Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-08 · Administracinė byla Nr. A-146-1987-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
A-146-1987-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Vie
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Administracine byla Nr. A146-1987/2008Procesinio sprendimo kategorija 5, 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruod˛io 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Ricardo Piliciausko,

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,dalyvaujant pareiškejui R. K.,atsakovo atstovei D. K.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R. K. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo R. K. skunda atsakovui Viešosios policijos apsaugos tarnybai (tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos) del tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija n ustate:

I.

Pareiškejas R. K. patikslintu prašymu (b.l. 44-46) praše teisma :

1) panaikinti Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 122-1S-15 ir pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu;

2) ipareigoti atsakova išduoti jam siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau - CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Pareiškejas paaiškino, jog 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, gavo pranešima, kad suveike apsaugos signalizacija Klaipedos miesto apylinkes teismo, esancio S.Daukanto g.8-602, patalpose. Nuvykus ivykio vieta, noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, perlipo metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, perlipdamas ja nušoko ant ˛emes ir patyre dešines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad jos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu, nes nebuvo padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.

Pareiškejas paaiškino nesutinkas su tarnybinio patikrinimo išvada, teige, kad su˛alojima patyre atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai (nakti suveike ypatingos svarbos objekto apsaugos signalizacija, delsti nebuvo galima, noredamas ap˛iureti patalpas iš arciau, neturejo kito pasirinkimo, todel lipo per tvora). Rizika šiuo atveju buvo pateisinama ir butina, nors laikesi elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu, taciau patyre kojos trauma. 2007 m. liepos 2 d. kreipesi i atsakova siuntimo i CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, taciau siuntimas nebuvo duotas.

Pareiškejas pa˛ymejo, kad policijai priskirtu pareigu atlikimas, policijos pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais, kurie kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) numatytomis socialinemis garantijomis, tarp ju – išmoketi kompensacija, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas (Statuto 40 straipsnis), t.y. vykdant pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas .

Pareiškejas mano, kad nagrinejamas atvejis atitinka Statuto 40 straipsnyje nustatytas salygas išmoketi kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma, taciau nepagrista atsakovo 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 122-1S-15 jam yra kliutis gauti šia kompensacija.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškejo prašymu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškejo patirta trauma nebuvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, nes trauma jis patyre isitikines, kad i ap˛iurimo objekto patalpas nera isibrauta, objekto langai ir durys nepa˛eisti ir nesugadinti, jokiu itartinu asmenu, t.y. realiai gresiancio pavojaus nebebuvo, todel šiuo atveju padidejusio pavojaus nebuvo, padidintos rizikos nereikejo. Atsakovo manymu, pareiškejo skund˛iama išvada, kurioje nurodyta, kad kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pareiškejui nepriklauso yra pagrista. Pareiškejo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu 3 punkta (jame numatyta, jog draudiminiais pripa˛istami ivykiai, atsitike apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i tarnyba (darba) arba iš jos, taip pat ne tarnybos metu (darbo laiku), jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie ivykiai yra susije su tarnyba (darbu), ivyko per apdraustojo mokymo ar pratybu laika ir pakenke apdraustojo sveikatai arba tapo jo mirties prie˛astimi). Atsakovas paaiškino, jog 2007 m. liepos 27 d. pareiškejui buvo pasiulyta kreiptis i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir išmokos apskaiciavimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepime (b.l. 39-40) nurode su prašymu nesutinkas. Jo manymu, nepagristu laikytinas pareiškejo teiginys, jog pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, kad kompensacija turi buti išmokama visais atvejais, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas. Pa˛ymejo, kad išvadoje pagristai nurodyta, jog pareiškejo trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, todel vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija pareiškejui nepriklauso.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškejo R. K. prašyma atmete.

Teismas nustate, kad 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada konstatuota, jog pareiškejo tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada u˛kerta kelia pareiškejui del patirtos traumos gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, teismas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Administraciniu bylu teisenos istatymo prasme prilygino individualiam teises aktui.

Ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Teismas nustate, kad šia tvarka pareiškejo sveikatos sutrikdymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau - Taisykles). Taisykliu 4 punktas nustate, kad esant pareiguno sveikatos sutrikdymui, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryši tarp pareiguno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Išvada del pareiškejo patirto su˛alojimo Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus viršininko buvo patvirtinta 2007 m. liepos 27 d., su ja pareiškejas susipa˛ino 2007 m. rugpjucio 17 d. (b.l. 7-9). Teismas iš bylos med˛iagos nustate, kad pareiškejas, budamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas pagal 2007 m. gegu˛es 18 d. patvirtinta Klaipedos apsaugos skyriaus Reagavimo kuopos patruliu grafika, ap˛iuredamas apsaugos skyriaus saugoma objekta, kuriame buvo suveikusi apsaugine signalizacija, šokdamas per tvora, patyre dešines kojos trauma. Pa˛ymeta, kad teismo posedyje pareiškejo atstovas teige, kad pagal Statuto 3 straipsnio 7 dali vidaus tarnybos sistemos pareigunu darbas iš esmes yra susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, todel pareiškejas laikytinas turinciu teise i kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje.

Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teises aktuose numatytomis socialinemis garantijomis. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareigunams mokama: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Remdamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 daliu analize, teismas padare išvada, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybos metu arba vykdydamas tarnybines pareigas (išskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos - kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai; kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei ju atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; arba kai jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (pavyzd˛iui, treciuju asmenu neteisetos veikos prieš pareiguna motyvu buvo pareiguno atlikti veiksmai). Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Tokia tvarka nustatyta Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygose (toliau -Salygos), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530.

Nenustates aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareiškejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareiškejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, teismas konstatavo, jog nera pagrindo skund˛iama akta pripa˛inti neteisetu .

Teismas pa˛ymejo, jog pagal Statuto 41 straipsnio 2 dali pareigunu laikinojo nedarbingumo del nelaimingo atsitikimo trukme, apmokejimo salygas reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai. Salygu 3.4 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikimo prie˛astini ryši su tiesioginiu pareigu vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja arba eina pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta komisija, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikytinas draudiminiu ivykiu. Kadangi pareiškejo sveikatos sutrikimo prie˛astimi pripa˛intas nelaimingas atsitikimas, teismas pareiškejo reikalavima ipareigoti atsakova išduoti siuntima i CMEK taip pat pripa˛ino nepagristu.

III.

Pareiškejas apeliaciniu skundu prašo Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jo prašyma patenkinti.

Apelianto manymu, teismo sprendimas neteisetas, nepagristas, prieštarauja teismu praktikai.

Apeliantas paaiškina, jog vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patruliu veiklos instrukcijos" 103.4 punktu, gaves informacijos apie suveikusias policijos stebimuju (saugomuju) objektu signalizacijos priemones ir atvykes prie objekto, jis privalejo vykdyti išorine objekto ap˛iura - ap˛iureti objekto langus, duris, vartus, u˛raktus, sienas, pagal galimybe stoga, išorines signalizacijos priemones bei kitas galimo isilau˛imo vietas, patikrinti objekto prieigas, pašalinius asmenis bei transporto priemones, tai ir padares. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, perlipes metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o atgal, perlipo per tvora ir nušokes ant ˛emes, patyre dešines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad ši trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad trauma patirta nesant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu salygu , t.y. nesant padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu (nelaimingas atsitikimas tarnyboje)

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali kompensacija pareigunui turi buti mokama, jeigu jis buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms salygoms. Iš šios Statuto normos, apelianto nuomone, matyti, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama ir tuo atveju, kai pareigunas su˛alojamas, susi˛aloja ar jo sveikata sutrikdoma, einant tarnybines pareigas ar del tarnybos. Pasak apelianto, nagrinejamoje byloje yra svarbi savoka „eidamas tarnybines pareigas“. Policijai priskirtu pareigu vykdymas susijes su didesniu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Tai atspindi vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas, itvirtintas Statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Preziumuojama, kad pareiguno tarnyba pati savaime susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais. Šie ypatumai kompensuojami Statute (šiuo atveju - Statuto 40 straipsnis) numatytomis socialinemis garantijomis Pagal Statuta kompensacija turi buti išmokama, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas - vykdant pareigybes aprašyme numatytas pareigines funkcijas (administracine byla Nr. A15-740/2006).

