- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-866-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Medžiotojų klubo „Šaulys“
- Atsakovas
- VĮ Ukmergės miškų urėdijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Laimonas Gasiūnas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VĮ Ukmergės miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Medžiotojų klubo „Šaulys“ ieškinį atsakovams VĮ Ukmergės miškų urėdijai, medžiotojų klubui „Medeinė“, tretiesiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Medžiotojų klubas ,,Šaulys“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2003-01-16 papildomą susitarimą prie 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr.1 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Nurodė, kad atsakovai VĮ Ukmergės miškų urėdija ir Medžiotojų klubas „Medeinė“ 1993-10-26 sudarė Medžioklės plotų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią medžiotojų klubui „Medeinė“ buvo išnuomotas 1 864 ha medžioklės plotas, kurio sudėtis pagal jų rūšį nurodyta Sutarties priede Nr. 1, o ribos yra nurodytos Sutarties priede Nr. 2 esančioje schemoje. Pagal sutarties 10 p., sutartis galioja 10 m., nuo 1993-10-26 iki 2003-10-26. Atsakovai 2001-03-01 sudarė papildomą susitarimą prie 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1, o vėliau - 2002-02-20 Papildomą susitarimą prie tos pačios 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1, kuriuose, be kitų sąlygų, buvo sumažintas išnuomoto medžioklės ploto dydis. Papildomi 2001-03-01 ir 2002-02-20 susitarimai buvo sudaryti, nes dalis pagal sutartį nuomojamų plotų buvo sugrąžinta buvusiems miškų savininkams ir pagal sutartį MK „Medeinė“ nuomojamų medžioklės plotų dydis sumažėjo. Atsakovai 2003-01-16 sudarė dar vieną papildomą susitarimą prie 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1, kuriuo, be kitų sąlygų, buvo pakeistas Sutarties 10 p. ir sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2013-01-16. Ieškovas nurodo, jog 2003-01-16 susitarimas yra neteisėtas ir naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms Vyriausybės 1993-06-07 nutarimu Nr. 397 patvirtintų „Laikinųjų medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų“ 6 punkto ir Sutarties 9 ir 10 punkto normoms. Sutarties galiojimas pasibaigė 2003-10-26 dieną ir jis negalėjo būti pratęstas. Kadangi sutarties galiojimo pratęsimas prieštarauja imperatyvioms Laikinųjų medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų 6 p. bei Sutarties 9 ir 10 p. normoms, todėl pagal LR CK 1.80 str. 1 d. susitarimas yra niekinis ir negalioja. Susitarimas prieštarauja taip pat Žemės įst. (aktuali redakcija nuo 2002-10-15 iki 2004-01-26) 23 str. nes sprendimą dėl jo nuomos galėjo priimti tik apskrities viršininkas. Susitarimu pažeistas viešasis interesas, nes tikėtina, kad paskelbus nuomos aukcioną, būtų pasiūlytas didesnis metinis nuomos mokestis nei jis yra dabar - tik 1 538, 74 Lt už tokio didelio medžioklės ploto – 1 293 ha nuomą (1 ha nuomos mokestis sudaro 1, 19 Lt per metus). Susitarimu pažeidžiamos ieškovo teisės. MK „Medeinė“, motyvuodamas, jog būtent jis turi teisę naudotis šiame susitarime numatytais medžioklės plotais, ginčija ieškovo medžioklės plotų vieneto sudarymą. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, turėjo būti rengiamas šio medžioklės ploto konkursas, kuriame dalyvauti turėjo būti sudarytos galimybės visiems norintiems medžiotojų būreliams arba klubams, tame tarpe ir ieškovui MK „Šaulys“. Pažymėjo, kad 2003-01-16 susitarimu galėjo būti keičiami sutartyje nustatytas nuomos mokesčio dydis ir medžioklės plotų rūšis (kas ir buvo padaryta 2002-02-20 papildomu susitarimu), bet ne sutarties galiojimo terminas. 2003-01-16 dienai, kai buvo sudarytas susitarimas, nebuvo keičiami sutartimi ir 2002-02-20 papildomu susitarimu nustatyti nuomos mokesčio dydis ir medžioklės plotų rūšis. Todėl nebuvo pagrindo ir būtinybės sudaryti papildomą susitarimą. Toks susitarimo, kai nesikeitė nustatytas nuomos mokesčio dydis ir medžioklės plotų rūšys, sudarymas rodo, kad sutarties šalys siekė nepagrįstai įteisinti sutarties galiojimą iki 2013-01-16. Dėl to darytina išvada, kad susitarimas visa apimtimi yra neteisėtas.
Atsakovas VĮ Ukmergės miškų urėdija su ieškiniu nesutiko (b. l. 70-74). Nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai sudarydami susitarimą pažeidė imperatyvias teisės normas, kurios aiškiai apibrėžtų draudimą šalims pratęsti medžioklės plotų nuomos sutartį. Tarp atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius reguliuojančioms teisės normoms yra būdingas dispozityvus, o ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl nesant aiškių nurodymų dėl normos imperatyvumo, galima pripažinti įstatymo normą turint imperatyvų pobūdį tik tuomet, kai nustatoma, jog teisės subjektų privačius santykius persveria svarbus visuomenės interesas, reikalaujantis pripažinti sandorį negaliojančiu, nesiejant jo su konkrečiomis sandorio šalimis ar konkrečia situacija. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė.
