Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-501-485/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
1S-501-485/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
Č. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-501-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46910-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Č. B. (Č. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-305 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Č. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Č. B. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. spalio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 20 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. gegužės 2 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai ir 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-305 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam Č. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-305 taikyti nuteistajam Č. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam Č. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2 punktą, 164 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kadangi teismas vertino ne Komisijos pateiktą medžiagą, o nuteistojo elgesį iki bausmės paskyrimo.

5.2. Pasak nuteistojo, BPK 360 straipsnio 2 dalyje suformuota nuostata įpareigoja teismą patikrinti, ar Komisijos nutarimas atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas bei faktines aplinkybes. Tačiau apylinkės teismas tik paviršutiniškai įvertino tai, kad nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą bausmės dalį, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas bei supranta, jog tai yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Šių aplinkybių tinkamai neanalizavęs, teismas rėmėsi niekuo nepagrįstomis įžvalgomis, samprotavo apie nuteistajam sunkiai suvokiamas ir logiškai nesuprantamas aplinkybes, kad, teismo nuomone, jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

5.3. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išaiškinimu dėl OASys metodika jam nustatytos vidutinės (52 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Pasak apelianto, teismo teiginiai, kad tokia jam nustatyta rizika nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas ir elgesį, yra žodinis manipuliavimas, kuris neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 77 balų, be to, jis tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dengia teismo priteistą ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų.

5.4. Skunde taip pat ginčijamas apylinkės teismo argumentas, jog nuteistojo nusikalstamos veikos bei teistumų istorija neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pasak nuteistojo, tokiu būdu teismas nevertino jo elgesio bausmės atlikimo metu.

5.5. Pasak nuteistojo, teismo pateikta jo charakteristikos psichologinė analizė, kaip ir įžvalgos apie finansinę padėtį bei likusią neatliktą bausmės dalį, nepagrįstos, padarytos ignoruojant Komisijos pateiktą medžiagą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis Č. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (52 balai), kuri, kaip teisingai nurodoma skunde, bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 77 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (27 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis nėra baustas drausmine tvarka, nepažeidęs pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis pataisos įstaigoje buvo tris kartus paskatintas (paskutinį kartą jau apylinkės teismui svarstant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir duomenų apie išvykimų metu padarytus režimo pažeidimus byloje nėra. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie nusikaltimus, emocinė gėrovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Ankstesnių teistumų skaičius, nuostatos priskiriami statiniams veiksniams, tačiau nuteistojo pastangos eliminuojant kitus –dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius nepakankamos. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, nuteistojo savitvardos įgūdžiai išlieka pakankamai silpni, jo savianalizė paviršutiniška, vienpusiška, Č. B. neišreiškia noro keistis. Jis neapsvarsto ir savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo, minimizuoja savo kaltę nusikalstamų veikų padaryme – neigia smurtavęs prieš šeimos narius ir mano neturintis savitvardos problemų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltės smurtavus prieš šeimos narius – sugyventinę ir mažametį vaiką – nepripažino, o galimo lygtinio paleidimo atveju teigia grįšiantis gyventi kartu su jais, aptartos aplinkybės, nesudarančios pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo smurtinio elgesio pasekmes, vertinamos itin kritiškai.

13. Pažymėtina, kad Č. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos rekomendacijos patvirtina, jog griežtesnė nuteistojo elgesio kontrolė dėl alkoholio vartojimo vis dar išlieka aktuali, kadangi tikimybė, jog būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų jis nekonstruktyviai reikš savo pyktį, nėra eliminuota, tačiau nuteistasis problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, neidentifikuoja, nurodo nemanantis, jog jis turi kokių nors problemų, susijusių su savitvarda ir alkoholio vartojimu, kurių negalėtų išspręsti pats. Pasak jo, didžiausia problema yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, pats nuteistasis nesuvokia prie šios problemos atsiradimo prisidėjęs, linkęs vengti asmeninės atsakomybės ir kaltina susiklosčiusias aplinkybes, sugyventinę. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apylinkės teismo daromos prielaidos (žodinis manipuliavimas, neturintis teisinio pagrindo), kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Aptariami duomenys nurodomi institucijos pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje, kurios rengėjas – kompetentingas reikiamų žinių bei įgūdžių turintis asmuo, ir abejoti šią išvadą parengusio pataisos įstaigos darbuotojo kompetencija aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Įvertinus išdėstytus argumentus, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde teigia, kad apylinkės teismas turėjo remtis Komisijos nutarimo išvadomis dėl pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu ir tik patikrinti, ar institucijos nutarimas yra teisėtas bei atitinka faktines aplinkybes. Sutikti su tokiais skundo argumentais pagrindo nėra. Priešingai nei teigia nuteistasis, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas teismui sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

15. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo sistemingai teisiamas dėl nusikalstamų veikų turtinėms teisėms bei nuosavybei, taip pat dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų bei kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų įvykdymo. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai, neišskirdamas šios aplinkybės iš byloje esančių duomenų visumos, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, nauji nusikaltimai, už kuriuos Č. B. buvo nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, buvo įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau taikytomis švelnesnėmis baudžiamojo proceso įstatymo suteikiamomis priemonėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, o nuteistasis ir toliau darė naujas, be kita ko, ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Į ankstesnę kriminalinę praeitį buvo atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, kaip kriminogeninį veiksnį išskiriant nuteistojo ankstesnius teistumus. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

16. Nors nuteistojo skunde pagrįstai teigiama, jog likusi neatlikta bausmės dalis, tuo atveju, kai asmuo atitinka BVK 157 straipsnio reikalavimus, nesudaro esminės reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui spręsti, tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog ši aplinkybė buvo įvertina neišskiriant jos iš kitų, atsižvelgus į byloje esančių nuteistąjį bei jo pažangą pataisos proceso metu charakterizuojančių duomenų visumą. Tuo tarpu nuteistojo skunde akcentuojamos teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, tačiau vien jos savaime nuteistojo pakankamos pažangos pataisos proceso metu nepatvirtina.

17. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo Č. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika