Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 0045-ANR_N-833-2025 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. E. M. Institucijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 5 600 Eur dydžio bauda bei jam skirta administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas: tabako gaminiai – cigaretės, nepaženklintos Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, 501 vienetų skaičius, transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio savininkas E. M.; už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. 07.45 val. Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Širvių k. prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai patikrinimui sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis E. M., kuris automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno negamykliniu būdu įrengtose ertmėse, slėptuvėse (po automobilio panele už daiktadėžės ir automobilio stoge), 501 pakelį (pakelyje po 20 vnt.) cigarečių „MINSK 5 SUPERSLIMS“ paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Cigarečių vertė pagal Muitinės Departamento, ne bendrijos prekių (cigarečių) įvertinimą sudaro 2 600,19 Eur, tai yra 52,00 BBND. Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1.1, 3.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu apeliantas E. M. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; arba 2) panaikinti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą; arba 3) sumažinti paskirtą administracinę baudą, atsižvelgiant į proporcingumą; arba 4) palikus paskirtą baudą, išdėstyti ją dalimis kuo ilgesniam terminui (iki 60 mėnesių), atsižvelgiant į jo finansinę padėtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniais dokumentais ir Institucijos atstovo paaiškinimais, tačiau neapklausė nė vieno pareigūno, kuris būtų tiesiogiai dalyvavęs transporto priemonės sustabdyme, patikrinime ir faktinių aplinkybių nustatyme. Tuo tarpu Institucijos atstovas neturėjo tiesioginių žinių apie įvykio aplinkybes, o pateikė informaciją, gautą iš kitų pareigūnų pasakojimų, o tai yra netiesioginiai duomenys, kurių patikimumas nebuvo patikrintas. Apeliantas nurodo, kad pareiga įrodyti kaltę tenka Institucijai, o šiuo atveju byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai. Be to, draudimo sutarties sudarymas savaime nesukuria nuosavybės teisės ir neįrodo asmens kontrolės transporto priemonės turiniui, o transporto priemonės konfiskavimas taikytas nesant įstatyme nustatytų sąlygų, todėl ši administracinio poveikio priemonė yra nepagrįsta. Pasak apelianto, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 100 Eur, paskolos mėnesinė įmoka – 400 Eur, todėl paskirta bauda sudaro neproporcingą finansinę naštą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netekinti apelianto E. M. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino visumą administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, įskaitant kompetentingų pareigūnų surašytus tarnybinius dokumentus, procesinius sprendimus bei kitus rašytinius duomenis, kurie ANK nustatyta tvarka laikytini leistinais ir tinkamais įrodymais, kurie gali būti ne tik tiesioginiai pareigūnų parodymai, bet ir rašytiniai dokumentai, jeigu jie surašyti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl vien aplinkybė, kad teisme nebuvo apklaustas kiekvienas įvykio vietoje dalyvavęs pareigūnas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti įrodymus nepakankamais ar nepatikimais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija įvykdė pareigą įrodyti administracinio nusižengimo faktą ir asmens kaltę, o apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija reiškia tik subjektyvų nesutikimą su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pasak Institucijos atstovo, draudimo sutartis buvo vertinta ne kaip savarankiškas nuosavybės teisės įrodymas, o kaip viena iš aplinkybių, patvirtinančių apelianto faktinį ryšį su transporto priemone, jos naudojimą ir kontrolę, todėl šie teiginiai neturi esminės reikšmės sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Taip pat atmestini teiginiai dėl transporto priemonės konfiskavimo nepagrįstumo, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje egzistavo įstatyme numatytos sąlygos taikyti transporto priemonės konfiskavimą kaip administracinio poveikio priemonę. Nurodymai dėl paskirtos administracinės nuobaudos neproporcingumo ir apelianto finansinės padėties taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, kadangi paskirta administracinė nuobauda neviršija įstatyme nustatytų ribų ir atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, Institucijos atstovo vertinimu, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjus bylą, tinkamai nustačius faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius materialiosios bei procesinės teisės normas, o apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo pakankamai išsamiai, su kuriomis apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6. Apeliantas E. M. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais ir prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, be to, kelia paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumo klausimą, tačiau neginčija nustatytos cigarečių vertės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai – duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022, 2AT-18-387/2025 ir kt.).

