- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- A-146-1987-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Vie
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Ricardo Piliciausko,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo R. K. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo R. K. skunda atsakovui Vieosios policijos apsaugos tarnybai (tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos) del tarnybinio patikrinimo ivados panaikinimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija n ustate:
I.
Pareikejas R. K. patikslintu praymu (b.l. 44-46) prae teisma :
1) panaikinti Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 122-1S-15 ir pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu;
2) ipareigoti atsakova iduoti jam siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau - CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Pareikejas paaikino, jog 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, gavo praneima, kad suveike apsaugos signalizacija Klaipedos miesto apylinkes teismo, esancio S.Daukanto g.8-602, patalpose. Nuvykus ivykio vieta, noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, perlipo metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, perlipdamas ja nuoko ant ˛emes ir patyre deines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad jos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu, nes nebuvo padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Pareikejas paaikino nesutinkas su tarnybinio patikrinimo ivada, teige, kad su˛alojima patyre atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ir rizika jo sveikatai (nakti suveike ypatingos svarbos objekto apsaugos signalizacija, delsti nebuvo galima, noredamas ap˛iureti patalpas i arciau, neturejo kito pasirinkimo, todel lipo per tvora). Rizika iuo atveju buvo pateisinama ir butina, nors laikesi elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu, taciau patyre kojos trauma. 2007 m. liepos 2 d. kreipesi i atsakova siuntimo i CMEK sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, taciau siuntimas nebuvo duotas.
Pareikejas pa˛ymejo, kad policijai priskirtu pareigu atlikimas, policijos pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais, kurie kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) numatytomis socialinemis garantijomis, tarp ju – imoketi kompensacija, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas (Statuto 40 straipsnis), t.y. vykdant pareigybes aprayme nustatytas funkcijas .
Pareikejas mano, kad nagrinejamas atvejis atitinka Statuto 40 straipsnyje nustatytas salygas imoketi kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma, taciau nepagrista atsakovo 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. 122-1S-15 jam yra kliutis gauti ia kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikejo praymu nesutiko, prae ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime paaikino, kad pareikejo patirta trauma nebuvo susijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei, nes trauma jis patyre isitikines, kad i ap˛iurimo objekto patalpas nera isibrauta, objekto langai ir durys nepa˛eisti ir nesugadinti, jokiu itartinu asmenu, t.y. realiai gresiancio pavojaus nebebuvo, todel iuo atveju padidejusio pavojaus nebuvo, padidintos rizikos nereikejo. Atsakovo manymu, pareikejo skund˛iama ivada, kurioje nurodyta, kad kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, pareikejui nepriklauso yra pagrista. Pareikejo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu 3 punkta (jame numatyta, jog draudiminiais pripa˛istami ivykiai, atsitike apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta i tarnyba (darba) arba i jos, taip pat ne tarnybos metu (darbo laiku), jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad ie ivykiai yra susije su tarnyba (darbu), ivyko per apdraustojo mokymo ar pratybu laika ir pakenke apdraustojo sveikatai arba tapo jo mirties prie˛astimi). Atsakovas paaikino, jog 2007 m. liepos 27 d. pareikejui buvo pasiulyta kreiptis i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir imokos apskaiciavimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepime (b.l. 39-40) nurode su praymu nesutinkas. Jo manymu, nepagristu laikytinas pareikejo teiginys, jog pareiguno tarnyba pati savaime yra susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, kad kompensacija turi buti imokama visais atvejais, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas. Pa˛ymejo, kad ivadoje pagristai nurodyta, jog pareikejo trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, todel vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija pareikejui nepriklauso.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu pareikejo R. K. prayma atmete.
Teismas nustate, kad 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivada konstatuota, jog pareikejo tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, patirta trauma yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Kadangi tarnybinio patikrinimo ivada u˛kerta kelia pareikejui del patirtos traumos gauti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, teismas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo ivada Administraciniu bylu teisenos istatymo prasme prilygino individualiam teises aktui.
Ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Teismas nustate, kad ia tvarka pareikejo sveikatos sutrikdymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau - Taisykles). Taisykliu 4 punktas nustate, kad esant pareiguno sveikatos sutrikdymui, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi tarp pareiguno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos. Ivada del pareikejo patirto su˛alojimo Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus virininko buvo patvirtinta 2007 m. liepos 27 d., su ja pareikejas susipa˛ino 2007 m. rugpjucio 17 d. (b.l. 7-9). Teismas i bylos med˛iagos nustate, kad pareikejas, budamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus vyresniuoju patruliu, 2007 m. bir˛elio 6 d., apie 2.56 val., dirbdamas pagal 2007 m. gegu˛es 18 d. patvirtinta Klaipedos apsaugos skyriaus Reagavimo kuopos patruliu grafika, ap˛iuredamas apsaugos skyriaus saugoma objekta, kuriame buvo suveikusi apsaugine signalizacija, okdamas per tvora, patyre deines kojos trauma. Pa˛ymeta, kad teismo posedyje pareikejo atstovas teige, kad pagal Statuto 3 straipsnio 7 dali vidaus tarnybos sistemos pareigunu darbas i esmes yra susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, todel pareikejas laikytinas turinciu teise i kompensacija, numatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje.
Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teises aktuose numatytomis socialinemis garantijomis. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareigunams mokama: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Remdamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 daliu analize, teismas padare ivada, kad draudimo imokos mokamos visais atvejais, kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybos metu arba vykdydamas tarnybines pareigas (iskyrus nedraudiminius ivykius), o kompensacijos - kai pareigunas ˛usta ar yra su˛alojamas (susi˛aloja) tarnybiniu pareigu vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigu vykdymas susijes su padidejusiu pavojumi pareigunu gyvybei ar sveikatai; kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, jei ju atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; arba kai jo sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (pavyzd˛iui, treciuju asmenu neteisetos veikos prie pareiguna motyvu buvo pareiguno atlikti veiksmai). Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Tokia tvarka nustatyta Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygose (toliau -Salygos), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530.
Nenustates aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareikejo patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad pareikejas buvo su˛alotas del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, teismas konstatavo, jog nera pagrindo skund˛iama akta pripa˛inti neteisetu .
Teismas pa˛ymejo, jog pagal Statuto 41 straipsnio 2 dali pareigunu laikinojo nedarbingumo del nelaimingo atsitikimo trukme, apmokejimo salygas reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teises aktai. Salygu 3.4 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tiesioginiu pareigu vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja arba eina pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta komisija, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikytinas draudiminiu ivykiu. Kadangi pareikejo sveikatos sutrikimo prie˛astimi pripa˛intas nelaimingas atsitikimas, teismas pareikejo reikalavima ipareigoti atsakova iduoti siuntima i CMEK taip pat pripa˛ino nepagristu.
III.
Pareikejas apeliaciniu skundu prao Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jo prayma patenkinti.
Apelianto manymu, teismo sprendimas neteisetas, nepagristas, prietarauja teismu praktikai.
