- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-369-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01034-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-839/2019 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. V., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. ieškiniu prašė teismą nustatyti nepilnamečio sūnaus J. J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki J. J. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei 3 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-05 iki ieškinio padavimo teismui dienos bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.
2. Be to, ieškovė prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, kad A. V. bendrauja su sūnumi J. J. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį (nuo šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 18 val. arba nuo sekmadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val.) ir praleidžia visą laiką vaiko gyvenamojoje vietoje (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus praleidžia su ieškove). Nurodė, kad susitikti su vaiku atsakovas atvyksta jam patogiu metu, neatsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę ar užimtumą, be jos sutikimo į butą vedasi pašalinius asmenis, fotografuoja ir filmuoja vaiką, dėl ko tarp šalių kyla konfliktinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-02-22 nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies, nustatant, kad atsakovas A. V. turi teisę kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį (išskyrus Motinos dieną) nuo šeštadienio 11 val. iki šeštadienio 19 val. ir nuo sekmadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val. praleisti su sūnumi J. J., visą šį laiką, vaiko gyvenamojoje vietoje. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, jog ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įregistruotas atsakovo A. V. vardu. Nurodė, jog tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajone atsakymas, 2019-02-21 psichologės rašytinė rekomendacija, leidžia konstatuoti, jog šalims sudėtinga susiderinti bendravimo su vaiku tvarką.
5. Darė išvadą, jog konfliktas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tik didėja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko J. J. V. teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei siekiant sumažinti galimų konfliktų vaiko akivaizdoje dėl bendravimo su juo tikimybę, yra pagrindas tenkinti ieškovė prašymą iš dalies ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, maksimaliai neapribojant vaiko bendravimo su tėvu.
6. Pažymėjo, jog objektyvių duomenų, kad atsakovas siektų pasiimti vaiką ilgam laikui iš jo įprastinės gyvenamosios vietos, jog būnant su tėvu kyla reali grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai, su prašymu nepateikta. Atsižvelgęs į tai kad vaikas mažametis, daugiau laiko praleidžia su motina jam įprastoje gyvenamojoje vietoje, sprendė, kad yra tikslinga vaikui išlaikyti tam tikrą pastovumą ir įprastą aplinką, neužvėlinti vaiko dienotvarkės, laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nustatyti vaiko gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. Nurodo, jog pagal šalių sutarimą nuo pat gimimo sūnus J. J. gyvena kartu su motina ir gyvena jam, atsakovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame jis nuolat lanko sūnų laisvu nuo karinės tarnybos metu. Teigia, jog teismo nutartis, tiesiogiai riboja jo teisę patekti į asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir tuo pažeidžia jo konstitucines teises.
9. Tvirtina, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovė D. B. tik vieną kartą sukėlė konfliktą ir pažeisdama jo konstitucines teises trukdė jam įeiti į asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, todėl visiškai be pagrindo darė išvadą, kad konfliktai nuolatiniai ir dėl to reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti jam minimalią bendravimo su sūnumi tvarka.
10. Nurodo, kad nutartis pažeidžia tėvų valdžios lygybės principus, apriboja jo galimybę tiesiogiai įgyvendinti įstatyminę teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti sūnų, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti jam sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Be to, yra pažeidžiamos ir nepilnamečio sūnaus teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnyje, nes riboja nepilnamečio teisę bendrauti su tėvu, būti tėvo prižiūrimu ir auklėjamu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. B. prašo nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, jog susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bylos nagrinėjimo laikotarpiu, priimti nepavyko, nes atsakovas atvažiuoja jam patogiu metu, dažniausiai vykdamas į tarnybą.
13. Pažymi, kad atskirajame skunde pripažįstama, kad tarp šalių yra sudaryta žodinė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto panaudos sutartis, todėl teisė naudotis butu yra perleista jai. Nors apeliantas yra ginčo buto savininkas, tačiau kol tarp šalių galioja buto panaudos sutartis, jis negali bet kada ir su kuo nori lankytis šiame būste.
14. Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl pažeidžiamų jo galimybių auklėti ir prižiūrėti sūnų bei juo rūpintis, yra formalūs. Teigia, jog pats apeliantas riboja teisę išlaikyti mažametį sūnų, nes laiku nemoka priteisto laikino išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo A. V. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta apelianto laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
18. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies nuostatas, šeimos bylose, teismas, iki bus priimtas teismo sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ne tik minėtame straipsnyje išvardintas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog šalims yra sudėtinga susiderinti bendravimo su vaiku tvarką, konfliktas tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tik didėja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko J. J. V. teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais bei sumažinti galimų šalių konfliktų vaiko akivaizdoje dėl bendravimo su juo tikimybę, tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Apeliantas nesutinka tiek su nustatytu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, tiek ir su nustatyta bendravimo tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nepaneigia byloje nustatyto pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Byloje nustatyta, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų šiuo metu nėra nustatyta, dėl jos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra nagrinėjama civilinė byla. Kaip nurodo šalys, pagal jų susitarimą ieškovė D. B. su nepilnamečiu vaiku gyvena apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir A. V. sūnų lanko laisvu nuo tarnybos metu. Ieškovės teigimu, A. V. apsilankymų laiko nederina, atvažiuoja jam patogiu metu, į butą vedasi pašalinius asmenis, dėl ko tarp šalių kyla konfliktai. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje pateikti, pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti duomenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Utenos rajone atsakymas, 2019-02-21 psichologės rašytinė rekomendacija. Buvusio konflikto neneigia ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, taip pat įvertinus tai, jog vaikas yra mažametis ir tiek fiziškai, tiek emociškai saugi aplinka yra būtina jo vystymuisi, kas tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir kitų aplinkybių yra mažai tikėtina, taip pat siekiant išlaikyti įprastą vaikui aplinką bei pastovumą, spręstina, jog šiuo atveju pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Nors apeliantas teigia, kad konfliktai tarp šalių nėra nuolatiniai, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog santykiai tarp šalių nėra geri, nesutarimai tik didėja, o tai ir sudaro pagrindą spręsti apie pažeidžiamus vaiko interesus.
22. Pažymėtina, kad ieškovė teismo prašė nustatyti minimalų mažamečio sūnaus ir vaiko tėvo bendravimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų, jog A. V. neprižiūri sūnaus, ar kad būnant jiems kartu kyla reali grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai, šio prašymo pilna apimtimi netenkino.
23. Nors apeliantas nesutinka su nustatyta laikinąja bendravimo tvarka, tvirtindamas, jog ji pažeidžia tiek jo, tiek vaiko interesus, tačiau nedetalizuoja kokia bendravimo tvarka, jo nuomone, turėtų būti nustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įvertinęs nustatytą tėvo ir mažamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką ir atskirame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y., iki ginčo išsprendimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą A. V. laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri atitinka geriausius vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą spręsti, jog nustatyta tvarka pernelyg pažeidžia apelianto ar šalių vaiko interesus. Pažymėtina, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nuolatinė tvarka bus nustatyta, pirmosios instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, kurios nagrinėjimo metu apeliantas turi teisę pasiūlyti realią bendravimo tvarką, atitinkančią tiek vaiko amžių, jo ir tėvų interesus.
24. Be to, pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
25. Kaip vieną iš argumentų dėl nepagrįstai nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos apeliantas nurodė ir jo konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę pažeidimą, tačiau sutikti su minėtais teiginiais nėra pagrindo. Priimtu procesiniu sprendimu, siekiant išvengti neapibrėžtumo šalių santykiuose su vaiku bei dėl to kylančių konfliktų, tik nustatomas laikas, kurį apeliantas praleidžia su savo mažamečiu vaiku, tačiau nutartimi klausimai dėl jo naudojimosi asmeninės nuosavybės teise turimu turtu nėra sprendžiami. Be to, byloje nepaneigta, jog tarp šalių sudaryta buto panaudos sutartis, todėl nepaneigus minėtų ieškovės teiginių, spręstina, jog apeliantas negali piktnaudžiauti savo teise nuolat lankytis jam asmeninės teise priklausančiame bute.
26. Dėl paminėtų motyvų keisti ar naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.