Apeliantas pa˛ymi, kad Statuto 40 straipsniu siekiama suteikti papildomas garantijas pareigunams, kurios yra didesnes u˛ numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose. Tuo pat metu Statuto 40 straipsnyje yra itvirtintos salygos, kurios riboja tokiu kompensaciju mokejima. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas kompensacijos mokamos tik tuomet, kai tarnybiniu pareigu ejimas arba tarnyba buvo su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo prie˛astimi.

Apeliantas pa˛ymi, jog del jo susi˛alojimo faktiniu aplinkybiu ginco nera. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad jis patyre trauma tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdydamas tiesiogines pareiguno funkcijas. Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme gincas kiles tik del to, ar pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacijos mokejimo trecioji salyga nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Todel, apelianto nuomone, nepagristi atsakovo teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo išmokama tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.

Klaipedos apygardos administracinio teismo išvados nagrinejamoje byloje, pareiškejo manymu, prieštarauja nusistovejusiai teismu praktikai. Apeliantas remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, kuriame nurodyta, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas" reiškia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alotas, susi˛alojo ar buvo sutrikdyta jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas, arba kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryšys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo. Apeliantas nurodo, jog traumos atsiradimo prie˛astimi gali buti arba pareiguno neatsargumas, arba tarnybiniu pareigu ejimas. Nelaimingas atsitikimas, sveikatos sutrikdymas, su˛alojimas yra ivykio rezultatas, pasekmes, o ne prie˛astinis ryšys. Pagal Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 42 straipsnio 3 dali nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi i susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15-740/2006 nurode, ,,kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas" turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus. Istatymu leidejas, veikdamas protingai, nebutu Statuto 40 straipsnio 6 dalyje 5 ir 6 punktuose numates atveju, kai kompensacija nemokama del to, jog pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendime administracineje byloje Nr. A11 -735/2005 pa˛ymejo, kad tai reiškia, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis, vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus. Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taikyta Statuto originalioji redakcija (2003 m. baland˛io 29 d., isigaliojusi 2003 m. gegu˛es l d.), kurios 40 straipsnio 3 dalis formuluota taip - „pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, išmokama nuo 1 iki 5 metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija". Apeliantas pa˛ymi, jog nurodyta teises norma savo lingvistiniu ir loginiu turiniu visiškai atitinka nagrinejamoje byloje taikytina Statuto 40 straipsnio 3 dalies 2006 m. rugpjucio 8 d. redakcija, kuri isigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigunu sveikatos prie˛iura ir su tuo susijusios socialines garantijos" (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnio (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar ˛uvus ryšium su tarnyba salygu" patvirtintu asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija)“ akcentavo tarnybos santykiu testinumo principa ir pa˛ymejo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principa preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnyba, yra isitikine, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal ši Statuta bei kitus istatymus pareigunu teisetai igyta teise i tam tikras socialines garantijas turi buti taikoma visam ju tarnybos laikui". Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismu praktikai - tokiai, kuri butu grind˛iama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Konstitucinis Teismas pabre˛e, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, taip pat šiu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose, tai yra tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat. Todel remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami.

Apeliantas mano, jog jo patirta trauma nesietina su jo paties neatsargumu (byloje nera duomenu, kad jis minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Papildomu argumentu nepateikta.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Remiasi motyvais, išdestytais Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.122-IS-15, savo 2007 m. spalio 10 d. atsiliepime i pareiškejo prašyma, išdestytais motyvais. Mano, kad išvadoje pagristai nurodyta, jog pareiškejo patirta trauma yra nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, tai vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija nepriklauso. Pa˛ymi, kad pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto lešomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, taip pat nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos. Vyriausybe 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 nustate asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygas.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuo j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinejamas gincas kiles del to, ar atsakovas 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 122-1S-15 pagristai pripa˛ino, jog pareiškejo R. K. 2007 m. bir˛elio 6 d. apie 02.56 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines funkcijas patirta dešines kojos trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel jo patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos mokejimu. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškejo patirta trauma vertino kaip nelaiminga atsitikima tarnyboje.

Apeliantas teisingai nurode, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teises aktuose nustatytomis socialinemis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Kolegija pa˛ymi, kad Statute numatytas tarnybos ypatumu kompensavimo principas igyvendinamas Statute ir su jo igyvendinimu susijusiais poistatyminiais teises aktais numatytomis salygomis ir tvarka.

Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcija) pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena iš šiu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno <...>, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, <...>, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, <...> susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno <...> gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 (toliau – Taisykles) 3-10 punktu nuostatas del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ištyrimo vidaus tarnybos istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryši ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Taisykliu 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti istaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp ju - nurodyti ar yra nustatytas prie˛astinis ryšys, ar teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija (Taisykliu 10.6 punktas). Skund˛iamoje išvadoje i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisykliu 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta.

Pareiškejo susi˛alojimo aplinkybes yra aiškios ir del ju ginco nera. Pareiškejas, eidamas Viešosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus (2007 m. rugpjucio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro isakymu Nr.5-V-546 nuo 2008 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungimo prie Viešosios policijos Vilniaus skyriaus budu, o Viešosios policijos Vilniaus skyrius pervardintas i Viešosios policijos apsaugos tarnyba) vyresniojo patrulio pareigas, dirbdamas pagal patvirtinta tarnybos grafika, 2007 m. bir˛elio 6 d. gaves Apsaugos tarnybos centralizuoto stebejimo punkto budetojo informacija apie tai, kad objekte S.Daukanto g.6/8 (Klaipedos apylinkes teismas) suveike apsaugine signalizacija, patruliniu automobiliu nuvyko i ivykio vieta. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje iš arti, R. K. perlipo apie 2,5 aukšcio metaline tvora. Nenustates jokiu pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, padave patruliui M. J. tarnybinio ryšio priemone bei pro˛ektoriu, perlipdamas tvora nušoko ant kieto pagrindo (trinkeliu) ir patyre dešines kojos trauma. Kolegija pa˛ymi, kad pagal bylos aplinkybes šiuo konkreciu atveju pareiškejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareiškejas kojos trauma patyre po to, kai ap˛iurejes objekta isitikimo, jog i pastata neisibrauta, kai nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareiškejo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenes vertybems, kurias jis turetu ginti, atlikdamas tarnybos pareigas (nebuvo situacijos, kurioje turetu padeti kitam asmeniui, persekioti galima teises pa˛eideja ar pats gintis nuo u˛puolimo; Apsaugos skyriaus budetojo nebuvo siunciamas vykti i kita saugoma objekta, ar vykdyti kita tarnybine u˛duoti). 2007 m. bir˛elio 15 d. tarnybiniame pranešime (b.l.19) R. K. detaliai išdeste susi˛alojimo aplinkybes. Nurode, kad tvora aukšta (apie 2,5 m.), nuo jos viršaus nulipti neimanoma, todel reikejo nušokti. Taip pat nurode, kad objekto, kuriame susi˛alojo, kiemo tvoros raktai buvo patruliniame automobilyje, taciau apsaugos pulte tai nepa˛ymeta, o jis visu saugomu objektu raktu sarašu mintinai neatsimenas, automobilis nuo saugomo objekto buvo paliktas gana toli, todel atvykus i ivykio vieta del laiko stokos jis šokes per tvora. Šie pareiškejo paaiškinimai gali pateisinti jo rizika šokant per tvora atvykus prie saugomo objekto išsiaiškinti apsaugines signalizacijos isijungimo prie˛asti, taciau nepateisina jo nepakankamai rupestingo elgesio isitikinus, kad objektas yra saugus. Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas, prieš lipdamas per tvora iš saugomo objekto teritorijos puses perdave ryšio priemone ir pro˛ektoriu patruliui M. J., taciau šie pareiškejo veiksmai nelaikytini pakankamomis atsargumo priemonemis siekiant apsisaugoti nuo galimo susi˛alojimo. Pareiškejas ivykio vietoje buvo su kitu policijos pareigunu (M. J.), taciau jo pagalba saugiai perlipant tvora nepasinaudojo. I byla nepateikta irodymu, kad pareiškejas, ap˛iurejes ivykio vieta ir isitikines, kad objektas saugus, emesi veiksmu objekto tvoros vartu raktams surasti (skambino objekto atsakingam asmeniui, ieškojo Apsaugos skyriuje esancio raktu egzemplioriaus), kad galetu išeiti iš teritorijos pro vartus.