Sutartis buvo sudaryta remiantis Vyriausybės 1993-06-07 nutarimu Nr. 397 patvirtintais Laikinaisiais medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatais, pagal kurių 6 p. 1 d., valstybinės žemės valdytojai turėjo teisę išnuomoti medžioklės plotus ne mažiau kaip 10 m. laikotarpiui pagal tipinę sutartį. Atsakovai sutartį sudarė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. 2000-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1132, minėti nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios. Medžioklės plotų nuomos sudarymą reguliavo 2000-04-14 LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai. Šių nuostatų 29 p. nurodyta, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos medžioklei sutarties galiojimo laikui, su nuomininku, kuris vykdė visas sutarties sąlygas, ji atnaujinama. Tai, kad teisės aktuose nustatyta jog, sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 10 m. laikotarpiui ir sutarties šalys gali atnaujinti sutartį, rodo, jog įstatymų leidėjas ne imperatyviai nustatė medžioklės plotų nuomos galiojimo terminus, o suteikė šalims laisvę savo nuožiūra reguliuoti civilinių santykių, susijusių su medžioklės plotų nuoma, trukmę. Susiklostę stabilūs ir tęstiniai medžioklės plotų nuomos santykiai užtikrina Medžioklės įstatymo 1 str. įtvirtintą racionalaus medžiojamosios gyvūnijos naudojimo principo bei medžioklės plotų naudojimo tęstinumo principo įgyvendinimą.
Sutarties 9 p. nurodyta, kad „sutartis nutraukiama, kai pasibaigia jos galiojimo laikas, panaikinama medžiotojų organizacija, kai neatlyginama žvėrių padaryta žala, kai du metus iš eilės neįvykdomos žvėrių sumedžiojimo užduotys“. Ši sutarties nuostata reglamentuoja tik sutarties nutraukimo sąlygas, tačiau nereiškia, kad šalys yra susaistytos tęsti santykius tik 10 m. ir įsipareigojo šiam terminui suėjus susiklosčiusius santykius nutraukti. Teisės aktuose nėra įtvirtintos imperatyvios teisės normos, draudžiančios šalims pratęsti (atnaujinti) medžioklės plotų nuomos sutarties galiojimo terminą. Sutarties 9 p. nuostata turi būti aiškinama taip, kad sutartis nutraukiama (pasibaigia) tik tokiu atveju, kai sutarties 10 p. nustatytas jos galiojimo terminas pasibaigia ir šalys (atsakovai) jos abipusiu sutarimu nepratęsia. Tik tokiu atveju pasibaigus sutarčiai, medžioklės plotai tampa laisvi ir dėl jų nuomos, sutinkamai su Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų 27 p. reikalavimais, turi būti skelbiamas viešas konkursas. Kadangi MK „Medeinė“ kaip medžioklės plotų naudotojas neatsisakė naudotis išnuomotais medžioklės plotais, sutarties su VĮ Ukmergės miškų urėdija nenutraukė, sutarties sąlygas MK „Medeinė“ vykdė tinkamai, todėl su MK „Medeinė“ medžioklės plotų nuomos santykiai buvo pratęsti sudarant papildomą susitarimą. Tokio susitarimo, atsakovo nuomone, naikinti nėra pagrindo, nes jis sudarytas teisėtai ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pagal Miškų įstatymo 4 str. 6 d., 2 str. 14 d., VĮ Ukmergės miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. 2000-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1132 nuostatai pripažinti netekusiais galios, neįtakojo VĮ Ukmergės miškų urėdijos patikėjimo teisės valdyti ir naudoti valstybinės miško žemę turinio. Taip pat, ieškovas tapatina valstybinės žemės nuomos ir medžioklės plotų nuomos dalyką, nurodydamas, kad „sprendimą išnuomoti valstybinę žemę, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas“. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas nėra siejamas su miško plotų nuosavybe ir medžioklės plotų nuomos sutartys nėra žemės nuomos sutartys, nes tokių sutarčių tikslas - įstatymo reglamentuota tvarka paimti medžioklės plotų esantį valstybei priklausantį turtą (laukinę gyvūniją).
Nuomos mokestis sudarant sutartį buvo paskaičiuotas pagal 1993-08-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 674 patvirtintus miškų, laukų ir vandenų nuomos medžioklei tarifus. Sudarius 2001-03-01 ir 2002-02-20 papildomus susitarimus, VĮ Ukmergės miškų urėdija ir MK „Medeinė“ medžioklės plotų nuomos tarifus suderino pagal 1999-02-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 210 patvirtinus Užmokesčio už medžioklės plotų, esančių valstybinių miškų, laisvos valstybinės žemės bei valstybinio vidaus vandenų fondų žemėje, nuomą dydžius. Sutartimi nustatytas nuomos dydis, kurį moka MK „Medeinė“ neprieštarauja ir šiuo metu galiojančiai mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą skaičiavimo metodikai bei tarifams, patvirtintiems 2003-01-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 10.
Šalies argumentai
Atsakovas Medžiotojų klubas „Medeinė“ su ieškiniu nesutiko (b. l. 75 - 80). Nurodė, kad ieškovo ginčijamas susitarimas Medžiotojų klubo „Šaulys“ interesų nepažeidė, nes imperatyvios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Nurodo, jog Laikinuosiuose medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose nėra normos draudžiančios šalims pratęsti sutarties galiojimo terminą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, sudarydami 2003-01-susitarimą pažeidė imperatyvias teisės normas, kurios draudė šalims pratęsti medžioklės plotų nuomos sutartį.