8. ANK 209 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingos ANK 209 straipsnio 7 dalyje nustatytos blanketinės teisės normos gabenimo ir laikymo tvarkos esminiai turinio elementai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 aktualioje redakcijoje patvirtintose Fiziniams asmenims taikomose alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kurios taikomos fiziniams asmenims, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenantiems ir laikantiems alkoholio produktus, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius (Taisyklių 1 punktas).

10. Skundo nagrinėjimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog apeliantas E. M. pažeidė Taisyklių 2.1.1 ir 3.3 punktų reikalavimus, tačiau pagal aktualią Taisyklių redakciją matyti, kad Institucija padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas šia nutartimi, nurodant, kad E. M. pažeidė Taisyklių 3.1.1 ir 4.3 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad šis patikslinimas nekeičia apelianto E. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir kitaip nesunkina, neblogina jo teisinės padėties ar nešalina administracinės atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogišku klausimu formuojama teismų praktika, siekiant neapkrauti šio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies, minėti Institucijos nutarimo aprašomosios dalies pakeitimai joje pakartotinai nebus nurodomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2013).

11. Nagrinėjamu atveju ginčijamo administracinio nusižengimo kontekste, aktualių Taisyklių 3.1.1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus). Tuo tarpu 4.3 punkte numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles) ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, susijusius gaminius ir alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti tuo transportu, kuriuo atvyko į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.

12. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria atmetė E. M. skundą dėl Institucijos (pareigūno) nutarimo, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamiesi ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, E. M. kaltė aptariamu atveju neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis: paties apelianto E. M. proceso metu duotais parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nenuoseklius ir paneigiančius jo nurodytas versijas, pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo E. F. (E. F.) duotais parodymais, kurių neatitinka byloje esantys duomenys apie automobilio faktinį savininką, dėl kurių išsamiai pasisakė apylinkės teismas ir kurių, pritardamas padarytoms išvadoms, apygardos teismas nebekartoja. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados pagrįstos objektyviu ir išsamiu byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, ar spręsti, kad teisminio proceso metu nebuvo vadovaujamasi administracinių nusižengimų teisenos principais ir apelianto E. M. kaltė grindžiama prielaidomis, naikinti ar keisti ginčijamą teismo nutartį, teisinio pagrindo nėra. Apelianto E. M. kritinės pastabos atliktam įrodymų vertinimui ir bylos nagrinėjimo teisme procesui atmestinos kaip nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju tiek Institucijai, priėmusiai nutarimą, tiek apylinkės teismui pakako administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų spręsti dėl apelianto E. M. kaltės, todėl tai, kad nebuvo apklausti pareigūnai, sustabdę patikrinimui E. M. vairuojamą automobilį, neturi jokios reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą. Tuo tarpu apygardos teismo vidinį įsitikinimą dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą stiprina byloje esantys rašytiniai įrodymai: daiktų ir dokumentų paėmimo 2025 m. rugpjūčio 29 d. protokole, vyriausiojo specialisto E. T. 2025 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame, fotolentelėje apie automobilyje įrengtose slėptuvėse surastas cigaretes užfiksuoti duomenys, administracinių nusižengimų registre apie automobiliu (kurio ankstesnis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių matyti, kad paskutinis pažeidimas padarytas 2025 m. gegužės 17 d. paties apelianto E. M., įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodyti duomenys apie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 17 d. draudėją, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašte dėl informacijos pateikimo apie minėto automobilio draudėjus nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 18 d. iki 2026 m. liepos 17 d. draudėjas buvo E. M., be kita ko, iš informacijos apie trumpalaikius leidimus dalyvauti eisme matyti, kad bylai reikšmingu laiku, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. 12.17 val. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. 12.17 val. šiam automobiliui leidimą AB „Regitra“ išsiėmė E. M., kuris tam pačiam automobiliui trumpalaikius leidimus dalyvauti eisme išsiėmė ir kitais laikotarpiais: 2025 m. rugpjūčio 1–12, 13–14, 15–16, 18–20, 21–28 d., taip pat 2025 m. liepos 1–31 d. bei 2025 m. birželio 17–30 d. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad paskutiniu laikotarpiu, kuriuo draudėjas buvo pats apeliantas E. M., su apelianto E. M. apylinkės teismo atmestos iškeltos versijos dėl automobilio priklausomumo E. F. bei su apie paskutinio žinomo šio automobilio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis apie šios įmonės likvidavimą 2025 m. sausio 29 d., pagrįstai leidžia manyti, kad faktinis automobilio savininkas bylai reikšmingu laikotarpiu buvo apeliantas E. M.. Minėtos aplinkybės, be kita ko, reikšmingos sprendžiant taikytinos administracinio poveikio priemonės klausimą.

13. Nors apeliaciniame skunde apeliantas E. M. nebenurodo, kad jam nebuvo žinoma apie jo vairuojamu automobiliu gabenamas cigaretes, tačiau matyti, kad tokią versiją kėlė pirmosios instancijos teisme, o šiuo skundu prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apygardos teismas minėtą versiją atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Kaip matyti, tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek iki tol nuo 2025 m. birželio–liepos mėn. trumpalaikius leidimus dalyvauti eisme išsiėmė pats apeliantas E. M., kuris šiuo laikotarpiu taip pat mokėjo už minėto automobilio draudimą. Nors liudytojas E. F. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad praradęs teises 2025 m. balandžio mėn. perdavė E. M. automobilį suremontuoti ir parduoti, cigaretės automobilyje priklausė jam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs E. M. proceso eigoje nenuoseklią poziciją dėl šių cigarečių atsiradimo (tai, kad sustabdytas patikrinimui aplinkybių apie E. F. išvis nenurodė, tokia versija atsirado tik vėliau), be to, kito asmens minėtu laikotarpiu disponavusiu šiuo automobiliu ar kuriam būtų leidęs pasinaudoti pats E. M. nenurodė ir neįvardijo, apklausti kitų asmenų neprašė, todėl tokia E. M. versija yra visiška nelogiška ir niekuo nepagrįsta. Aptariamo įvykio metu E. M. pats vairavo jam faktiškai priklausančią transporto priemonę, joks kitas asmuo kaip keleivis su juo kartu nevyko, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kitas asmuo be jo žinios galėjo paslėpti jam faktiškai priklausančios transporto priemonės daiktadėžėje, stoge bei atkėlus galinėje sėdynėje cigarečių. Įvertinus tai, kad E. M. dėl tokio pobūdžio pažeidimo traukiamas atsakomybėn ne pirmą kartą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą, tai, kad Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-33-1036/2026 dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, leidžia visiškai pagrįstai spręsti, kad E. M. suvokė, kad minėtu automobiliu gabena negamykliniu būdu įrengtose ertmėse, slėptuvėse cigaretes ir norėjo taip veikti, taigi tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju gana išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl E. M. kaltės dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

15. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo. Nagrinėjamu atveju E. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręsti, jog už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą apeliantui paskirta bauda, kurios dydis nustatytas sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, yra paskirta pažeidžiant ANK nuostatas, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo. Taip pat administracinio poveikio priemonė paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų dėl konfiskavimo. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei tai, kad likvidavus įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 29 d., t. y. gerokai iki šio administracinio nusižengimo padarymo šiuo įmonės turtu disponavo E. M., kuriuo jis 2025 m. gegužės 17 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje (patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracija sustabdyta, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), nesant duomenų apie jo tikrą savininką, taip pat įvertinus tai, kad net jeigu E. M. nėra šio automobilio faktinis savininkas, nelogiška, jog jis šiuo skundu prašo automobilio nekonfiskuoti, kadangi tokiu atveju jis jokių pasekmių ir taip nepatirtų, laikytina, kad šis automobilis E. M. buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, todėl jis konfiskuojamas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde formuojant alternatyvų prašymą – nenutraukus administracinio nusižengimo sudėties, skirti jam švelnesnę nuobaudą, jokių argumentų, kodėl turėtų būti švelninama nuobauda nenurodoma, tačiau kaip matyti, E. M. yra gana jauno amžiaus, dirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, per penkerių metų laikotarpį iki šio administracinio nusižengimo padarymo 16 kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, taigi jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatė ir apygardos teismas, todėl toks prašymas netenkinamas. Prašymas dėl paskirtos nuobaudos išdėstymo taip pat negali būti tenkinamas, kadangi vadovaujantis ANK 675 straipsnio 5 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl apeliantas turi teisę kreiptis su atskiru prašymu į mokesčių administratorių (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 88 straipsnio 1¹ dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.