Patikrinusi byla (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnis) kolegija konstatuoja, kad bylos med˛iaga leid˛ia daryti išvada, jog pareiškejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Teismas teisingai vertino, kad nagrinejamas atvejis taip pat neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (tokiems atvejams, pavyzd˛iui, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai sutiko su atsakovo nuomone, kad nagrinejamu atveju pareiškejo susi˛alojimas yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Pareiškejas tesies i šia išmoka nera prarades. Skund˛iama tarnybinio patikrinimo išvada jam nera kliutis gauti šia išmoka. Priešingai, išvadoje pareiškejui yra pasiulyta kreiptis VSDF valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir draudimines išmokos apskaiciavimo.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo praktikos, kuria analogiškose bylose suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepagristi. Apeliantas remiasi šio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, 2005 m. bir˛elio 14 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A11 -735/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A15-740/2006.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus. Kolegija pa˛ymi, kad teismu praktika taikant istatymus kitose bylose gali buti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylu faktines aplinkybes visiškai identiškos, sprend˛iant ginca buvo taikytas ir aiškintas tas pats istatymas (atitinkama jo norma), atsi˛velgiant i istatymu ir atitinkamu ju normu pasikeitimus. Apelianto nurodytos nutartys, nors šiose bylose buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju patyrus traumas vidaus tarnyboje mokejimo, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas.

Pareiškejose nurodytose bylose pareigunai traumas patyre 2003 m. liepos – lapkricio menesiu laikotarpiu. Tuo laiku galiojusi Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr.IX-1538) Statuto 40 straipsnio 3 dalis del kompensacijos u˛ pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kiek kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos), negu numato nagrinejamoje byloje taikytina pirmiau mineta Statuto (2006 m. liepos 19 d. istatymas Nr.IX-804) 40 straipsnio 3 dalis (joje numatyta nauja nustatinetina aplinkybe, ar pareiguno su˛alojimo (susi˛alojimo) atliekant tarnybos pareigas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai).

Apelianto nurodytoje administracineje byloje Nr. A15-740/06 (2006 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) ginco esme buvo ta, kad pareiškejas skunde policijos komisariato atsisakyma išmoketi kompensacija policijos pareigunui, kuris patyre trauma tarnybos metu vykdamas pas ikiteismini tyrima kontroliuojanti prokurora, taip pat buvo prašoma priteisti iš Policijos departamento atitinkama pinigu suma (kompensacija) pervedant ja policijos komisariatui kompensacijai išmoketi. Šioje byloje teismas pripa˛ino, kad pareiškejas trauma patyre eidamas tarnybines pareigas, ipareigojo Policijos departamenta išmoketi kompensacija pareiškejui, o ne skirti lešas policijos komisariatui kompensacijai išmoketi, nurodydamas, kad tokia yra vyraujanti teismu praktika ir kitose bylose (Nr. A11- 735/05 ir Nr. A5-327/05). Šiomis bylomis apeliantas nagrinejamoje byloje taip pat remiasi kaip teismu praktika. Administracineje byloje Nr. A11- 735/05 (2005 m. bir˛elio 14 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) teismas nagrinejo ginca del Policijos departamento sprendimo, kuriuo atsakovas policijos pareiguno su˛alojimo, kuri jis patyre ˛aisdamas krepšini fizinio pasirengimo u˛siemimu metu, nepripa˛ino susijusiu su tarnyba ir atsisake išmoketi kompensacija. Administracineje byloje Nr. A15 -327/05 (2005 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas) buvo nagrinejamas gincas del Valstybes sienos apsaugos tarnybos atsisakymo išmoketi kompensacija del pareiguno traumos, patirtos jam vykstant i tarnyba.

Taigi, apelianto nurodytu faktines aplinkybes visiškai skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu. Pareiškejo atveju del to, kad pareiškejas susi˛alojo tarnyboje, ginco nera. Ta pa˛ymi ir pats apeliantas. Jo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aiškintos Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr.IX-1538) Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos. Todel apelianto nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimu nagrinejamoje byloje negali buti remiamasi kaip analogiškose bylose suformuota praktika (ABTI 20 str. 3 d.).

Remdamasi išdestytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo faktines bylos aplinkybes, byloje esanciu irodymu visuma vertino pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, sprendima motyvavo pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aiškino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareiškejo apeliacini skunda nera pagrindo. Klaipedos apygardos administracinis teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškejo R. K. apeliacini skunda atmesti. Klaipedos apygardos administracinis teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Anatolijus BaranovasLaime BaltrunaiteRicardas Piliciauskas