2000-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1132, Laikinieji medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios. Medžioklės plotų nuomos sudarymą reguliavo 2000-04-14 LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai, kurių 29 p. nurodyta, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos medžioklei sutarties galiojimo laikui, su nuomininku, kuris vykdė visas sutarties sąlygas, ji atnaujinama. Tai, kad teisės aktuose nustatyta jog, sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 10 m. laikotarpiui ir sutarties šalys gali atnaujinti sutartį, rodo, jog įstatymų leidėjas suteikė šalims laisvę savo nuožiūra reguliuoti civilinių santykių, susijusių su medžioklės plotų nuoma, trukmę.
Sutarties 9 p. nurodyta, kad „sutartis nutraukiama, kai pasibaigia jos galiojimo laikas, panaikinama medžiotojų organizacija, kai neatlyginama žvėrių padaryta žala, kai du metus iš eilės neįvykdomos žvėrių sumedžiojimo užduotys“. Ši sutarties nuostata reglamentuoja tik sutarties nutraukimo sąlygas, tačiau savaime nesuponuoja to, kad šalys yra susaistytos tęsti santykius tik 10 m. ir įsipareigojo šiam terminui suėjus susiklosčiusius santykius nutraukti. Taigi, nuostatuose ir vėliau įsigaliojusiuose Medžioklės Lietuvos Respublikos nuostatuose nėra įtvirtintos imperatyvios teisės normos, draudžiančios šalims pratęsti (atnaujinti) medžioklės plotų nuomos sutarties galiojimo terminą todėl Susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, Medžiotojų klubas „Medeinė“ kaip medžioklės plotų naudotojas neatsisakė naudotis išnuomotais medžioklės plotais, sutarties su VĮ Ukmergės miškų urėdija nenutraukė, sutarties sąlygas MK „Medeinė“ vykdė tinkamai, todėl nuomos santykiai buvo pratęsti sudarant Susitarimą, kurio naikinti nėra pagrindo, nes jis sudarytas teisėtai ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Remiantis Miškų įstatymo 4 str. 6 d., 2 str. 14 d., VĮ Ukmergės miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. 2000-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 132, Laikinieji medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios, neįtakojo VĮ Ukmergės miškų urėdijos patikėjimo teisės valdyti ir naudoti valstybinės miško žemę turinio.
Šalies argumentai
MK „Šaulys“ su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2008-06-30, o tai reiškia, kad daugiau nei penkis metus niekieno interesai nebuvo pažeidžiami, niekas nekėlė jokių pretenzijų ir viešo intereso pažeidimo fakto, negynė ir net nesiekė ginti savo pažeistų teisių, o praėjus daugiau nei 5 m. nuo papildomo susitarimo pasirašymo dienos, ieškovas gina ne viešą interesą o savo interesus.
Susitarimas sudarytas nepažeidžiant įstatymo imperatyvių teisės normų, tinkamai vykdomas, mokamas nuomos mokestis, kuris yra apskaičiuotas ir nustatytas ne atsakovų, o valstybės atitinkamų institucijų pagal 1993-08-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 674 patvirtintus tarifus. Nustatytas nuomos dydis, kurį moka MK „Medeinė“ neprieštarauja ir šiuo metu galiojančiai mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą skaičiavimo metodikai bei tarifams, patvirtintiems 2003-01-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 10, todėl ieškovo teiginiai, kad galimai valstybei buvo padaryta ir toliau daroma turtinė žala, nes tikėtina, kad paskelbus nuomos aukcioną, būtų pasiūlytas didesnis metinis nuomos mokestis, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Vadovaujantis LR CK nuostatomis tarp atsakovų sudarytas sandoris gali būti laikomas tik nuginčijamu sandoriu. Pagal LR CK 1.78 str., ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali reikšti tik asmenys, kurių teisės ir pareigos yra tiesiogiai įtakojamos šio sandorio. Tuo tarpu tarp atsakovų sudaryto ginčijamo sandorio turinys ieškovo MK „Šaulys“ neįtakoja, atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl Susitarimo prie pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija ieškinį prašė tenkinti (b. l. 85 - 86). Nurodė, kad papildomas susitarimas negalėjo būti sudarytas, nes 2003-01-16 VĮ Ukmergės miškų urėdija nebebuvo žemės (miško) sklypo, dėl kurio sudaryta nuomos sutartis, valdytoja, todėl nebeturėjo nuomotojo ir sutarties šalies teisių ir pareigų. Dėl to ji negalėjo prisiimti naujų sutartinių įsipareigojimų ir spręsti dėl turto, kurio nebevaldė teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas ne visai teisingai nurodo momentą, nuo kurio laikytina, kad VĮ Ukmergės miškų urėdija neteko nuomotojo teisių ir pareigų pagal 1993 m. sutartį. Ieškovas nurodo, kad VĮ Ukmergės miškų urėdija nebėra valstybinio miško valdytoja nuo 2002-07-20, kuomet Vyriausybės nutarimu buvo panaikinti Laikinieji medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai. Šiuose nuostatuose niekur neminima, kas yra valstybinio miško valdytojas. Nuostatuose tik nurodoma, kad nuomos sutartis sudaro valstybinės žemės valdytojas. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. 1993 m. valstybei nuosavybės teise priklausančius miškus paprastai valdė miškų urėdijos. 1995 m. įkūrus apskričių administracijas šias teises perėmė apskričių viršininkai. Iš 1994 m. LR žemės įstatymo 6 str. analizės darytina išvada, kad visą valstybinę žemę, Vyriausybės neperduotą kitoms institucijoms, nuo šios teisės normos įsigaliojimo, apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas. Šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme taip pat nurodoma, kad valstybinės žemės valdytojas ir patikėtinis apskrities teritorijoje yra apskrities viršininkas, išskyrus tą žemę, kuri Vyriausybės nutarimu perduota kitoms institucijoms. Įstatymo 7 str. 3 d. nurodo, kad tokia institucija gali būti ir Miškų įstatyme nurodyti subjektai (tarp kurių miškų urėdijos), kuriems patikėjimo teisės suteikiamos valstybinėms funkcijos vykdyti. Taigi urėdijos valdo tik tokius miškus (teritorijas), kuriuos Vyriausybė nutarimu joms perdavė valstybinėms funkcijoms atlikti. Utenos apskrities viršininko administracija neturi duomenų, kad išnuomotas ginčo sklypas (teritorija) būtų buvusi perduota urėdijai. Taigi urėdijos sudaryta sutartis galiojo iki sutarties termino pabaigos, nes, vadovaujantis LR CK 6.494 str. 2 d., nuomos sutartis lieka galioti kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos pereina kitai. Tačiau 2003 m. dėl sutarties pratęsimo turėjo spręsti ne VĮ Ukmergės miškų urėdija, o atitinkamos apskrities viršininkas. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškinį prašė tenkinti (b. l. 88 - 91). Nurodė, kad sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeitė medžioklės plotų naudojimo teisinis reglamentavimas. Iki 2002-06-20, kai buvo priimtas LR medžioklės įstatymas, medžioklės plotų naudojimas buvo vykdomas nuomos sutarties pagrindu. Ši nuostata buvo įtvirtinta nuostatais. Ji išliko LR Vyriausybės 2000-04-14 nutarimu Nr. 425 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose. Šių nuostatų 29 p. nustatyta, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos medžioklei sutarties galiojimo laikui, su nuomininku, kuris vykdė visas sutarties sąlygas, ji atnaujinama. Nuomininkui atsisakius atnaujinti medžioklės plotų nuomos sutartį, skelbiamas medžioklės plotų nuomos konkursas. LR Vyriausybės 2000-04-14 nutarimu Nr. 425 patvirtinti Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai 2002-07-20 neteko galios. Įsigaliojus LR medžioklės įstatymui, medžioklės plotų naudojimas vykdomas ne nuomos sutarties, o leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, išduoto Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant teisės normas darytina išvada, kad VĮ Ukmergės miškų urėdija sudarydama Susitarimą pažeidė LR Medžioklės įstatymo reikalavimus, nes pagal šį įstatymą, neturėjo įgalinimų spręsti dėl medžioklės plotų naudojimo. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui MK „Medeinė“ turėjo kreiptis į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo. Konkursai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, organizuojami būtent leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, o ne žemės nuomai medžioklės plotuose. Pagal kompetenciją Vilniaus apskrities viršininkas 2004-08-24 įsakymu Nr. 2.3-6326 patvirtino Širvintų rajono MK „Medeinė“ medžioklės ploto vieneto planą ribų aprašymą ir eksplikaciją. Dėl medžioklės plotų naudojimo nuomos sutartys, pagal galiojančius teisės aktus, nesudaromos. Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas priskirtas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, minėti nuostatai yra viešosios teisės aktas, o viešąjai teisei yra būdingos imperatyvios teisės normos. Viešojoje teisėje galioja principas, kad yra leidžiama tai, kas įstatyme numatyta ir draudžiama tai, kas įstatyme nėra numatyta. Kadangi nuostatuose nėra nustatyta normų, kurios leistų pratęsti medžioklės ploto sutarties galiojimo terminą, darytina išvada, kad to nebuvo galima daryti. Identiškos teisės normos yra įtvirtintos ir sutartyje, kurios 10 p. nustatyta, kad sutartis galioja 10 m. nuo 1993-10-26 iki 2003-10-26. Sutarties 9 p. yra imperatyviai nustatyta, kad sutartis turi būti nutraukta, kai pasibaigia jos galiojimo laikas. Sutartyje taip pat nėra nustatyta jokių normų, kurios leistų pratęsti Sutarties galiojimo terminą. Nors Susitarime yra nurodyta, kad jis yra sudarytas sutarties 6.2 p. pagrindu, ši norma negalėjo būti teisiniu pagrindu sudaryti susitarimą.
Įsigaliojus Medžioklės įstatymui, medžioklės plotų naudojimas vykdomas ne nuomos sutarties pagrindu, kaip tai buvo galiojant nuostatams, bet leidimo naudoti medžioklės gyvūnų išteklius plotų vienete pagrindu. Tuo metu galiojančio Medžioklės įstatymo (2002-06-20 įst. Nr. IX-966 redakcija) 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tokiu būdu, susitarimas negalėjo būti sudarytas dar ir todėl, kad tuo metu nuostatai jau nebegaliojo ir medžioklės plotų nuomos sutartys, o kartu ir šių sutarčių pakeitimai, papildymai ir pratęsimai, nebegalėjo būti sudaromi. Todėl sutarties galiojimas pasibaigė 2003-10-26 dieną ir jis negalėjo būti pratęstas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Sutarties galiojimo pratęsimas pažeidžia imperatyvias nuostatų 6 p., sutarties 9 ir 10 p. bei Medžioklės įstatymo (2002-06-20 įst. Nr. IX-966 redakcija) 4 str. 1 dalies normas. Todėl pagal LR CK 1.80 str. 1 d., 2003-01-16 papildomas susitarimas yra niekinis ir negalioja.
