Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-418-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
e2A-418-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01505-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Destima“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-418-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01505-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1515-773/2017 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Destima“ dėl įpareigojimo ištaisyti statybos darbų trūkumus. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Destima“, kurį patikslinęs, prašė įpareigoti atsakovę neatlygintinai pašalinti darbų, atliktų pagal 2016 m. vasario 23 d. sudarytą sutartį (toliau – ir Sutartis), trūkumus – t. y. išardyti II, III ir IV etapų metu atliktus angaro statybos darbus ir iš naujo atlikti II, III ir IV angaro statybos darbų etapus pagal Sutarties priedą Nr. 1 per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 23 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė (vykdytoja) savo jėgomis ir rizika pagal ieškovo (užsakovo) užsakymą įsipareigojo vykdyti angaro statybos darbų etapus, numatytus sutarties 1.1. dalyje, kurių detalus aprašymas pateiktas sutarties priede Nr. 1 – „Angaro specifikacija“ (toliau – specifikacija). Atsakovė atliko II, III ir IV angaro statybos etapų darbus, už kuriuos ieškovas laiku ir tinkamai atsiskaitė. Atsakovė UAB „Destima“ nėra visiškai atlikusi IV angaro statybos etapo darbų. Pažymėjo, kad remiantis specifikacija, kuri yra esminė sutarties sąlyga, atsakovė įsipareigojo pasiekti šiuos statomo angaro techninius parametrus: angaro rėmo plotį 18 m, angaro ilgį 40 m, angaro išorinės sienos aukštį 6 m, žemiausias taškas viduje 5,20 m, kraigo aukštis 8,41 m, angaro stogo danga poliuteranas 120 mm ir kt. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovei pateikus angaro techninių parametrų brėžinius, paaiškėjo, kad angaras neatitinka specifikacijoje nustatytų angaro techninių parametrų, nes angaro techniniai parametrai yra: žemiausias taškas viduje 4,986 m; angaro rėmo aukštis 8,472 m. Taigi, atsakovė nukrypo nuo specifikacijoje nurodytų angaro techninių parametrų, todėl iš esmės pažeidė Sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas siekia gauti Europos Sąjungos paramą už pastatytą angarą, todėl jei angaras neatitiks specifikacijoje nurodytų reikalavimų, sprendimas išmokėti paramą nebus priimtas ir ieškovas patirs nuostolius. 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovui buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. 2015 SAR-944, kuriuose nurodytas leistinas maksimalus statinių (angaro) aukštis – 8,5 m. Todėl, akivaizdu, kad pastatytas angaras neatitiks specialiųjų architektūros reikalavimų. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. ieškovui pareikalavus pašalinti statybos darbų trūkumus arba išardyti atliktus angaro statybos darbus ir angarą pastatyti iš naujo taip, kad jis atitiktų specifikacijoje nurodytus angaro techninius parametrus, atsakovė nurodė, jog sutinka ištaisyti angaro statybos darbų defektus tik tuo atveju, jei už tokius darbus bus papildomai sumokėta. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė, netinkamai atlikusi angaro statybos darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalimi, privalo neatlygintinai ištaisyti statybos darbų defektus. Atsakovė UAB „Destima“ atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties priede Nr. 1 angaro specifikacijoje pateikta tik bendra informacija apie angarą, todėl joje nurodyta informacija negali būti laikoma esmine sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad sutarties pasirašymo metu atsakovė pasirašytinai pateikė ieškovui angaro brėžinius bei kompiuterinį angaro modelį 3D formatu, kuriame matyti visos angaro konstrukcijos ir karkaso konstruktyvo elementų brėžiniai. Negavusi iš ieškovo jokių pastabų dėl pateiktų brėžinių ir kompiuteriniame angaro 3D modelyje pateiktų brėžinių bei parametrų atsakovė pradėjo su ieškovu suderintų angaro karkaso konstrukcinių metalo elementų gamybos darbus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, pasirašydamas su atsakove atskirus susitarimus, įsipareigojo pats atlikti sutarties I etapo (pamatų įrengimo), VI etapo (angaro betoninių grindų įrengimo) ir VIII etapo (angaro pakrovimo rampa su įrengimais) darbus. Pažymėjo, kad ieškovas, įrengdamas pamatus, privalėjo atsižvelgti į karkaso konstrukcinių metalo