (1,7 procentų paklaida) – nesugebėjo savarankiškai judėti, gulėdamas ant žemės, daugybe necenzūrinių žodžių iškeikė policijos pareigūnus – vyriausiuosius patrulius

V. L. ir G. B.. Šiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę bei pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 str. 1 d., 508 str.

ANK 484 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. ANK 508 str. nustatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Pagal LR ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už neblaivaus asmens pasirodymą viešojoje vietoje dėl to, kad jis nesugebėjo savarankiškai judėti, gulėjo ant žemės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, kad iki įvykio vartojo alkoholį ir kad, atvykus pareigūnams, buvo Pabradės m. Šaulių gatvės kelkraštyje, tačiau nesutiko su tuo, kad kelkraštyje gulėjo, teigė, kad, atvykus policijos pareigūnams, jis sėdėjo kelkraštyje, nesutiko su pareigūnų teiginiu, kad dėl girtumo negalėjo savarankiškai judėti. Paaiškino, kad iš baro, kuriame vartojo alkoholį, jį pavežė automobiliu, jis išlipo neprivažiavęs savo namų ir ėjo ne aplink gatve, bet tiesiai takeliu. Buvo tamsu, todėl už kažko užkliuvęs pargriuvo, negalėjo atsistoti, nes skaudėjo dešinę koją. Jis nušliaužė iki Šaulių gatvės ir paskambino skubios pagalbos numeriu, prašydamas iškviesti GMP. Jam pasakė, kad GMP atvažiuos. Netrukus jis pamatė artėjančio automobilio žibintų šviesas atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūnams sakė, kad jam skauda koją, kad negali atsistoti. Pareigūnas liepė jam stotis ir jis atsistojo, bet dėl skausmo negalėjo stovėti ir vėl atsisėdo. Priešingai nei nurodyta protokole, pareigūnams atvažiavus jis ne gulėjo, o sėdėjo. Atvažiavus GMP, pareigūnai pasakė, kad jam nieko neatsitiko, kad jis sako netiesą, ir GMP automobilis išvažiavo medikei jo neapžiūrėjus.

Byloje neginčijama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, tačiau negauta objektyvių neginčijamų įrodymų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimas viešojoje vietoje esant neblaiviam įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Apklausiami teismo posėdyje policijos pareigūnai paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešojoje vietoje – gatvės kelkraštyje – gulėjo, negalėjo savarankiškai judėti, tačiau šios nurodomos aplinkybės nepatvirtinamos objektyviais duomenimis. Vertinant, ar

V. B. elgesys, nurodomas, policijos pareigūnų, buvo nulemtas girtumo ir tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, atsižvelgiama į tai, kad byloje negauta duomenų, paneigiančių V. B. paaiškinimą, kad jis, eidamas į namus, susižeidė koją, ir tik dėl to nenuėjo į namus, o, atvykus pareigūnams, sėdėjo gatvės kelkraštyje ir laukė GMP. Pareigūnai nurodė nenustatę, kad, jiems atvykus, V. B. koja buvo sužalota – pats V. B. nei jiems, nei skubios pagalbos specialistei nenurodė aplinkybių, kuriomis jis susižalojo, sužalojimų skubios pagalbos specialistė nenustatė, be to, V. B. pats atsistojo ir nuėjo prie GMP automobilio, jį pavežus iki namų, jis pats išlipo iš automobilio ir sparčiau žingsniu nuėjo į namus. Pareigūnų nurodoma aplinkybė, kad V. B. pats atsistojo ir nuėjo prie GMP automobilio, prieštarauja administracinio nusižengimo protokole nurodomai ir pareigūnų paaiškintai aplinkybei, kad V. B. negalėjo savarankiškai judėti. Skubios pagalbos specialistė teismo posėdyje negalėjo nurodyti, ar, nuvykus pagal iškvietimą pirmą kartą, V. B. buvo atsistojęs, ar jį apžiūrinėjo sėdintį ant žemės, tačiau pirmą kartą nenustatė, kad V. B. koja būtų patinusi. Minėtais policijos pareigūnų ir specialistės paaiškinimais negali būti remiamasi sprendžiant, ar V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 str. 1 d., kadangi paaiškinimai nesutampa su byloje nustatytais objektyviais duomenimis. Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-07-05 rašto ir pateiktų įrašų (b. l. 32, 34), kurie laikomi objektyviais duomenimis, nustatyta, kad V. B. 2019-06-22 skambino pagalbos numeriu keturis kartus. Pirmas skambutis 3.35 val., kurio metu V. B. kvietė pagalbą, nes susižalojo koją, antrą kartą 3.43 val. skambino paklausti, ar greitai atvyks pagalba, 5.07 val. dėl sužalotos kojos pakartotinai kvietė pagalbą, taip pat 5.13 val. dar kartą skambino pasiteirauti, ar GMP atvažiuoja. V. B. administracinio nusižengimo protokolas pradėtas rašyti 4.30 val., skubios pagalbos specialistė patvirtino, kad pagal antrą iškvietimą pas V. B. važiavo į namus ir rado jį prie kiemo vartelių, todėl nėra pagrindo abejoti, V. B. paaiškinimais, kad, pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą ir jį išleidus prie namų, jis pakartotinai kvietė GMP.

Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pats pirmas skambutis pagalbos numeriu buvo pašalinio asmens, girdėjusio, kaip vyriškis šaukiasi pagalbos, pagal šį skambutį buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai bei GMP. Pakartotinai V. B. iškvietus GMP, jis buvo nugabentas į VšĮ Švenčionių rajono ligoninę, kur jam 5.59 val. buvo suteikta pagalba, diagnozuotas kulnakaulinio šeivikaulio raiščio patempimas. Epikrizėje (b. l. 11) nurodoma, kad V. B. suteiktos būtinosios pagalbos kategorija – stiprus skausmas, vertinamas 6-8 balais pagal dešimties balų skalę, taip pat nurodoma, kad dėl sužalojimo judesiai riboti, judant jaučiamas skausmas. Iš byloje gautų objektyvių duomenų nustatyta, kad, atvykus pareigūnams, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens koja buvo sužalota, jis jautė skausmą, ir dėl to nėra pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad administracinio nusižengimo protokole ir pareigūnų nurodoma V. B. būklė – nesugebėjo savarankiškai judėti – buvo sąlygota neblaivumo, o ne kojos sužalojimo ir dėl to sukelto skausmo. Byloje taip pat nenustatyta, kad, atvykus pareigūnams, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelkraštyje gulėjo, o ne sėdėjo. Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų paneigti V. B. paaiškinimai ir iš Bendrojo pagalbos centro gauti duomenys. Taip pat

V. B. teigia, kad visą laiką sakė pareigūnams, kad jam skauda koją, prašė nuvežti jį į ligoninę, tačiau pareigūnai nereagavo, taip pat nurodo, kad pirmą kartą atvykusi skubios pagalbos specialistė jo net neapžiūrėjo, nes pareigūnai pasakė, kad jam nieko neatsitikę, pareigūnai teigia, kad V. B. buvo apžiūrėtas, buvo neblaivus ir negalėjo su juo susikalbėti, tačiau įvykio metu nebuvo daromi nei vaizdo, nei garso įrašai ir dėl to patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir pareigūnų paaiškinimus nėra galimybės. Atsižvelgiant į gautus objektyvius duomenis,

nėra pagrindo vertinti V. B. veiką kaip pavojingą, atitinkančią ANK 484 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, veiką, todėl administracinės bylos dalis dėl V. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 str. 1 d. nutraukiama.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino, kad įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą necenzūriniais keiksmais. V. B. pripažino, kad visą laiką keikėsi, nes jam skaudėjo koją, jis pyko, tačiau policjos pareigūnų nekeikė ir jų neapvadino įžeidžiančiais žodžiais. Paaiškino, kad pareigūnas teismo posėdyje nurodė, kad jis juos apvadino lietuviškais žodžiais, tačiau jis keikiasi tik rusiškais keiksmažodžiais. Keiksmažodžius sakė ne pareigūnų atžvilgiu, o tiesiog keikėsi.

Policijos pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodoma, kad V. B. keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, teismo posėdyje liudytojais apklausiami policijos pareigūnai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos visą laiką įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, liudytojas G. B. paaiškino, kad apvadino pareigūnus šunimis, tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, tirdama šį V. B. inkriminuotą administracinį nusižengimą, apsiribojo tik minėto tarnybinio pranešimo prijungimu prie bylos medžiagos, jokie kiti pareigūnų teiginius galintys patvirtinti duomenys (liudytojų paaiškinimai, kito pareigūno tarnybinis pranešimas), taip pat objektyvūs įrodymai (vaizdo/garso įrašai) nebuvo gauti. V. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 str., iš esmės galėtų būti grindžiama tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pareigūnų paaiškinimais teismo posėdžio metu, tačiau, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais būtų patvirtinamas tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos ir pareigūnų nurodomų aplinkybių patikimumas, esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimų prieštaravimams, konstatuoti V. B. kaltei nepakanka. Teismo posėdyje liudytojais apklausiami GMP stoties darbuotojai J. U. ir R. M. nepatvirtino, kad V. B. įžeidinėjo policijos pareigūnus – liudytojas R. M. nurodė, kad dirbo savo darbą ir nekreipė dėmesio į tai, kas nesusiję su jo tiesioginiu darbu, o liudytoja J. U. nurodė, kad V. B. visą laiką keikėsi, tačiau negirdėjo, kad jis būtų įžeidinėjęs policijos pareigūnus ar būtų reiškęs jiems kokias nors pretenzijas. Institucija nepateikė vaizdo/garso įrašų, kuriuose būtų užfiksuoti neteisėti V. B. veiksmai. Teismui pareikalavus tokių duomenų, 2019-07-23 gautas atsakymas, kad vaizdo/garso įrašai policijos pareigūnų nebuvo daromi, 2019-07-31 gautas atsakymas, kad registratoriaus vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio neišlikęs, nes saugomas 30 d., todėl vertinama, kad institucija, tirianti administracinį nusižengimą, turėjo galimybę prijungti prie bylos objektyvius įrodymus – registratoriaus vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio, tačiau to nepadarė.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą. Byloje negauta objektyvių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 str., todėl ši administracinio nusižengimo dalis nutraukiama.

Vadovaudamasis LR ANK 38 str. 2 d., 481 str. 1 d., 484 str. 1 d., 506 str. 4 d., 591 str. 1 p., 635 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu pagal LR ANK 481 str. 1 d. ir nubausti keturiasdešimties eurų dydžio bauda;

pripažinti kaltu pagal LR ANK 506 str. 4 d. ir nubausti vieno šimto eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis LR ANK 38 str. 2 d., paskirti galutinę nuobaudą – vieno šimto eurų dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo bylos dalį, kurioje V. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 484 str. 1 d., 508 str., nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus apylinkės teismą.