VĮ Ukmergės miškų urėdija galėtų būti laikoma teisėtu ginčo objektu esančių miškų plotų valdytoja tik tokiu atveju, jei jai ši teritorija būtų buvusi perduota Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nėra duomenų, kad VĮ Ukmergės miškų urėdija patikėjimo teise buvo perduotas valdyti ginčo objektu esantys miško plotai. Todėl 2003 m. šio žemės sklypo valdytoju buvo ne VĮ Ukmergės miškų urėdija bet atitinkamos apskrities viršininkas. Todėl VĮ Ukmergės miškų urėdija neturėjo teisės sudaryti Susitarimo, o, jį sudariusi, pažeidė imperatyvias Žemės įst. 23 str. ir Miškų įst. 4 str. 6 d. normas. Šie pažeidimai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (LR CK 1.80 str. 1 d.).
Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Nors ieškovas ir nėra susitarimo šalimi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis sandoris pažeidžia jo teises, turi teisę reikalauti šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Tripliku atsakovas Medžiotojų klubas ,,Medeinė“ prašė ieškinį atmesti (b. l. 112-115). Nurodė, sutarties 9 p. nuostata turi būti aiškinama taip, kad sutartis nutraukiama (pasibaigia) tik tokiu atveju, kai sutarties 10 p. nustatytas terminas pasibaigia ir šalys (atsakovai) jos abipusiu sutarimu nepratęsia. Sudarius ginčijamą susitarimą sutartis nebuvo pasibaigusi. Galiojančiuose teisės aktuose nėra normos, draudžiančios galiojančius medžioklės plotų nuomos santykius pratęsti.
Nuo 1993 m. iki 2002 m. priimto Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, medžioklės santykius iš esmės reguliavo poįstatyminiai teisės aktai, Vyriausybės nutarimai, o įstatymai šiuos santykius reguliavo tik kai kuriais aspektais. Įsigaliojus daugeliui Medžioklės įstatymo nuostatų, santykiai susiklostę medžioklės plotų nuomos pagrindu nenutrūko, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal galiojusius teisės aktus išsinuomoję medžiojimui skirtus žemę, miškus, vandens telkinius, galėjo pagrįstai tikėtis, kad visą šiose sutartyse nustatytą laiką jose nustatytomis sąlygomis jie galės naudoti medžiojimui išsinuomotą žemę, miškus, vandens telkinius, ir kad valstybė (jos institucijos) nesiims jokių priemonių, užkertančių kelią jiems naudotis savo teisėmis, numatytomis minėtose sutartyse. Kadangi medžioklės plotai buvo naudojami tęstinumo pagrindu, inicijuoti konkursą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nebuvo pagrindo. Pagal LR aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 515 patvirtintą leidimų išdavimo tvarką leidimai tęstinumo pagrindu medžioklės plotų naudotojams išduodami be konkurso, todėl atmestini ieškovo argumentai, jog iki ginčijamo susitarimo sudarymo pasikeitė teisinis reguliavimas ir, kad įsigaliojus Medžioklės įstatymui, medžioklės plotų naudojimas vykdomas ne nuomos sutarties pagrindu, bet leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius ploto vienete, pagrindu. Nors ieškovas teigia, jog nuomos sutartys galėjo būti sudaromos atitinkamų apskričių viršininkų sprendimu, nei Utenos, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimuose nenurodė, jog patikėjimo teise valdo miško plotus, dėl kurių buvo sudaryta nuomos sutartis.
Ginčijamas Susitarimas neįtakoja ir nepažeidžia ieškovo teisių, ir nepažeidžia imperatyvių teisės normų. Medžiotojų klubo „Šaulys“ medžioklės plotų vienetas nėra suformuotas ne dėl to, kad sudarytas ginčijamas papildomas susitarimas, o todėl, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu Molėtų rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti 2003-06-12 priimtas protokolinis sprendimas Nr. 8, kuriuo nutarta patvirtinti MK ,,Šaulys“ medžioklės plotų vieneto ribas, buvo pripažintas neteisėtu, kaip pažeidžiantis įstatymo nuostatas.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2003-01-16 Papildomą susitarimą prie 1993-10-16 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1, sudarytą tarp VĮ Ukmergės miškų urėdija ir Medžiotojų klubo ,,Medeinė“, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Priteisė iš atsakovo Medžiotojų klubo ,,Medeinė“ ieškovo Medžiotojų klubui ,,Šaulys“ 61, 50 Lt žyminį mokestį ir 2 677, 50 Lt išlaidų už advokato pagalbą, viso 2 739 Lt. Priteisė iš atsakovo VĮ Ukmergės miškų urėdijos Medžiotojų klubui ,,Šaulys“ 61, 50 Lt žyminio mokesčio ir 2 677, 50 Lt išlaidų už advokato pagalbą, viso 2 739 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis Lt). Priteisė iš atsakovų Medžiotojų klubo ,,Medeinė“ ir VĮ Ukmergės miškų urėdijos po 23, 40 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Konstatavo, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu nebuvo teisinio pagrindo ginčijamam Susitarimui sudaryti bei atsakovas VĮ Ukmergės miškų urėdija neturėjo įgaliojimų pasirašyti tokį Susitarimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ Ukmergės miškų urėdija prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neobjektyvus ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, teisinių argumentų, o tik formaliai ir vienpusiškai įvertino teisės aktus, reguliuojančius žemės nuomos sutarčių sudarymo taisykles, tačiau klaidingai aiškino ir taikė teisės normas dėl medžioklės plotų nuomos ir teisės medžioti suteikimo tvarkos, ir todėl padarė neteisingas išvadas. Teismas nevertino ginčijamo susitarimo metu esančios situacijos, tarp atsakovų susiklosčiusių medžioklės teisinių santykių ir jų teisinio reglamentavimo, neįvertino LR medžioklės įstatymo nuostatų, kurios glaudžiai susijusios su ginčijamu susitarimu, ir jų įgyvendinimo tvarkos, o tik apsiribojo ieškovo išdėstyta pozicija dėl poįstatyminių aktų galiojimo pabaigos.