Apeliantas paaikina, jog vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patruliu veiklos instrukcijos" 103.4 punktu, gaves informacijos apie suveikusias policijos stebimuju (saugomuju) objektu signalizacijos priemones ir atvykes prie objekto, jis privalejo vykdyti iorine objekto ap˛iura - ap˛iureti objekto langus, duris, vartus, u˛raktus, sienas, pagal galimybe stoga, iorines signalizacijos priemones bei kitas galimo isilau˛imo vietas, patikrinti objekto prieigas, paalinius asmenis bei transporto priemones, tai ir padares. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, perlipes metaline tvora. Nerades pa˛eidimu, gri˛o atgal, perlipo per tvora ir nuokes ant ˛emes, patyre deines kojos trauma. 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 122-1S-15 konstatuota, kad i trauma patirta tarnybos metu ir tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines pareiguno funkcijas, taciau nurodyta, kad trauma patirta nesant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu salygu , t.y. nesant padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su kompensacijos mokejimu (nelaimingas atsitikimas tarnyboje)
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali kompensacija pareigunui turi buti mokama, jeigu jis buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta esant trims alternatyvioms salygoms. I ios Statuto normos, apelianto nuomone, matyti, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama ir tuo atveju, kai pareigunas su˛alojamas, susi˛aloja ar jo sveikata sutrikdoma, einant tarnybines pareigas ar del tarnybos. Pasak apelianto, nagrinejamoje byloje yra svarbi savoka „eidamas tarnybines pareigas“. Policijai priskirtu pareigu vykdymas susijes su didesniu pavojumi gyvybei ir sveikatai. Tai atspindi vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principas, itvirtintas Statuto 3 straipsnio 7 dalyje. Preziumuojama, kad pareiguno tarnyba pati savaime susijusi su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesniu darbo laiku ir ivairiais su tarnyba susijusiais apribojimais. ie ypatumai kompensuojami Statute (iuo atveju - Statuto 40 straipsnis) numatytomis socialinemis garantijomis Pagal Statuta kompensacija turi buti imokama, kai su˛alojimas patiriamas einant tarnybines pareigas - vykdant pareigybes aprayme numatytas pareigines funkcijas (administracine byla Nr. A15-740/2006).
Apeliantas pa˛ymi, kad Statuto 40 straipsniu siekiama suteikti papildomas garantijas pareigunams, kurios yra didesnes u˛ numatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose. Tuo pat metu Statuto 40 straipsnyje yra itvirtintos salygos, kurios riboja tokiu kompensaciju mokejima. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas kompensacijos mokamos tik tuomet, kai tarnybiniu pareigu ejimas arba tarnyba buvo su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo prie˛astimi.
Apeliantas pa˛ymi, jog del jo susi˛alojimo faktiniu aplinkybiu ginco nera. Tarnybinio patikrinimo ivadoje nurodyta, kad jis patyre trauma tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdydamas tiesiogines pareiguno funkcijas. Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme gincas kiles tik del to, ar pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimas susijes su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacijos mokejimo trecioji salyga nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Todel, apelianto nuomone, nepagristi atsakovo teiginiai, jog kompensacija pareigunui del su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo imokama tik tuo atveju, kai tai ivyko del padidejusio pavojaus ar rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei.
Klaipedos apygardos administracinio teismo ivados nagrinejamoje byloje, pareikejo manymu, prietarauja nusistovejusiai teismu praktikai. Apeliantas remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, kuriame nurodyta, jog savoka „eidamas tarnybines pareigas" reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alotas, susi˛alojo ar buvo sutrikdyta jo sveikata tuo metu, kai pareigunas ejo tarnybines pareigas, arba kad pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo ar jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybos, tai yra butina nustatyti, jog egzistavo prie˛astinis ryys tarp pareiguno tarnyboje atliktu ar atliekamu pareigu ir su˛alojimo, susi˛alojimo ar sveikatos sutrikdymo. Apeliantas nurodo, jog traumos atsiradimo prie˛astimi gali buti arba pareiguno neatsargumas, arba tarnybiniu pareigu ejimas. Nelaimingas atsitikimas, sveikatos sutrikdymas, su˛alojimas yra ivykio rezultatas, pasekmes, o ne prie˛astinis ryys. Pagal Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 42 straipsnio 3 dali nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi i susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A15-740/2006 nurode, ,,kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies savokos „su˛alotas" turini sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kuriu metu pareigunai patiria su˛alojimus. Istatymu leidejas, veikdamas protingai, nebutu Statuto 40 straipsnio 6 dalyje 5 ir 6 punktuose numates atveju, kai kompensacija nemokama del to, jog pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendime administracineje byloje Nr. A11 -735/2005 pa˛ymejo, kad tai reikia, jog aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, atsirado ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis, vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus. Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taikyta Statuto originalioji redakcija (2003 m. baland˛io 29 d., isigaliojusi 2003 m. gegu˛es l d.), kurios 40 straipsnio 3 dalis formuluota taip - „pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo 1 iki 5 metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija". Apeliantas pa˛ymi, jog nurodyta teises norma savo lingvistiniu ir loginiu turiniu visikai atitinka nagrinejamoje byloje taikytina Statuto 40 straipsnio 3 dalies 2006 m. rugpjucio 8 d. redakcija, kuri isigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkricio 22 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnio „Pareigunu sveikatos prie˛iura ir su tuo susijusios socialines garantijos" (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnio (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar ˛uvus ryium su tarnyba salygu" patvirtintu asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus arba jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktu (2002 m. gruod˛io 23 d. redakcija), atitikties Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. baland˛io 29 d. redakcija)“ akcentavo tarnybos santykiu testinumo principa ir pa˛ymejo, kad Statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisetu lukesciu ir pagarbos igytoms teisems principa preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnyba, yra isitikine, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal i Statuta bei kitus istatymus pareigunu teisetai igyta teise i tam tikras socialines garantijas turi buti taikoma visam ju tarnybos laikui". Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprietaringai) teismu praktikai - tokiai, kuri butu grind˛iama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir i ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Konstitucinis Teismas pabre˛e, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, taip pat iu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose, tai yra tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat. Todel remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprietaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami.