elementų matmenis, tačiau jis jokios šio statinio elemento projektinės informacijos su atsakove nederino, ignoravo atsakovės raginimus pateikti techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, bei I etapo pamatų įrengimo darbus vykdė savo nuožiūra. Pasak atsakovės, jos suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti angaro karkaso konstrukciniai elementai (t. y. metalo konstrukcijos) atitinka brėžiniuose bei kompiuterinio angaro 3D modelyje nurodytus matmenis ir sutarties priede Nr. 1 numatytus bendruosius angaro reikalavimus, todėl ieškovo pretenzija dėl atsakovės atliktų darbų kokybės ir tariamų trūkumų yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Pažymėjo, kad pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pradėti statybos darbus tik gavus tokį dokumentą turėjo ieškovas. Ieškovui M. P. pradėjus pamatų įrengimo darbus ir juos užbaigus atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas statybą leidžiantį dokumentą turi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių statytojo pareigų ieškovas nevykdė ir statybą leidžiančio dokumento ieškovas neturi, todėl jam surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo M. P. atsakovei UAB „Destima“ 3 223,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 4,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad teismine tvarka reikalauti iš atsakovės atlikti statybos rangos darbus teisme pareiškiant ieškinį galima tik tokiu atveju, jei pačios statybos atitinka imperatyvias statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo (viešosios teisės) normas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas M. P. ieškinio reikalavimu iš esmės prašo pašalinti neteisėtų savavališkų statybų darbų trūkumus, todėl pripažino, kad toks ieškinio reikalavimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir yra sudaręs sutartį, pagal kurią atsakovė atliko statybos rangos darbus, šioms statyboms esant savavališkoms, ieškovui neturint statybą leidžiančio dokumento, tokios statybos pagal įstatymą yra draudžiamos ir iš viso negali būti vykdomos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis), nes tai reikštų neteisėtos veiklos vykdymą. Todėl net ir konstatavus statybos darbų nukrypimą nuo Sutarties sąlygų, teismas negali įpareigoti atsakovę iš naujo įvykdyti statybos rangos darbus pagal Sutarties priedą Nr. 1, nes tai reikštų įpareigojimą vykdyti neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas, būdamas statytojas (užsakovas), nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Todėl, teismo vertinimu, jei ieškovas M. P. būtų nuosekliai vykdęs imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, būtų sudarytos tinkamos statybos proceso organizavimo ir administravimo sąlygos bei būtų išvengta galimų atskirų statinio dalių neatitikimo Sutarties sąlygoms. Ieškovui M. P., kaip statytojui ir užsakovui, turint nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio statybos techninį projektą, pagal jį statybos techniniam prižiūrėtojui vykdant techninę priežiūrą, statybos dalyviams bendradarbiaujant, reikalavimai statinio aukštingumui būtų tiksliai išlaikyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti pirmojo etapo (pamatų įrengimo) darbus, sprendė, jog jis privalėjo vykdomus darbus derinti su atsakovės gaminama angaro plienine konstrukcija ir Z profiliais, jų įrengimu, tačiau to nepadarė. Kadangi ieškovas privalėjo organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą, darbai turėjo būti vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą turint statybos leidimą, tačiau to nepadarė, teismas konstatavo, kad jis neturi teisės reikalauti iš atsakovės iš naujo įvykdyti nurodytus statybos darbus. Teismas taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį parengta techninio darbo projekto konstrukcinė dalis (parengė MB „BIMInfra“) yra tik viena iš techninio projekto sudėtinių dalių ir nėra patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškovo M. P. reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Destima“ iš naujo įvykdyti savavališkos statybos darbus pripažino nepagrįstu bei neteisėtu ir jį atmesti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas M. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą –2017 m. rugsėjo 19 d. statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas ieškinį atmetė išimtinai apsiribojęs tik tuo, kad ieškovas vykdė neteisėtas statybas, nors turėjo išspręsti klausimą dėl Sutarties pažeidimo. Dėl šių priežasčių byla buvo išnagrinėta formaliai, nukrypus nuo ginčo esmės.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė įteisinti savavališką statybą, todėl vien tai, kad 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo metu buvo nustatyta savavališka statyba, nesudaro pagrindo teigti, kad angaro statybos buvo iš esmės neteisėtos. Ieškovas siekė įteisinti angaro vykdomas statybas gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šio dokumento gavimas užtruko ne dėl jo, o dėl atsakovės kaltės – atsakovė pastatė angarą, kurio parametrai neatitinka 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovui išduotų specialiųjų reikalavimų Nr. 2015 SAR-944.Ieškovas ieškiniu ginčija ne tik angaro neatitikimą specifikacijoje nustatytiems aukščio matmenims, bet ir kitiems specifikacijoje numatytiems reikalavimams – angaro žemiausias taškas viduje turėjo būti 5,20 m, o buvo tik 4,986 m. Esant tokiam aukščiui ieškovas negali sukrauti 5 vieno metro aukščio konteinerių, kuriuos ieškovas jau buvo įsigijęs ir apie kuriuos atsakovė buvo informuota.Teismas turėjo ir galėjo įpareigoti atsakovę atlikti angaro statybos darbus pagal Sutarties reikalavimus, nes ieškovas gavo statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovui pašalinus savavališkos statybos padarinius ir gavus šį leidimą, angaro statybos negali būti laikomos neteisėtomis.Atsakovė Sutartimi įsipareigojo darbus atlikti pagal specifikacijoje nurodytus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neatliko įstatyme nustatytų pareigų parengti statinio projeką, gauti statybą leidžiantį dokumentą, organizuoti statybos techninę priežiūrą, nepašalina atsakovės sutartinės atsakomybės. Atsakovės direktorius teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas tvirtino, jog statybos leidimas egzistuoja, tuo tarpu liudytojas atsakovės projektų vadovas nurodė, kad ieškovas tik teigė, kad statybos leidimas bus gautas ateityje. Teismas turėjo šį prieštaravimą pašalinti. Be to, atsakovės direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė klaidą, jog pradėjo vykdyti statybas nesant tam išduoto leidimo.Jei ieškovas tinkamai būtų įvykdęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, nereiškia, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Be to, atsakovė, prieš pradėdama jai priklausančius darbus, vertino ieškovo įrengtus angaro pamatus, todėl turėjo informuoti ieškovę apie neva esamus neatitikimus ir atsisakyti vykdyti jai priklausančius darbus.Teismas nenustatė kodėl buvo nukrypta nuo specifikacijoje numatytų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad ieškovas netinkamai įrengė pamatus. Be to, liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog angaras bus aukštesnis, nei numatyta specifikacijoje, todėl konstatuotina pačios atsakovės klaida. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas niekada nesutiko su pakeistais angaro matmenimis. Atkreipia dėmesį, kad brėžiniuose nebuvo įrašyti angaro aukščio matmenys, todėl ieškovas negalėjo numatyti, jog angaro aukščio matmenys viršys specifikacijoje numatytus matmenis.Teismas, nurodydamas, kad tik ieškovas turėjo derinti įrenginėjamus angaro pamatus prie atsakovės gaminamų konstrukcijų, nepagrįstai bendradarbiavimo pareigą perkėlė tik ieškovui, kai tokia pareiga numatyta abiem šalims (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Destima“ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti prijungti prie bylos ieškovo pateiktą naują rašytinį įrodymą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pagal Sutartį apeliantas turėjo parengti techninį statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šių dokumentų apeliantas neturėjo nei sutarties vykdymo metu, nei kreipdamasis į teismą, o 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje pateiktas techninis darbo projektas tėra tik sudėtinė techninio projekto dalis. Todėl pagrįstai teismas apelianto reikalavimą vertino atsižvelgęs į tai, kad buvo vykdomos savavališkos statybos.Priešingai nei teigia apeliantas, tiek bendras angaro išorinis aukštis, tiek žemiausio taško angaro viduje rodiklis yra susijęs su aukščiu bei aukštingumu.Apeliantui turint parengtą ir patvirtintą statinio statybos techninį projektą, pagal jį statybos techniniam prižiūrėtojui vykdant techninę priežiūrą, statybos dalyviams bendradarbiaujant, reikalavimai statinio aukštingumui būtų tiksliai išlaikyti.Pagrįstai teismas nurodė, kad nors ieškovas ir sudarė Sutartį, pagal kurią atliko statybos rangos darbus, šioms statyboms esant savavališkoms, ieškovui neturint statybą leidžiančio dokumento, tokios statybos pagal įstatymą yra draudžiamos ir negali būti vykdomos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis), nes tai reikštų neteisėtos veiklos vykdymą. Kita vertus, net ir konstatavus statybos nukrypimą nuo Sutarties sąlygų, teismas negalėtų įpareigoti atsakovę pašalinti atliktų darbų trūkumus ir / ar iš naujo įvykdyti rangos darbus, nes ieškovas jau yra pašalinęs statybos padarinius (visas statybas) – taigi, ginčo objekto nėra.Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė visus darbus atliko ir visas konstrukcines dalis pagamino pagal suderintą struktūrą bei elementų dydžius, nėra. Angaro parametrai neatitinka reikalavimų todėl, kad pats ieškovas netinkamai atliko I etapo darbus, be to, statybos buvo vykdomos neteisėtai, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovė dar kartą atliktų tuos pačius darbus.Atsakovė tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti.Atsakovė neturėjo pareigos tikrinti ieškovo atsakomybe ir rizika atliktų darbų rezultato.Priešingai, nei teigia apeliantas, tiek atsakovės vadovas, tiek liudytojas pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas turi statybą leidžiantį dokumentą, nes jis buvo pradėjęs pirmojo etapo darbus.Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog statybą leidžiančio dokumento nebuvo galima gauti iki ieškovui pradedant vykdyti rangos darbus. Po teismo sprendimo priėmimo pagal naujus dokumentus išduotas statybą leidžiantis dokumentas negali būti laikomas nauju įrodymu. Pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas yra gautas išimtinai ieškovo iniciatyva ir po sprendimo priėmimo, todėl jis negali nei patvirtinti, nei paneigti kokias nors bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl pateiktą naują įrodymą reikia atsisakyti priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantas prašo priimti prie apeliacinio skundo pateiktą naują rašytinį įrodymą – 2017 m. rugsėjo 19 d. išduotą statybą leidžiančio dokumento kopiją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šį dokumentą apeliantas gavo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, taigi negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, taip pat į tai, kad dėl šio įrodymo priešinga šalis pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia, jog šio įrodymo priėmimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, todėl jis priimamas ir prijungiamas prie bylos.

Dėl ginčo esmės

Byloje ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, sprendžiama, ar pagrįstai apeliantas reikalauja, kad atsakovė neatlygintinai pašalintų pagal 2016 m. vasario 23 d. sutartį atliktų darbų trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje nustatyta, kad tarp apelianto M. P. ir atsakovės UAB „Destima“ 2016 m. vasario 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 160314-1, pagal kurią atsakovė savo jėgomis ir rizika prisiėmė vykdyti angaro statybos darbus pagal etapus, numatytus sutarties 1.1 dalyje, kurių detalus aprašymas pateiktas sutarties priede Nr. 1 – „Angaro specifikacija“ (priedas Nr. 1). Šalys 2016 m. kovo 28 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 160314-1, kuriuo apeliantas sutartyje numatytą I etapą (pamatų įrengimą) įsipareigojo atlikti savo jėgomis ir rizika, visiškai atsakyti už šių darbų atlikimo kiekį ir kokybę (pamatų ir betoninių grindų įrengimas). 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. birželio 6 d. papildomais susitarimais apeliantas atitinkamai įsipareigojo atlikti VIII etapo darbus – angaro pakrovimo rampa su įrengimais darbus, ir VI etapo darbus – angaro betoninių grindų įrengimo darbus.Atsakovė atliko II, III ir IV angaro statybos etapus (ieškovas teigia, jog IV etapo darbai buvo atlikti ne visi), už kuriuos apeliantas laiku ir tinkamai atsiskaitė sumokėdamas 85 011,25 Eur. Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad pastatytas angaras neatitinka Sutarties priede Nr. 1 „Angaro specifikacija“ numatytų angaro žemiausio taško viduje ir kraigo aukščių, todėl reikalavo, kad atsakovė išardytų II, III ir IV etapų metu atliktus angaro statybos darbus ir iš naujo atliktų II, III ir IV etapų darbus pagal Sutarties priedą Nr. 1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (redakcija, galiojusi sutarties sudarymo ir statybos darbų vykdymo metu) numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad statybos buvo vykdomos neparengus techninio projekto, negavus statybą leidžiančio dokumento. Šioje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. lapkričio 29 d. M. P. dėl statomo statinio (angaro) neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-161129-00068 ir 2016 m. lapkričio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSP-20-161129-00063 iki 2017 m. gegužės 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėto savavališkai statyti statinio kategorija – neypatingas, paskirtis – sandėliavimo. Inspekcija pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, savavališkai statomam statiniui (angarui) reikia parengti statinio projektą ir statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi statiniui surašytas savavališkos statybos aktas, inspekcija savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras (statinio statybos vykdymo teisėtumą) atliks reglamento nustatyta tvarka. Jei bus parengtas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, inspekcija patikrins statinio atitiktį projektui. Byloje taip pat pateiktas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas, kuriame nurodyta, kad inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-20-161129-00063, kuriuo M. P. buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016 m. lapkričio 29 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini), yra įvykdytas – statinys nugriautas (2017 m. rugpjūčio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-170814-00109). Atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas ir atsakovė vykdė statybas neturint privalomų statybai vykdyti dokumentų, o ieškinyje pareikštu reikalavimu apeliantas iš esmės reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkų statybų darbų trūkumus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį (įstatymo aktuali redakcija), statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia įstatymo nuostata, konstatavo, kad nors apeliantas ir yra sudaręs Sutartį, pagal kurią atsakovė atliko statybos rangos darbus, šioms statyboms esant savavališkoms, ieškovui neturint statybą leidžiančio dokumento, tokios statybos pagal įstatymą yra draudžiamos ir iš viso negali būti vykdomos, nes tai reikštų neteisėtos veiklos vykdymą. Apeliantas teigia, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė įteisinti savavališką statybą, todėl vien tai, kad 2016 m. lapkričio 29 d. patikrinimo metu buvo nustatyta savavališka statyba, nesudaro pagrindo teigti, kad angaro statybos buvo iš esmės neteisėtos. Tačiau apeliantas nepagrįstai bando savo ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodyti vien tik įstatyme numatyta teisine galimybe įteisinti savavališką statybą, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šia teise ieškovas taip ir nepasinaudojo, nes ginčo objektas jau yra nugriautas. Tuo tarpu apelianto teiginiai, jog statybą leidžiančio dokumento gavimas užtruko dėl atsakovės kaltės, nes jis pastatė angarą, kurio parametrai neatitinka 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovui išduotų specialiųjų reikalavimų Nr. 2015 SAR-944, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra duomenų, įrodančių, jog būtent dėl šių priežasčių nebuvo galima įteisinti savavališką statybą (kad ieškovas apskritai kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl savavališkų statybų įteisinimo ir jam buvo atsisakyta dėl nurodytų priežasčių). Kita vertus, būtent apeliantas, būdamas statytojas (užsakovas), privalėjo pasirūpinti statinio projekto parengimu ir tvirtinimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis) ir tai turėjo būti padaryta prieš vykdant darbus, t. y. prieš jam atliekant I etapo darbus. Apeliantas pats patvirtino, jog pradedant ir vykdant statybos darbus šių dokumentų jis neturėjo, todėl nepagrįstai kaltę dėl savavališkų statybų jis bando perkelti rangovei (atsakovei), kai tokia prievolė tiek įstatymu, tiek Sutartimi buvo priskirta pačiam ieškovui. Taigi, ieškovas, vykdydamas ir pritardamas statybos darbų vykdymui neturint tam reikalingų dokumentų, veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, apeliantas taipogi privalėjo organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą. Tačiau apeliantas, neturėdamas parengto ir patvirtino statinio projekto ir leidimo, šios pareigos įgyvendinti negalėjo, taigi, dėl nesuorganizuotos atsakovės darbų kontrolės jis taip pat turėtų prisiimti atsiradusias dėl to neigiamas pasekmes. Apeliantas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė 2017 m. rugpjūčio mėnesį parengtą techninio darbo projekto konstrukcinę dalį, kuri, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra viena iš techninio projekto sudėtinių dalių ir nėra patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, šis dokumentas jokios įrodomosios vertės teisingam bylos išnagrinėjimui šiuo atveju neturi. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šis dokumentas taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 2016 m. vasario 23 d. sutarties pagrindu atliktų darbų neatitikimo šios sutarties priede Nr. 1 „Angaros specifikacija“ numatytiems reikalavimams bei šių trūkumų pašalinimo. Pagal šią Sutartį didžiąją dalį darbų atsakovė atliko, nesant statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl galiausiai šie darbai buvo nugriauti pripažinus juos neteisėtais. Vadinasi, apeliantas taip ir nepasinaudojo įstatyme numatyta teise įteisinti savavališką statybą – t. y. jo paties ir atsakovės atliktus rangos darbus. Minėtas leidimas išduotas jau neegzistuojant ginčo objektui, t. y. pašalinus neteisėtų veiksmų pasekmes, todėl šis dokumentas galėtų (turėtų) būti vertinamas kaip dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti naujus statybos darbus pagal naują parengtą statinio projektą, bet ne skirtas atsakovės iš esmės neteisėtai atliktų statybos darbų trūkumams pašalinti, iš naujo atliekant Sutartyje numatytus darbus, kadangi statybos darbai pagal Sutartį laikomi pasibaigusiais nuo to momento, kai jie buvo pripažinti neteisėtais ir ieškovas jų neįteisino įstatyme nustatyta tvarka, o tęsti neteisėtą (neįteisintą) statybą pagal įstatymą draudžiama (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi, angaro statybos darbai pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. išduotą leidimą negali būti priskiriami prie 2016 m. vasario 23 d. sutartimi įsipareigotų atlikti darbų, todėl apeliantas, norėdamas, kad atsakove atliktų rangos darbus pagal išduotą leidimą, turėtų pasirašyti naują rangos sutartį. Ieškovas apeliuoja į tai, kad nors jis neatliko įstatyme numatytų pareigų parengti statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, organizuoti statybos techninę priežiūrą, tai nepašalina atsakovės sutartinės atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl atsakovės atliktų darbų kokybės bei sutarties pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo aspektai (ar ji tinkamai atliko rangos darbus ar ne) priimant galutinį procesinį sprendimą neturi jokios reikšmės, nes byloje nustačius, jog pagal 2016 m. vasario 23 d. sutartį statybos darbai buvo vykdomi neteisėtai (neturint tam reikalingų dokumentų ir leidimo) ir galiausiai darbų rezultatas (pastatytas angaras) buvo nugriautas, įpareigoti atsakovę iš naujo pastatyti angarą (įvykdyti sutartyje numatytus II, III, IV etapų darbus) pagal Sutarties priedą Nr. 1 reikštų įpareigojimą vykdyti (tęsti, šalinant atliktų darbų trūkumus) neteisėtą statybą, o toks įpareigojimas pats savaime yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymui (jau minėtai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 daliai). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes laikė pakankamu pagrindu apelianto ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį atmesti, o atskirai nepasisakydamas dėl atsakovės atliktų darbų atitikimo ar neatitikimo Sutarties reikalavimams nepažeidė civilinio proceso teisės normų, nes, byloje konstatavus savavališką statybą, net ir pasitvirtinus, jog atsakovės atlikti darbai neatitinka Sutartyje numatytų reikalavimų, tenkinti tokio pobūdžio reikalavimą, kaip yra pareiškęs apeliantas (įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkų statybų trūkumus), nebūtų pagrindo, kadangi toks reikalavimas pats savaime yra neteisėtas, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Dėl šių priežasčių nėra prasmės atskirai pasisakyti ir dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais jis bando įrodyti atsakovės atliktų darbų nekokybiškumą.Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimą yra pagrindas atmesti kaip neteisėtą. Nenustačius civilinio proceso teisės ir materialinės teisės normų pažeidimų, ieškovo skundžiamas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus M. P. apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 ir 302 straipsniai).Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis ir 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas