Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, nuteistajam V. V., gynėjui advokatui Vytautui Mikšai, nukentėjusiajai V. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 281 str. 1d. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. V. J. iš kaltinamojo priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. už tai, kad 2006 m. balandžio 8 d. apie 10.20 val. Kaune, A. B. g. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. BGN 926, važiuodamas nuo Studentų g. link Taikos pr., ties namu Nr.26 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo ir nepraleido per perėją iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios V. J., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis skunde prašo nuosprendį pakeisti, bausmę sušvelninti arba pakeisti bausme be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo bei sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę - nors nustatė visą eilę lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę rėmėsi tik tuo, kad anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas turėjo įvertinti, kad tie pažeidimai mažareikšmiai. Teigia, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui neleis atlikti darbinių pareigų ir jis bus atleistas iš darbo, mano, kad teismas netinkamai parinko bausmės rūšį. Teismas turėjo atsižvelgti į neatsargų nukentėjusiosios elgesį. Nuteistasis skunde teigia, kad priteisdamas neturtinę žalą teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo uždarbis yra minimalus, į sveikatos stovį, dėl kurio negali atlikti sunkių fizinių darbų, todėl negali susirasti geriau apmokamo darbo, be to, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia materialinę pagalbą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintas iš dalies.

Nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 str. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. praeityje teistas du kartus :1993 ir 1996m., bylos duomenimis nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, lygtinio paleidimo terminas baigėsi dar 1998 metų pradžioje .Vadovaujantis senojo baudžiamojo kodekso 8 str. 1d. 4d. nuteistajam teistumas baigėsi praėjus trims metams kai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo teistumą ar kitus padarytus nusikaltimus, todėl laikytina, kad V. V. nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad V. V. nusikalto būdamas teistas, todėl ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio.

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, yra neatsargus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad praeityje nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su pėsčiaisiais, administracinėmis nuobaudomis V. V. baudžiamas po keletą kartų į metus, iš viso baustas net 32 kartus ir visi pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nusikaltimą, už kurį nuteistas šiuo nuosprendžiu V. V. padarė būdamas baustas administracine tvarka, nepraėjus metams po paskutinės nuobaudos, nusikaltimas taip pat betarpiškai susijęs su netinkamu teisės vairuoti transporto priemonę naudojimu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus-ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat pasiekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tai yra švelniausia baudžiamajame kodekse numatyta bausmės rūšis, todėl tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, tai, kad jis eilę kartų administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė nusikaltimą, būdamas baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, skirti bausmę nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nėra pagrindo, nes nebūtų užtikrinti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Nustatydamas paskirtosios bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas teistas, todėl jam skyrė bausmę artimą maksimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, tačiau kaip jau konstatuota aukščiau , teismas nepagrįstai nustatė teistumo aplinkybę, be to, sprendžiant dėl bausmės dydžio sankcijos ribose didesnę reikšmę turi konkrečios nusikaltimo, už kurį asmuo teisiamas aplinkybės. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas nepagrįstai nustatydamas bausmės dydį vadovavosi teistumo aplinkybe ir tokiu būdu paskyrė neteisingą bausmę.

Nustatant nuteistajam paskirtos bausmės dydį įvertinama tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau vadovaujantis bylos duomenimis kelių eismo taisyklių pažeidimus nuteistasis daro sistemiškai, todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį nuteistajam skirtina šiek tiek mažesnė nei paskirtos bausmės vidurkis bausmė- atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 2 metams.

Apelianto nurodytas argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į neatsargų pačios nukentėjusiosios elgesį skiriant bausmę, nepagrįstas, nes byloje nenustatytas nukentėjusiosios neatsargaus elgesio faktas.

Nuteistojo skundo motyvas, kad teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nesivadovavo LR CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas neatsargus, į tai, kad uždarbis yra minimalus, į sveikatos stovį, nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas neatsargus, nors jis nesunkus ir nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau sveikata sutriko gana ilgam laikotarpiui, gydymas truko ilgai, nukentėjusioji negalėjo normaliai vaikščioti, kas neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį, nors nuteistojo atlyginimas nėra didelis, tačiau nuteistasis yra jaunas, gali normaliai dirbti, ką patvirtina ne tik jo užimamos pareigos-statybininkas, kuris neabejotinai susijęs ir su sunkiu fiziniu krūviu, bet ir tai, kad nuteistasis dirba pilną darbo krūvį. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti laikomasi abiejų šalių interesų balanso. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nusikaltimo pasekmes, nukentėjusiajai sutrikdytą sveikatą, nuteistojo galimybę atlyginti priteistą žalą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimas 10 000 litų atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia nuteistojo interesų.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. V. teisingai nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis, teisingai paskirta bausmės rūšis, tačiau neteisingai nustatytas jos dydis, todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. (LR BPK 328 str. 2 p.)

Iš nuosprendžio taip pat šalintina aplinkybė, kad V. V. nusikalto būdamas teistas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

-nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-29 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir nuteistajam V. V. už LR BK 281 str. 1d. numatytą nusikaltimą skirti naują bausmę -teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimą 2 (dvejiems) metams;

-iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad V. V. padarė nusikaltimą būdamas teistas.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.