Apeliantas mano, jog jo patirta trauma nesietina su jo paties neatsargumu (byloje nera duomenu, kad jis minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda prao apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Papildomu argumentu nepateikta.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda prao apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Remiasi motyvais, idestytais Klaipedos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr.122-IS-15, savo 2007 m. spalio 10 d. atsiliepime i pareikejo prayma, idestytais motyvais. Mano, kad ivadoje pagristai nurodyta, jog pareikejo patirta trauma yra nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, tai vertintina kaip nelaimingas atsitikimas tarnybos metu, kompensacija nepriklauso. Pa˛ymi, kad pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto leomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, taip pat nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos. Vyriausybe 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530 nustate asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygas.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuo j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinejamas gincas kiles del to, ar atsakovas 2007 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. 122-1S-15 pagristai pripa˛ino, jog pareikejo R. K. 2007 m. bir˛elio 6 d. apie 02.56 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, vykdant tiesiogines funkcijas patirta deines kojos trauma nesusijusi su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizikos pareiguno sveikatai ar gyvybei, todel jo patirtos traumos atsiradimo aplinkybes nesietinos su Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos mokejimu. Atsakovas tarnybinio patikrinimo ivadoje pareikejo patirta trauma vertino kaip nelaiminga atsitikima tarnyboje.
Apeliantas teisingai nurode, kad pagal vidaus tarnybos ypatumu kompensavimo principa pareigunu tarnybos ypatumai (padidejes pavojus gyvybei ar sveikatai, sugrie˛tinta atsakomybe, ilgesnis darbo laikas ir ivairus su tarnyba susije apribojimai) yra kompensuojami iame Statute bei kituose teises aktuose nustatytomis socialinemis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Kolegija pa˛ymi, kad Statute numatytas tarnybos ypatumu kompensavimo principas igyvendinamas Statute ir su jo igyvendinimu susijusiais poistatyminiais teises aktais numatytomis salygomis ir tvarka.
Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr.X-804 redakcija) pareigunui kompensacija del sveikatos sutrikdymo mokama nustacius viena i iu atveju: 1) pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ar pareiguno <...>, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, <...>, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, <...> susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno <...> gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo masta nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 (toliau – Taisykles) 3-10 punktu nuostatas del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus tarnybos istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti prie˛astini ryi ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, ar tarnybiniu pareigu atlikimas yra susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Taisykliu 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo ivados, kuri teikiama tvirtinti istaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp ju - nurodyti ar yra nustatytas prie˛astinis ryys, ar teises aktu nustatyta tvarka imoketina kompensacija (Taisykliu 10.6 punktas). Skund˛iamoje ivadoje i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisykliu 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta.
Pareikejo susi˛alojimo aplinkybes yra aikios ir del ju ginco nera. Pareikejas, eidamas Vieosios policijos Klaipedos apsaugos skyriaus (2007 m. rugpjucio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro isakymu Nr.5-V-546 nuo 2008 m. sausio 1 d. reorganizuotas prijungimo prie Vieosios policijos Vilniaus skyriaus budu, o Vieosios policijos Vilniaus skyrius pervardintas i Vieosios policijos apsaugos tarnyba) vyresniojo patrulio pareigas, dirbdamas pagal patvirtinta tarnybos grafika, 2007 m. bir˛elio 6 d. gaves Apsaugos tarnybos centralizuoto stebejimo punkto budetojo informacija apie tai, kad objekte S.Daukanto g.6/8 (Klaipedos apylinkes teismas) suveike apsaugine signalizacija, patruliniu automobiliu nuvyko i ivykio vieta. Noredamas ap˛iureti pastato duris ir langus kiemo puseje i arti, R. K. perlipo apie 2,5 aukcio metaline tvora. Nenustates jokiu pa˛eidimu, gri˛o prie tvoros, padave patruliui M. J. tarnybinio ryio priemone bei pro˛ektoriu, perlipdamas tvora nuoko ant kieto pagrindo (trinkeliu) ir patyre deines kojos trauma. Kolegija pa˛ymi, kad pagal bylos aplinkybes iuo konkreciu atveju pareikejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareikejas kojos trauma patyre po to, kai ap˛iurejes objekta isitikimo, jog i pastata neisibrauta, kai nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareikejo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenes vertybems, kurias jis turetu ginti, atlikdamas tarnybos pareigas (nebuvo situacijos, kurioje turetu padeti kitam asmeniui, persekioti galima teises pa˛eideja ar pats gintis nuo u˛puolimo; Apsaugos skyriaus budetojo nebuvo siunciamas vykti i kita saugoma objekta, ar vykdyti kita tarnybine u˛duoti). 2007 m. bir˛elio 15 d. tarnybiniame praneime (b.l.19) R. K. detaliai ideste susi˛alojimo aplinkybes. Nurode, kad tvora aukta (apie 2,5 m.), nuo jos viraus nulipti neimanoma, todel reikejo nuokti. Taip pat nurode, kad objekto, kuriame susi˛alojo, kiemo tvoros raktai buvo patruliniame automobilyje, taciau apsaugos pulte tai nepa˛ymeta, o jis visu saugomu objektu raktu sarau mintinai neatsimenas, automobilis nuo saugomo objekto buvo paliktas gana toli, todel atvykus i ivykio vieta del laiko stokos jis okes per tvora. ie pareikejo paaikinimai gali pateisinti jo rizika okant per tvora atvykus prie saugomo objekto isiaikinti apsaugines signalizacijos isijungimo prie˛asti, taciau nepateisina jo nepakankamai rupestingo elgesio isitikinus, kad objektas yra saugus. I bylos med˛iagos matyti, kad pareikejas, prie lipdamas per tvora i saugomo objekto teritorijos puses perdave ryio priemone ir pro˛ektoriu patruliui M. J., taciau ie pareikejo veiksmai nelaikytini pakankamomis atsargumo priemonemis siekiant apsisaugoti nuo galimo susi˛alojimo. Pareikejas ivykio vietoje buvo su kitu policijos pareigunu (M. J.), taciau jo pagalba saugiai perlipant tvora nepasinaudojo. I byla nepateikta irodymu, kad pareikejas, ap˛iurejes ivykio vieta ir isitikines, kad objektas saugus, emesi veiksmu objekto tvoros vartu raktams surasti (skambino objekto atsakingam asmeniui, iekojo Apsaugos skyriuje esancio raktu egzemplioriaus), kad galetu ieiti i teritorijos pro vartus.