1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1 pagrindu buvo nustatytas medžioklės plotų tam tikras teisinis rėžimas, t.y., šis plotas buvo tesėtai nuomojamas ir naudojamas MK „Medeinė“. Miškų urėdijos valdomų miškų plotas dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo kito, todėl buvo sudaromi papildomi susitarimai. Tačiau nei vienas iš jų, taip pat ir ginčijamą susitarimą, nepakeitė teisinio išnuomoto ploto rėžimo. Medžioklės įstatymo nuostatos nepakeitė susiklosčiusių santykių prigimties, ir nepakeitė išnuomotų medžioklės plotų statuso, t.y., išnuomoti medžioklės plotai netapo laisvi.
Pagal Miškų įstatymo 4 str. 6 d., 2 str. 14 d., VĮ Ukmergės miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. 2000-07-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1132, Laikinieji medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios, neįtakojo VĮ Ukmergės miškų urėdijos patikėjimo teisės valdyti ir naudoti valstybinės žemės turinio. VĮ Ukmergės miškų urėdija, patikėjimo teise valdydama valstybei priklausantį mišką, sudarydama ginčijamą susitarimą išreiškė valią, kad VĮ Ukmergės miškų urėdijos 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutartimi Nr.1 išnuomoti plotai yra naudojami MK „Medeinės“, patvirtina, kad MK „Medeinė“ tais medžioklės plotais visą laiką naudojosi teisėtai ir gali jais naudotis tęstinumo pagrindu. Ginčijamas susitarimas neprieštaravo naujai priimto, tačiau nepilnai įgyvendinto Medžioklės įstatymo nuostatoms bei kitiems aktams.
Teismas neteisingai aiškino valstybinės žemės nuomos klausimus. Pažymi, kad medžioklės plotų nuomos sutartys, pagal kurias savininkas (valdytojas) leidžia tam tikrose medžioklės plotuose medžioti kitam asmeniui ir vadinamos nuomos sutartimis, savo teisiniu turiniu nebuvo ir nėra tapačios civiliniuose įstatymuose numatytoms žemės ar kito turto nuomos sutartims. Medžioklės plotų nuomos sutartys savo teisiniu turiniu tai sutartys dėl teisęs medžioti tam tikruose medžioklės plotuose suteikimo tam tikram asmeniui. Jose teisė medžioti traktuojama kaip atskiras sandorio dalykas. Pažymi, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas nėra siejamas su miško plotų nuosavybe ir medžioklės plotų nuomos sutartys nėra žemės nuomos sutartys, nes tokių sutarčių tikslas yra įstatymo reglamentuota tvarka paimti medžioklės plotų esatį valstybei priklausantį turtą (laukinę gyvūniją).
Nurodo, jog išvados dėl bylinėjimosi išlaidų yra taip pat nepagrįstos. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Medžiotojų klubo „Šaulys“ prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę ginčyti susitarimą. Nurodo, ginčo susitarimu pratęsus nuomos terminą buvo pažeistas viešasis interesas, kartu buvo pažeistas ir ieškovo privatus interesas. Nes galiojant neteisėtai sudarytam susitarimui, ieškovas negali formuoti savo medžioklės plotų vieneto ribose, kuriose jis teisėtai anksčiau medžiojo.
Nurodo, jog ginčo susitarimas prieštarauja nuomos sutarčiai ir tesės aktams, reglamentavusiems medžioklės plotų nuomos santykius. Atsakovai, pažeisdami Vyriausybės nutarimą ir nuomos sutartį sudarė neteisėtą susitarimą, o jo sudarymą grindė nuomos sutarties 6.2 punktu. Tačiau pagal nurodytą nuomos sutarties punktą papildomas susitarimas sudaromas tik tokiais atvejais, jeigu pasikeičia valstybinis nuomos mokesčio dydis arba medžioklės plotų rūšis. Be to, numatyta, kad tokiu atveju papildomas susitarimas apims tik nuomos sutarties 1,3,12 straipsnius ir sutarties priedėlį Nr. 1. Tuo tarpu ginčijamo susitarimo sudarymo metu nebuvo pakeistas nei nuomos mokesčio dydis, nei medžioklės plotų rūšis. Palyginus ginčijamo susitarimo ir 2002-02-20 papildomo susitarimo duomenis matyti, kad tiek nuomos mokestis už medžioklės plotus, tiek medžioklės plotų rūšis yra vienoda. Todėl atsakovų nurodytas susitarimo pagrindas (6.2 p.) neatitinka buvusių faktinių aplinkybių ir negali pagrįsti ginčijamo susitarimo sudarymo. Be to, atsakovai susitarimu pažeidė ir kitą nuomos sutarties 6.2 p. dalį, kurioje numatyta, kad papildomas susitarimas apims tik nuomos sutarties 1,3,12 straipsnius ir sutarties priedėlį Nr.1. Tuo tarpu atsakovai nepasydami nuomos sutarties 6.2 p. ginčijame susitarime numatė, kad susitarimas apims nuomos sutarties 1,3,7,10,12 straipsnius. Pažymi, kad urėdija neurėjo įgaliojimų sudaryti ginčijamo susitarimo. Atsakovai pasirašydami ginčijamą susitarimą negalėjo vadovautis nebegaliojančiais teisės aktais. Atsakovai turėjo vadovautis Miškų įstatymo 4 str. 2 d., kuri numatė, kad valstybinė miško žemė medžioklei, poilsiui ir kt. nuomojama LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos numatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 6 str. 1 d. miškų urėdijos turi teisė neviršydamos suteiktų įgaliojimų naudoti žemę, teikti apskrities viršininkui siūlymus ją išnuomoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Aplinkybę, kad urėdija negalėjo sudaryti valstybinės miško žemės nuomos sutarties patvirtina ir šiuo metu galiojanti Žemės įstatymo 7 str. redakcija. Šio straipsnio 3,4 d. nustatyta, kad valstybinės miško žemės sklypų patikėtiniai negali jiems perduotų miško sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti, perleisti, išnuomoti, perduoti naudotis kitais pagrindais ar perduoti jais naudotis kitu būdu, jų įkeisti, jais garantuoti, laiduoti ir kt.
VĮ Ukmergės miškų urėdijos nurodyti LR Vyriausybės 1997-10-23, 2007-12-19 nutarimai Nr. 1154 ir Nr. 1409, dėl atsakovui perduotos patikėjimo teisės yra tik nutarimai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo. Minėti nutarimai nesuteikė urėdijai teisės nuomoti valstybinių miškų žemę.
Kiti atsakovo argumentai, dėl Medžioklės įstatymo įgyvendinimo nesklandumų, apie tai, kad laiku nebuvo priimti visi poįstatyminiai aktai minėto įstatymo įgyvendinimui nedaro ginčijamo susitarimo galiojančiu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Medžiotojų klubas „Medeinė“ prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo nevisapusiškai, neįvertino atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, neįvertino susiklėsčiusių ilgalaikių ir tęstinių santykių tarp miškų urėdijos ir MK „Medeinė“, neįvertino teisinės bazės pasikeitimo bei priimti Medžioklės įstatymo įgyvendinimo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, atsakovai VĮ Ukmergės miškų urėdija ir Medžiotojų klubas „Medeinė“ 1993-10-26 sudarė Medžioklės plotų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią medžiotojų klubui „Medeinė“ buvo išnuomotas 1 864 ha medžioklės plotas, o ribos nustatytos sutarties priede Nr. 2 esančioje schemoje. Pagal minėtos sutarties 10 p., sutarties galiojimas nustatytas 10 metų nuo 1993-10-26 iki 2003-10-26. 2003-01-16 atsakovai sudarė papildomą susitarimą prie 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr. 1, kuriuo, be kitų sąlygų, pakeitė sutarties 10 p., t.y., pratęsė sutarties galiojimą iki 2013-01-16. Ieškovas prašo papildomą 2003-01-16 susitarimą prie 1993-10-26 Medžioklės plotų nuomos sutarties Nr.1 pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Taigi byloje kilęs ginčas dėl medžiojimo plotų nuomos sutarties pratęsimo teisėtumo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas miškų urėdija neturėjo teisės sudaryti 2003-01-16 (b.l.15) papildomo susitarimo prie 1993-10-26 sutarties Nr.1, nes VĮ Ukmergės miškų urėdija nebebuvo valstybinės žemės valdytojas ir ši įstaiga nebeturėjo teisės sudaryti medžioklės plotų nuomos sutarčių, taip pat šių sutarčių papildymų ir pakeitimų. Taigi, norint įvertinti 2003-01-16 papildomo susitarimo prie 1993-10-26 sutarties teisėtumą, būtina įvertinti tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.
Sudarant 1993-10-26 1 864 ha medžioklės plotų nuomos sutartį Nr.1, galiojo LR Vyriausybės 1993-06-07 nutarimu Nr. 397 patvirtintos Laikinosios medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatos (Žin., 1993, Nr. 22 - 525). Pagal minėtų nuostatų 5 p., miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams profesionaliam medžioklės ūkiui plėtoti buvo skirta iki 7 proc. bendrų Lietuvos respublikos medžioklės plotų (b.l.184). Minėtų nuostatų 6 p. buvo nustatyta, kad valstybinės žemės valdytojai medžioklei turi išnuomoti medžioklės plotus pagal Miškų ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos parengtą ir su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu suderintą tipinę sutartį. Medžioklės plotai išnuomojami ne mažiau kaip 10 metų. Medžioklės plotų nuomos sutartis nutraukiama kai pasibaigia jos galiojimo laikas, panaikinama medžiotojų organizacija, neatlyginama žvėrių daroma žala arba nevykdomos svarbios sutarties sąlygos.
Vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-06-07 nutarimu Nr. 397 patvirtintomis Laikinosios medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatomis, 1993-10-26 buvo sudaryta 1 864 ha medžioklės plotų nuomos sutartis Nr. 1. Pagal kurią sutartis galiojo 10 metų (10 p.), t.y., nuo 1993-10-26 iki 2003-10-26. 1993-06-07 sutartyje šalys numatė, kad pasikeitus valstybiniam nuomos mokesčio dydžiui arba medžioklės plotų rūšiai 1993-06-07 sutartis galioja, tačiau nuomininkas privalo sudaryti su nuomotoju papildomą susitarimą, apimantį tik sutarties 1,3,12 str. Pirmas straipsnis numatė nuomojamus medžioklės plotus ir ribas, 3 str. nuomos mokestį ir 12 str. numatė šalių juridinius adresus ir atsiskaitomąsias sąskaitas. Atkūrus nuosavybės teises buvusiems savininkams į dalį medžioklei nuomojamų plotų, 2001-03-01 (b.l.11), 2002-02-20 (b.l.13) ir 2003-01-16 (b.l.15) buvo sudaryti papildomi susitarimai prie 1993-10-26 medžioklės plotų nuomos sutarties. 2003-01-16 papildomu susitarimu šalys pratęsė nuomos sutarties laiką iki 2013-10-16, t.y., pakeitė ne 1,3,12 str. nuostatas, o 10 str. nuostatas, numatančias sutarties galiojimo laiką, kai pagal LR Vyriausybės 1993-06-07 nutarimu Nr. 397 patvirtintų Laikinosios medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų 6 p., kad medžioklės plotų nuomos sutartis nutraukiama kai pasibaigia jos galiojimo laikas, šiuo atveju 2003-10-26. Pagal tuo metu galiojusią LR miškų įstatymo 4 str. 2 d. (Žin., 2001, Nr. 35 – 1161, aktuali redakcija nuo 2002-10-22 iki 2003-04-30), valstybinė miško žemė poilsiui, medžioklei ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti, galėjo būti nuomojama LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal LR miškų įstatymo 4 str. 6 d. valstybinius miškus patikėjimo teise valdė miškų urėdijos, nacionalinių parkų direkcijos ir kt. Tačiau pagal tuo metu galiojusio LR žemės įst. 6 str. (Žin. 1994 m., Nr.34-620, aktuali redakcija nuo 2002-10-15 iki 2004-01-26) valstybės institucijos, miškų urėdijos, valstybinių parkų administracijos turėjo teisę neviršydamos suteiktų įgaliojimų naudoti žemę ir teikti apskrities viršininkui siūlymus ją išnuomoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi, pagal minėtas nuostatas, urėdija miško žemę valdė patikėjimo teise, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, tačiau dėl nuomos galėjo tik teikti siūlymus apskrities viršininkui išnuomoti ją kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kadangi, 2003-01-16 dienai LR Vyriausybės 2002-07-15 nutarimu Nr. 1132 „Dėl LR Vyriausybės 200-04-14 nutarimo Nr.425 „Dėl medžioklės Lietuvos respublikoje nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2002-07-15, atsakovai pasirašydami ginčo sutartį nebegalėjo vadovautis nebegaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, ir sudaryti 2003-01-16 sutarties. Taigi, 2003-01-16 galiojant Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo minėtoms nuostatoms, atsakovas miškų urėdija neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2003-01-16 papildomo susitarimo prie 1993-10-26 sutarties. Be to, įsigaliojus LR medžioklės įstatymui, medžioklės plotų naudojimas buvo vykdomas ne nuomos sutarties, o leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, išduoto Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Taigi, VĮ Ukmergės miškų urėdija sudarydama 2003-01-16 susitarimą pažeidė LR Medžioklės įstatymo reikalavimus, nes pagal šį įstatymą neturėjo įgalinimų spręsti dėl medžioklės plotų naudojimo. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui Medžiotojų klubas „Medeinė“ turėjo kreiptis į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo. Konkursai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, organizuojami dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, o ne dėl žemės nuomos medžioklės plotuose. Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas priskirtas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Tokiu būdu, 2003-01-16 susitarimas negalėjo būti sudarytas dar ir todėl, kad urėdija neturėjo įgalinimų spręsti dėl medžioklės plotų naudojimo.
Kolegija, įvertinus galiojusias teisės aktų nuostatas daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, teisinių argumentų, o tik formaliai ir vienpusiškai įvertino teisės aktus. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu nebuvo teisinio pagrindo ginčijamam susitarimui sudaryti ir atsakovas VĮ Ukmergės miškų urėdija neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2003-01-16 papildomo susitarimo prie 1993-10-26 sutarties Nr. 1.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, dėl priteistų per didelių bylinėjimosi išlaidų. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas yra 3. Nuo 2007-12-28 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Žin., 2007, Nr. 137-5592), t.y., už minėtų procesinių dokumentų parengimą rekomenduotina maksimali suma 2 400 Lt (800 Lt x 3 viso 2400 Lt). Byloje pateiktas dublikas, už kurį numatytas koeficientas 1,75, t.y., 1 400 Lt (800 x 1,75 viso 1400 Lt). Vadovaujantis minėtos rekomendacijos 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme skaičiuojamas koeficientas yra 0,15, t.y., už vieną valandą priteistina 120 Lt. Taigi už dalyvavimą 2009-01-12 (2 val.) ir 2009-03-12 (3 val.) teismo posėdžiuose priteistina 600 Lt (120 Lt x 6 viso 600 Lt). Pagal minėtos rekomendacijos 8.16. p., už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) priteistina 0,12 koeficiento, taigi už 2009-02-11 teismui pateiktą prašymą (b.l.150-151), ir Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai 2009-02-25 prašymą (b.l.167-168) priteistina 192 Lt (800 Lt x 0,12 viso 96 Lt x 2 viso 192 Lt). Byloje pateikta taip pat baigiamoji kalba (b.l.179-183). Taigi, atsižvelgiant į bylos apimtį, surinktų įrodymų visumą, parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimą posėdžiuose laiką, pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta.
Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovui priteitinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir ieškovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, ieškovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 6 050 Lt iki 1 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Medžiotojų klubui „Šaulys“, į.k. 6761093, iš atsakovo Valstybės Įmonės Ukmergės miškų urėdijos, į.k. 182742796, 1 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.