Patikrinusi byla (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnis) kolegija konstatuoja, kad bylos med˛iaga leid˛ia daryti ivada, jog pareikejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Teismas teisingai vertino, kad nagrinejamas atvejis taip pat neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (tokiems atvejams, pavyzd˛iui, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai sutiko su atsakovo nuomone, kad nagrinejamu atveju pareikejo susi˛alojimas yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Pareikejas tesies i ia imoka nera prarades. Skund˛iama tarnybinio patikrinimo ivada jam nera kliutis gauti ia imoka. Prieingai, ivadoje pareikejui yra pasiulyta kreiptis VSDF valdybos Klaipedos skyriu del ivykio pripa˛inimo draudiminiu ir draudimines imokos apskaiciavimo.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo praktikos, kuria analogikose bylose suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepagristi. Apeliantas remiasi io teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A15-327/2005, 2005 m. bir˛elio 14 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A11 -735/2005, 2006 m. vasario 1 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A15-740/2006.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus. Kolegija pa˛ymi, kad teismu praktika taikant istatymus kitose bylose gali buti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylu faktines aplinkybes visikai identikos, sprend˛iant ginca buvo taikytas ir aikintas tas pats istatymas (atitinkama jo norma), atsi˛velgiant i istatymu ir atitinkamu ju normu pasikeitimus. Apelianto nurodytos nutartys, nors iose bylose buvo sprend˛iami gincai del kompensaciju patyrus traumas vidaus tarnyboje mokejimo, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas.
Pareikejose nurodytose bylose pareigunai traumas patyre 2003 m. liepos – lapkricio menesiu laikotarpiu. Tuo laiku galiojusi Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr.IX-1538) Statuto 40 straipsnio 3 dalis del kompensacijos u˛ pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kiek kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos), negu numato nagrinejamoje byloje taikytina pirmiau mineta Statuto (2006 m. liepos 19 d. istatymas Nr.IX-804) 40 straipsnio 3 dalis (joje numatyta nauja nustatinetina aplinkybe, ar pareiguno su˛alojimo (susi˛alojimo) atliekant tarnybos pareigas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai).
Apelianto nurodytoje administracineje byloje Nr. A15-740/06 (2006 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) ginco esme buvo ta, kad pareikejas skunde policijos komisariato atsisakyma imoketi kompensacija policijos pareigunui, kuris patyre trauma tarnybos metu vykdamas pas ikiteismini tyrima kontroliuojanti prokurora, taip pat buvo praoma priteisti i Policijos departamento atitinkama pinigu suma (kompensacija) pervedant ja policijos komisariatui kompensacijai imoketi. ioje byloje teismas pripa˛ino, kad pareikejas trauma patyre eidamas tarnybines pareigas, ipareigojo Policijos departamenta imoketi kompensacija pareikejui, o ne skirti leas policijos komisariatui kompensacijai imoketi, nurodydamas, kad tokia yra vyraujanti teismu praktika ir kitose bylose (Nr. A11- 735/05 ir Nr. A5-327/05). iomis bylomis apeliantas nagrinejamoje byloje taip pat remiasi kaip teismu praktika. Administracineje byloje Nr. A11- 735/05 (2005 m. bir˛elio 14 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis) teismas nagrinejo ginca del Policijos departamento sprendimo, kuriuo atsakovas policijos pareiguno su˛alojimo, kuri jis patyre ˛aisdamas krepini fizinio pasirengimo u˛siemimu metu, nepripa˛ino susijusiu su tarnyba ir atsisake imoketi kompensacija. Administracineje byloje Nr. A15 -327/05 (2005 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas) buvo nagrinejamas gincas del Valstybes sienos apsaugos tarnybos atsisakymo imoketi kompensacija del pareiguno traumos, patirtos jam vykstant i tarnyba.
Taigi, apelianto nurodytu faktines aplinkybes visikai skiriasi nuo nagrinejamos bylos faktiniu aplinkybiu. Pareikejo atveju del to, kad pareikejas susi˛alojo tarnyboje, ginco nera. Ta pa˛ymi ir pats apeliantas. Jo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aikintos Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr.IX-1538) Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos. Todel apelianto nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis ir sprendimu nagrinejamoje byloje negali buti remiamasi kaip analogikose bylose suformuota praktika (ABTI 20 str. 3 d.).
Remdamasi idestytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas isamiai inagrinejo faktines bylos aplinkybes, byloje esanciu irodymu visuma vertino pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, sprendima motyvavo pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aikino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareikejo apeliacini skunda nera pagrindo. Klaipedos apygardos administracinis teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareikejo R. K. apeliacini skunda atmesti. Klaipedos apygardos administracinis teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.